Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Jonas. Vyras skundėsi, kad prekybos tinklai parduodami mėsą nesuteikia jokios informacijos apie jos maistinę ir energinę vertę.
„Kodėl didieji prekybos tinklai slepia informaciją apie žalią mėsą? Pavyzdžiui, nusipirkęs „Maximoje“, jų privataus prekinio ženklo „Well done“ kiaulienos, ant jos pakuotės neradau jokios informacijos. Apžiūrėjau pakuotę ir neradau, kiek baltymų ar kalorijų turi mėsa.
Taip pat elgiasi ir kiti prekybos tinklai „Iki“ ar „Rimi“. Negi jie neturėtų pateikti tikslios informacijos. Atrodo, kad tai būtų komercinė paslaptis“, – stebėjosi pirkėjas.
Tikino, kad laikosi įstatymų
Prekybos tinklo „Maxima“ Procesų ir kokybės valdymo departamento direktorė Ugnė Ulickienė dėkojo klientui už klausimą.
„Savo gaminius ženkliname pagal Europos Sąjungos reguliavimą. Remiamės Europos parlamento ir tarybos reglamentu, kuriame teigiama, kad vienos sudedamosios dalies prekės maistingumo deklaracijos, t. y. informacijos apie produkto maistinę ir energetinę vertę, ant pakuotės prekybos tinklas nurodyti neprivalo“, – aiškino prekybos tinklo atstovė.
Prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė taip pat sakė, kad šviežiai, neperdirbtai mėsai, sudarytai iš vienintelės sudedamosios dalies nėra privaloma pateikti maistingumo informacijos, išskyrus smulkintą mėsa jai privaloma nurodyti riebumo procentą, pateikimo išraiška yra riebumo procentas.
Tuo metu prekybos tinklo „Rimi“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė irgi minėjo, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą maistingumas gali būti nenurodytas ant neperdirbtų produktų, kurie yra sudaryti iš vienintelės sudedamosios dalies arba vienintelės kategorijos sudedamųjų dalių.
„Tačiau ant mūsų privačia etikete paženklintos žalios smulkintos mėsos yra nurodoma, kokio riebumo ji yra. Taip pat pirkėjai informacijos apie maistinę sudėtį gali rasti mūsų internetinėje svetainėje“, – pažymėjo prekybos tinklo atstovė.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė pastebėjo, kad vienodi maistingumo deklaracijos pateikimo žymėjimai yra taikomi tiek privataus prekės ženklo, tiek ir ne privačių prekės ženklų šviežiai mėsai.
„Maistingumo deklaracijos pateikimas nėra taikomas neperdirbtiems maisto produktams iš vienos sudėtinės dalies kaip, pavyzdžiui, gabalinė mėsa. Todėl ant tokių produktų pakuočių maistingumo deklaracija nėra nurodyta.
Tačiau ant tokių gaminių kaip, pavyzdžiui, kiaulienos faršas, kurio sudėtis nėra iš vienos sudėtinės dalies, maistingumo deklaracija ant pakuotės yra nurodoma ir galima susipažinti su energine verte“, – pastebėjo L. Skersytė.
„Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis sakė, kad prekybos tinklas laikosi įstatymų.
„Įstatymai reikalauja, kad energinė vertė būtų nurodyta, nesvarbu, ar tai prekė su privačiu prekės ženklu, ar be jo“, – komentavo prekybos tinklo atstovas.
Pateikti sudėtį neprivaloma
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patvirtino, kad šviežiai mėsai ir smulkintai mėsai nėra privaloma nurodyti maistingumą.
„Tai numato teisės aktai. Neperdirbtiems produktams, sudarytiems iš vienintelės sudedamosios dalies arba vienintelės kategorijos sudedamųjų dalių, nereikia nurodyti maistingumo. Tačiau į šviežią mėsą negalima dėti druskos ar kitų konservuojančių medžiagų“, – komentavo tarnyba.
O vartotojų skundus įvertinti ir ištirti VMVT specialistai gali gavę išsamią informaciją oficialiais pranešimų kanalais – telefonu arba elektroniniu paštu.
Kaip atpažinti kokybišką mėsą?
VMVT komentavo, kad šviežia atšaldyta mėsa turėtų būti stangri, nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos (spalva priklauso nuo gyvūno rūšies).
„Mėsa, turinti pašalinį kvapą, netinka žmonių maistui. Šviežios mėsos konsistencija standi, elastinga, paspaudus pirštu atsiranda duobutė, kuri nedelsiant išsilygina.
Norint sustabdyti gedimo procesus, šviežią atšaldytą paukštieną ir triušieną reikia laikyti ne aukštesnėje kaip 4 °C ir ne žemesnėje kaip minus 2 °C temperatūroje, o kitų gyvūnų mėsą reikia laikyti tokioje temperatūroje, kad jos vidaus temperatūra būtų ne aukštesnė kaip 7 °C ir ne žemesnė kaip minus 1 °C“, – komentavo tarnyba.
Anot jos, šviežia sušaldyta mėsa turi būti natūralios spalvos, kietos konsistencijos.
„Sušaldyta paukštiena negali būti aukštesnės kaip -12 °C temperatūros, o sušaldyta kitų gyvūnų rūšių mėsa – ne aukštesnės kaip -18 °C temperatūros. Tokia temperatūra turi būti išlaikoma iki pirkinių krepšelio. Todėl perkant sušaldytą mėsą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar tikrai šaldytuvo termometras rodo tinkamą mėsos laikymo temperatūrą.
Nepatartina pirkti produktų iš perpildytų šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno ir sniego, nes tokiu atveju šaldoma nepakankamai, o jei pažeista pakuotė ar joje matosi sniego apnašos – žinokite, kad tokie produktai greičiau suges. Net ir sušaldytų produktų negalima labai ilgai laikyti. Kuo ilgiau produktą laikysite, tuo jo mitybinė vertė bus mažesnė“, – atkreipė dėmesį VMVT.
