Gavus didesnes pensijas, išmokas ir atlyginimus, daugiau teks mokėti ir mokesčių, brangs degalai, rūkalai ir alkoholis, taip pat komunalinės paslaugos.
Kiek didėja pensijos ir vienišo asmens išmokos
Esamiems „Sodros“ pensijų gavėjams aktualu tai, kad bendroji pensijų dalis padidėjo 10,63 proc. Turintiems būtinąjį stažą svarbus yra ir individualiosios pensijos dalies papildomas didinimas dar 1,4 proc.
Naujiems pensininkams 2025 m. bazinės pensijos dydis yra 298,45 euro, o pensijų apskaitos vieneto vertė – 7,16 euro. Nuo pirmojo dydžio priklauso naujų pensijų bendroji, o nuo pastarojo – individualioji dalis.
Įstatymu patvirtintas našlių pensijos bazinis dydis šiemet yra 42,29 euro. Tokio dydžio našlių pensijos, taip pat vienišo asmens išmokos bus mokamos esamiems ir naujiems gavėjams.
Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija nuo 2025 m. pradžios augs apie 73 eurus ir pasieks 673 eurus.
Taip pat žinotina, kad nuo šių metų ilgėja pensinis amžius ir būtinasis stažas. Nuo jų priklauso, kada žmogus galės išeiti į pensiją ir kokio dydžio ji bus.
2025 m. vyrų pensinis amžius jau siekia 64 metus ir 10 mėn. Moterų pensinis amžius – 64 metus ir 8 mėn. Šiemet tiek moterims, tiek vyrams būtinasis stažas yra 34 metai.
Kiek didėja įvairios išmokos
Šiemet didėja ne tik „Sodros“ pensijos, bet ir išmokos, susietos su minimaliąja mėnesine alga (MMA) arba vidutiniu darbo užmokesčiu.
Pavyzdžiui, pastovi nedarbo išmokos dalis šiemet bus 26 eurais didesnė ir sieks 241,54 euro, t. y. 23,27 proc. MMA (papildoma individualioji išmokos dalis priklauso nuo žmogaus atlyginimo).
Ligos išmokos yra susietos su vidutine alga. Kadangi ji bus didesnė, tai ir minimali ligos išmoka didėja beveik 5 eurais iki 259 eurų per mėnesį o maksimali – daugiau kaip 50 eurų iki beveik 2762 eurų.
Ne iš „Sodros“, bet iš valstybės biudžeto, per savivaldybes mokamos išmokos yra susietos su bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžiu, kuris šiemet padidėjo 15 eurų iki 70 eurų.
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka vaikui gimus yra 11 BSI. Tad šiemet ji padidėjo 165 eurais iki 770 eurų.
Kas mėnesį už kiekvieną vaiką mokama vaiko išmoka, kurios dydis yra 1,75 BSI. Taigi vaiko pinigai 2025 m. padidėjo nuo 96,25 euro iki 122,5 euro. Išmoka vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų bus 194,6 euro.
Šiemet padidėjo ir išmokos dėl žmogaus mirties. Vienkartinė 8 BSI dydžių laidojimo pašalpa mokama mirusįjį asmenį laidojančiam asmeniui. Tokia išmoka šiemet yra 120 eurų didesnė ir siekia 560 eurų.
Lietuviui mirus užsienyje, į savivaldybę galima kreiptis paramos palaikams parvežti. Didžiausia tokia parama negali viršyti 54 BSI. Taigi 2025 m. ji bus lygi 3780 eurų.
Nepasiturintiems gyventojams šiemet didėja socialinė pašalpa, taip pat būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.
Didesnė minimali alga ir kiti atlyginimai
Nuo 2025 m. minimali alga Lietuvoje yra 1038 eurai neatskaičius mokesčių, o minimalus valandinis atlygis – 6,35 euro.
Pagal Darbo kodeksą, MMA gali būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Tačiau dėl jos padidinimo keisis ir kitų darbuotojų gaunamos sumos.
Pavyzdžiui, tai aktualu vairuotojams ir kitiems darbuotojams, kurie yra komandiruojami į užsienį. Įstatymas numato, kad dienpinigiai neapmokestinami tik tuo atveju, jeigu žmogaus darbo užmokestis viršija 1,65 minimalios algos arba minimalaus valandinio atlygio.
Vadinasi, norint sutaupyti mokesčių, komandiruojamų darbuotojų algas šiemet reikės padidinti mažiausiai iki 1713 eurų (pernai ši suma siekė 1525 eurus).
Dėl MMA ir pakeistų koeficientų 2025 m. didėja ir biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai. Priklausomai nuo lygio (A, B ar C), jų algos kyla 53–124 eurais.
A lygio specialisto su aukštuoju išsilavinimu (pvz., teisininko, personalo specialisto, finansininko, bibliotekininko ir kt.) alga didėja 53 eurais.
B lygio specialisto (pvz., apskaitininko, sandėlininko, sekretoriaus ir kt.) atlyginimas bus didesnis 89 eurais, o C lygio (pvz., slaugytojo padėjėjo, ugniagesio gelbėtojo, vairuotojo, virėjo ir kt.) – 124 eurais.
