pensijos

Estijos socialinių reikalų ministerija pateikė siūlymą valstybės mokamas pensijas nuo balandžio 1 dienos padidinti vidutiniškai 5,7 proc., pranešė jos spaudos tarnyba. Sulaukus suinteresuotų institucijų pritarimo ir vyriausybės patvirtinimo, vidutinė senatvės mėnesio pensija didėtų nuo 774 iki 817 eurų. Sulėtėjus infliacijai, pensijų didinimas šiemet būtų bemaž perpus kuklesnis nei pernai.

Sausį mūsų šalyje buvo daugiau kaip 80 tūkst. gyventojų, kurių senatvės pensija nesiekė 450 eurų per mėnesį arba 15 eurų per vieną dieną. Tokiems gyventojams priklauso priemokos prie pensijos. Turintiems būtinąjį stažą ir jo neturintiems priemokos skaičiuojamos skirtingai. Tačiau nauja valdžia žada, kad galiausiai priemokos bus panaikintos, o visos pensijos bus pakeltos iki minimalios sumos, reikalingos minimaliam pragyvenimui.

Politikai ir valdininkai kiekvienais metais žada, kad pensijos padidės vis daugiau ir daugiau. Tačiau, panašu, kad nei pernai, nei šiemet visi duoti pažadai neįgyvendinami. „Sodra“ iš gyventojų ir verslo surenka šimtais milijonų eurų daugiau nei išmoka pensijų ir kitų išmokų. Tačiau, net ir esant didžiuliam pinigų pertekliui, pensininkams neišmokama tiek, kiek pažadama.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pristačius siūlymus kaupimo antrojoje pensijų pakopoje pertvarkai, didžiausia Europos pensijų fondų asociacija „PensionsEurope“ ragina Vyriausybę nesiimti šių, anot organizacijos, sistemą išbalansuosiančių siūlymų, kurie smarkiai mažintų būsimų senjorų pensijas. Anot „PensionsEurope“ vadovo Matti Leppalos, siūlymai keisti 1,5 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia – jos pristatyti siūlymai antrosios pensijų pakopos pertvarkai sistemos nesugriautų. Politikės teigimu, gyventojai yra skatinami patys rinktis, kur ir kiek nori kaupti savo pensijai.  „Pirmiausia turime susikoncentruoti, kad mūsų pirmoji pakopa, „Sodros“ sistema nuolatos stiprėtų, galėtų ir gebėtų išmokėti orias pensijas, tai tuo mes ir užsiimsime.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigiamai vertina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymą taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatas antrosios pensijų pakopos įmokoms. Anot jo, tokia priemonė yra socialiai teisinga ir orientuota į dirbančius žmones.  „Man atrodo, kad ji kaip tik yra socialiai teisinga, nes ji orientuojasi į dirbančius žmones. Be to, bus numatyta tam tikra suma iki kurios lengvata galios.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) siūlant iš esmės keisti antros pakopos pensijų kaupimo sistemą, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad siūlomi pokyčiai yra radikalūs ir griaus esamą pensijų sistemą. O ją įgyvendinus, gali tekti ilginti pensinį amžių ir įsivežti daugiau užsieniečių. „Tai yra laisvės nuo orių pensijų reforma.

Vasarį padidėjo išankstinės senatvės pensijos, šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių pensijos, pirmojo ir antrojo laipsnio valstybinės pensijos, praneša „Sodra“. Vis dėlto, ji atkreipia dėmesį, kad kai kurie gavėjai vasarį gali gauti mažesnes nei sausį išmokėtas sumas. Taip nutiks dėl skirtingos pensijų ir priemokų mokėjimo tvarkos – nors pačios pensijos padidėjo, jų mokėjimo grafikas lemia, kad vasario išmokos gali būti mažesnės nei sausį.

Socialdemokratams siūlant pertvarkyti antrąją pensijų pakopą, vietoje valstybės prisidėjimo įvedant gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą, konservatorė, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad pokyčiai turės neigiamą poveikį mažiausiai uždirbančių gyventojų pensijoms.

