Kilus susirūpinimui, kuris paskatino šalies kariuomenės vyriausiąjį vadą sausį perspėti švedus „psichologiškai ruoštis karui“, Švedija sustiprino savo nacionalinio saugumo politiką.
„Negalima atmesti ginkluotos atakos prieš Švediją ar jos sąjungininkes“, – sakoma pirmadienį paskelbtoje naujoje nacionalinio saugumo strategijoje.
Dėl 2022 m. prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija pasiprašė priimama į NATO. Taip ji atsisakė daugiau nei du šimtmečius puoselėto neutralumo.
Rusijos keliamos grėsmės rimtumas priklausys nuo tolesnės karo Ukrainoje eigos, spaudos konferencijoje pareiškė gynybos ministras Palas Johnsonas.
Karinės jėgos panaudojimo slenkstis Rusijoje yra žemas, tvirtino jis, pridurdamas, kad Maskva yra „pasirengusi rizikuoti politiniu ir kariniu požiūriu“.
Švedija savo naujojoje strategijoje nurodė, kad „taip pat ėmėsi veiksmų, jog apsaugotų savo strateginį turtą“, ypač šiaurėje.
2023 m. sausį viena Švedijos kasybos grupė paskelbė, kad Švedijos Arktyje aptiko bene didžiausią Europoje retųjų žemės elementų telkinį.
Ši Šiaurės šalis siekia atlikti svarbų vaidmenį Europai pereinant prie žaliosios energijos.
Europos Sąjunga (ES) yra susitarusi iki 2035 m. laipsniškai atsisakyti naujų anglies dioksidą išskiriančių automobilių, taip iš esmės uždraudžiant transporto priemones su vidaus degimo varikliais, o tai reiškia, kad retųjų žemės elementų poreikis tik didės.
Tokie cheminiai elementai, kaip neodimis, prazeodimis ir disprozis yra labai svarbūs gaminant vėjo turbinas ir elektromobilius, taip pat tokias plataus vartojimo prekes, kaip išmanieji telefonai ir kompiuterių ekranai.
Švedija yra viena didžiausių kasybos šalių ES. Ji bloke atsakinga už daugiau nei 90 proc. geležies rūdos produkcijos.