Didesni mokesčiai dirbantiems
Jeigu vieni gyventojai gaus didesnes pensijas, išmokas ir algas, tai kitiems teks mokėti daugiau mokesčių ir įmokų. Pirmiausia tai palies dirbančius savarankiškai – su verslo liudijimu, individualios veiklos pažyma ir kt.
Dirbantys savarankiškai turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas – 6,98 proc. nuo visų pajamų. PSD mokant nuo MMA, šiemet kas mėnesį reikės mokėti 72,45 euro PSD įmokų (t. y. beveik 8 eurais daugiau nei pernai).
Jeigu mokant PSD galima gauti sveikatos paslaugas, tai valstybinis socialinis draudimas (VSD) garantuoja draustumą kai kuriomis socialinio draudimo rūšimis.
Pavyzdžiui, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą yra draudžiami pensijų, ligos, motinystės socialiniu draudimu.
VSD įmokų dydžiai priklauso nuo to, ar žmogus kaupia pensiją papildomai II pakopos fonde, ar nekaupia. Jeigu žmogus pensijos nekaupia, tuomet jo VSD įmokos sudaro 12,52 proc. pajamų. Pensiją kaupiant papildomai VSD įmokų tarifas yra 15,52 proc.
Pavyzdžiui, jeigu 2025 m. žmogus uždirba MMA, tuomet jam reikės mokėti 129,96 euro papildomai pensijos nekaupiant ir 161,1 euro ją kaupiant.
Nuo šių metų taip pat padidėjo pelno mokestis. Jeigu pernai, priklausomai nuo įmonės dydžio ir veiklos, jo tarifai buvo 5 ir 15 proc., tai šiemet – atitinkamai 6 ir 16 proc.
Didesni akcizai degalams, rūkalams ir gėrimams
Šiemet daugiau mokesčių teks mokėti ne tik nuo pajamų, bet ir už perkamas prekes, kurioms taikomi didesni akcizai.
Dėl to, kaip skaičiuoja Finansų ministerija, 0,5 l alaus brangsta vidutiniškai apie 0,05 euro, toks pat kiekis vyno – apie 0,21 euro, o 0,5 litro stipriųjų gėrimų – apie 0,69 euro.
Cigaretės pabrangsta vidutiniškai 0,26 euro už 20 vnt. pakelį, cigarai ir cigarilės – 0,36 euro už 20 g, rūkomasis tabakas – 0,26 euro už 20 g, kaitinamojo tabako ir alternatyvūs produktai – 0,24 euro už 20 vnt. Elektroninių cigarečių skysčio kaina galėtų padidėti apie 0,92 euro už 2 ml skysčio.
2025 m. į iškastiniam kurui taikomus akcizus įvedama CO2 dedamoji, dėl ko bendras akcizų benzinui augimas siekia 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – 41,7 proc. Suskystintoms automobilinėms dujoms akcizai didėja apie 22 proc.
Skaičiuojama, kad 1 l benzino dėl mokestinių brangsta apie 0,06 euro, 1 litras dyzelino – apie 0,13 euro, toks pat kiekis žymėto dyzelino žemės ūkio ir žuvininkystės reikmėms – apie 0,03 euro, o suskystintų automobilių dujų – apie 0,04 euro.
Vairuotojams žinotina, kad vasario mėnesį turėtų paaiškėti, kiek šiemet didės transporto priemonių registracijos mokestis.
Kiek brangs komunalinės paslaugos
Šiemet daugiau pinigų teks mokėti ir už būsto išlaikymą. Nustojus galioti pridėtinės vertė mokesčio kompensacijai, juo už šio sezono šildymą gyventojai moka daugiau.
Nuo 2025 m. sausio brangsta ir visuomeninio tiekimo elektra tiems gyventojams, kurie nėra pasirinkę nepriklausomo tiekėjo. Priklausomai nuo turimo plano, už ją reikės mokėti iki 4,51 proc. arba iki 1,1 ct už kWh daugiau.
Paprasčiausio vienos laiko zonos plano „Standartinis“ tarifas didės per 4 proc. arba 0,8 ct ir sieks 20,5 ct už kilovatvalandę.
Mažiausiai gamtinių dujų suvartojantiems gyventojams mėnesinis mokestis padidės 76,79 proc. arba 0,43 euro. Nuo 2025 m. pradžios mėnesinis mokestis už dujas bus 0,99 euro.
Netrukus brangs ir šaltas vanduo. Pavyzdžiui, nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos brangs nuo dabartinių 2,06 euro už kubinį metrą iki 2,20 euro.
Taip pat brangs atliekų išvežimas. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste, anot savivaldybės, vidutiniam butui atliekų išvežimas brangs „keliais eurais“, o vidutinio namo – apie „5 eurus“ per metus.
Šildymą, karšto ar šalto vandens tiekimą, atliekų vykdymą kiekvienoje savivaldybėje vykdo skirtingos įmonės.
Dėl to, gavę sąskaitas už 2024 m. gruodį ir 2025 m. sausį, atidžiai jas palyginkite – kitaip nežinosite, kas ir kiek tiksliai pabrango.