Dalis Seimo narių kritikuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomą pensijų reformą. Tačiau tiek jie, tiek pokyčius palaikantieji sutinka, kad jie pensijų kaupimą padarytų liberalesnį.   Kaip BNS sakė socialdemokratas Linas Jonauskas, reforma padarytų sistemą lankstesnę ir patrauklesnę žmonėms.  „Tikiuosi, kad padidins patrauklumą, žmonės tikrai apgalvos, ar jiems reikia tų pinigų ir ar verta iš kaupimo išeiti“, – BNS teigė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) paviešinus siūlomus antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pokyčius, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Vaidotas Rūkas sako, kad siūlymai vienas kitam prieštarauja ir atrodo neapgalvoti. Anot jo, šie siūlymai sumažins kaupiančiųjų skaičių ir įplaukas į fondus, o tai lems mažesnes pensijas ateityje.

Valdančiosios Socialdemokratų partijos vadovybė pritarė, kad gyventojai prievarta nebūtų įtraukiami į antros pakopos pensijų kaupimą ir kad jie galėtų išsiimti sukauptus pinigus bei pasitraukti iš sistemos.  LSDP prezidiumas ketvirtadienį, išklausęs socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtus antros pakopos pensijų kaupimo sistemos pakeitimus. sutarė dėl siūlymų, kaip sistema bus pertvarkoma, pranešė partijos Komunikacijos skyrius.

Eilinės reformos belaukiantys antros pakopos fondų valdytojai giriasi, kad pernai savo klientams uždirbo itin solidžius pelnus. Tiesa, investavimo ekspertai tvirtina, kad rezultatai vidutiniški. Pasitraukti iš antros pakopos svarstantys gyventojai reikalauja didesnės grąžos.   Na, o valdžia rengiasi jau greitu metu pradėti derybas dėl antros pakopos ir joje sukauptų 9 mlrd. eurų likimo.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Prezidentas Gitanas Nausėda su premjeru Gintautu Palucku jau braižo antrosios pensijų pakopos Lietuvoje reformą. G. Paluckas žada leisti žmonėms atsisakyti kaupimo ir atsiimti pinigus. Projekte – ir prezidento siūlymas bent ketvirtadalį lėšų leisti žmonėms atsiimti. Premjeras žada naikinti automatinį įtraukimą į antrąją pakopą, o ministrė Inga Ruginienė siūlo eiti dar toliau – naikinti automatinį įtraukimą ir mažinti valstybės skatinamąsias įmokas.

Prieš šešerius metus įvykdyta Gyvenimo ciklo fondų reforma buvo sėkminga ir leido pensijoms skirtuose fonduose sukaupti keturis kartus daugiau turto nei anksčiau – papildomus 6 mlrd. eurų, teigia „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas. Jau sausio pradžioje Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) skelbė, kad pernai vidutinė antrosios pensijų pakopos fondų grąža buvo 16,6 proc., o valdomas turtas išaugo 28,1 proc. ir pasiekė 9,1 mlrd. eurų.

Grupė skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų įregistravo Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kurios neleistų stabdyti pensijų mokėjimo iš Lietuvos į užsienį gyventi išvykusiems asmenims. Bet to, priėmus pataisas, visų pensininkų gaunama pinigų suma nemažėtų tais atvejais, jeigu jie prašymą „Sodrai“ pateiktų ir praėjus 12 mėnesių nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos.

Valdantieji gniuždo priešrinkiminių savo pažadų pakurstytas žmonių viltis atgauti visus antroje pakopoje sukauptus pinigus. Patekę į valdžią jie keičia plokštelę ir kalba, kad didelę dalį pinigų teks palikti valstybei ir mokesčiams. Žmonės šokiruoti, o pensijų fondų valdytojai reikalauja politikus vykdyti tik Konstitucinio Teismo valią ir viliasi, kad naujos sąlygos atšaldys tautiečių norą atsiimti sukauptus 9 milijardus eurų.

Nuo metų pradžios senatvės pensijos ir kai kurios kitos išmokos buvo perskaičiuotos. Gyventojai nežino, kaip tiksliai tai buvo padaryta, nes sprendimų ar pavienių skaičiavimų dėl išmokų indeksavimo niekas negavo. Tiesiog žmonėms buvo pervesta arba pristatyta kitokia pinigų suma, nei ta, kurią jie kas mėnesį gavo praėjusiais metais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad pasitikrinti, ar pensija perskaičiuota teisingai, galima prisijungus prie interneto.

