„Swedbank“ duomenys rodo, kad per paskutinį lapkričio savaitgalį, kuomet prekybininkai surengia didžiausius sezono išpardavimus, šalies gyventojai pirkdami internetu išleido 56 proc. daugiau ir atliko 19 proc. daugiau mokėjimo operacijų, lyginant su paskutiniuoju spalio savaitgaliu.
Vieno mokėjimo operacija interneto pirkiniams „Juodojo penktadienio“ savaitgalį sudarė vidutiniškai apie 30,6 eurų ir buvo apie 31 proc. didesnė nei spalio pabaigoje.
„Rudenį vėl įsigalioję karantino apribojimai dar daugiau šalies gyventojų paskatino pasinaudoti interneto apsipirkimo galimybėmis. Didžiąją dalį interneto pirkėjų suviliojo lietuviškos e. parduotuvės, kuriose apsipirkimų dalis per praėjusį savaitgalį padidėjo iki 28 proc. Šalies gyventojai taip pat aktyviai naudojosi Liuksemburgo, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Airijos elektroninių prekyviečių pasiūlymais“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.
Pasak jo, išaugusios apsipirkimo internetu apimtys „Juodojo penktadienio“ savaitgalio metu indikuoja, kad šiais metais dar didesnė kalėdinės prekybos dalis persikels į internetą ir e. prekybos platformas.
„Prognozuojame, kad šių metų Kalėdinė prekyba internetu bus rekordiškai aktyvi. Uždraudus šventinių mugių ir Kalėdinių miestelių veiklą, nebus jokių šventinių susibūrimų, sezoninių prekyviečių, nevyks prekyba miestų aikštėse. Be to, dėl neslūgstančio Covid-19 susirgimų skaičiaus lankytojų srautas prekybos centruose ir parduotuvėse taip pat bus mažesnis. Tad prekybininkai sieks išnaudoti prekybos internetu galimybes“, − komentuoja P. Ladziato.
„Swedbank“ duomenimis, paskutinį lapkričio savaitgalį (lapkričio 27-29 d.) šalies gyventojai kortelėmis interneto parduotuvėse ir e. prekybos platformose iš viso įvairių pirkinių įsigijo už 8.7 mln. eurų.
Per devynis šių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, šalies gyventojų apsipirkimas internetu padidėjo 21 proc.
„Swedbank“ atstovas primena, kad perkant internetu svarbu nepamiršti ir pirkinių draudimo. „Pirkinių draudimas galioja prekėms, už kurias gyventojai atsiskaitė savo kredito kortele arba pervedimu iš savo kredito kortelės sąskaitos. Paprastai būna kompensuojamos ilgalaikio vartojimo prekių remonto ar pakeitimo išlaidos vagystės, sugadinimo ar sunaikinimo atveju, net jei tai netyčia įvykdo pats kortelės turėtojas“, – sako P. Ladziato.
