Riksbankas gegužę pirmą kartą per aštuonerius metus sumažino savo pagrindinę palūkanų normą, tačiau po mėnesio jos nepakeitė.
Antradienį centrinis bankas pareiškė, kad norma mažinama 0,25 procentinio punkto iki 3,5 proc., nes „infliacija kinta taip, kaip tikėtasi, o ekonominis aktyvumas yra silpnas“.
Įvairūs rodikliai sustiprino „vaizdą, kad infliacija stabilizuojasi“ arti centrinio banko nustatyto tikslinio 2 proc. lygio, pridūrė Riksbankas..
Centrinis bankas taip pat nurodė, kad dabar yra pasirengęs palūkanų normas mažinti sparčiau negu buvo numatyta birželį priimtame paskutiniame sprendime dėl palūkanų normų.
„Jei infliacijos perspektyva nesikeis, bazinė palūkanų norma šiais metais gali būti sumažinta dar du ar tris kartus“, – pažymėjo centrinis bankas.
Tačiau jis įspėjo, kad infliacijos ir ekonominio aktyvumo perspektyvos yra „neaiškios“.
„Yra rizikos, susijusios, pavyzdžiui, su geopolitine padėtimi, ekonominiu aktyvumu Švedijoje ir užsienyje bei kronos kursu, kuri gali lemti kitokį infliacijos rezultatą, taigi ir kitokią pinigų politiką“, – paaiškino centrinis bankas.
Infliacija Švedijoje birželį smuko iki 2,6 proc., pasiekusi žemiausią per beveik trejus metus lygį, o liepą nepakito.
Metinės infliacijos rodiklis, kuriuo Riksbankas vadovaujasi formuodamas pinigų politiką ir kuris koreguojamas atsižvelgiant į palūkanų normas, liepą sudarė 1,7 proc. ir buvo mažesnis už centrinio banko nustatytą tikslinį 2 proc. lygį.