Nuo sausio 10 d. prasideda pensijų pristatymas į namus, kuris pagal grafiką tęsis iki sausio 26 d. Visiems gavėjams pensijos pristatomos tokia pat tvarka, kaip ir anksčiau. Žmonės, gaunantys pensijas namuose turėtų išlikti budrūs ir bendrauti tik su pensijas išnešiojančiais darbuotojais, kurie prisistato ir parodo darbo pažymėjimą, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pensijas ir kitas išmokas į namus šiuo metu gauna apie 120 tūkst. žmonių.

Lietuvos laisvos rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva teigia, kad prastėjanti šalies demografinė padėtis reikalauja naujai pažvelgti į visus tris pensijų pakopas. Jos teigimu, Vyriausybės rengiami pensijų kaupimo sistemos pokyčiai turi pirmiausia motyvuoti gyventojus taupyti senatvei ir didinti jų sukauptą turtą. „Visų mūsų tikslu turi tapti pensijų sistemos priklausomybės nuo blogėjančios demografinės padėties mažinimas.

Siekiant gerinti antrosios pensijų pakopos sistemą reiktų imtis darbdavių įtraukimo į ją bei įsteigti valstybės valdomą pensijų fondą, teigia Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta. Jis pabrėžia, kad darbdavių dalyvavimas tokiame kaupime yra ženklus. „Lietuvoje antrojoje pakopoje trūksta tiesioginio darbdavių įsitraukimo į antrąją pakopą.

Nuo 2025 m. pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku – vieni jau sausio mėnesį, o kiti vasario mėnesį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vidutinė senatvės pensija 2025 m. didėja daugiau nei 12 proc. Palyginti su 2024 m., nuo 2025 m. įvairios socialinės išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams didėja 26–27 proc.

Kiekvienų metų pradžioje senatvės ir kitos pensijos yra indeksuojamos arba didinamos. Jos mokamos už einamąjį mėnesį, tad jau nuo kitos savaitės trečiadienio dalis pensininkų gaus daugiau pinigų. Pensijos didinamos atsižvelgiant į šalies darbo užmokesčio fondo augimą ir „Sodros“ biudžetą. Paprastai kalbant, kuo daugiau yra dirbančių gyventojų, kuo didesnes algas jie uždirba, tuo ir pensijos labiau didinamos, nebent tam neužtenka pinigų „Sodros“ biudžete.

Kiekvienų metų pradžioje įsigalioja svarbūs pakeitimai, dėl kurių dalies gyventojų pajamos paprastai padidėja. Kita vertus, nepaisant didesnių pajamų, didės ir kai kurios išlaidos. Gavus didesnes pensijas, išmokas ir atlyginimus, daugiau teks mokėti ir mokesčių, brangs degalai, rūkalai ir alkoholis, taip pat komunalinės paslaugos. Kiek didėja pensijos ir vienišo asmens išmokos Esamiems „Sodros“ pensijų gavėjams aktualu tai, kad bendroji pensijų dalis padidėjo 10,63 proc.

Socdemų rinkiminiai pažadai apie dosnias pensijas ir antroje pensijų pakopoje įkalintų santaupų dalybas ima bliūkšti. Jie šių pažadų neatsisako, tačiau jau regi vargiai įveIkiamas kliūtis. Iš profsąjungų atėjusi naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė prieš rinkimus ryžtingai kalbėjo apie galimybę pasitraukti iš antros pensijų pakopos, o dabar prabyla apie kompromisus. Tuo metu žmonės reikalauja bent dvigubai didesnių pensijų ir skubiai atiduoti pinigus iš 2 pakopos fondų.

Kol vieni pensijų gavėjai skundžiasi, kad negali pragyventi, kiti džiaugiasi pensijomis, kurios siekia 2 tūkst. eurų. „Sodra“ tikina, kad šių žmonių darbo stažas viršija ir 60 metų, o atlyginimas buvo didesnis nei vidutinis. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 90 gyventojų, kurie gauna didesnes nei 2 tūkst. eurų senatvės pensijas. „Šias pensijas paprastai gauna žmonės, kurie dirbo ilgiau nei iki 80 metų, jų darbo stažas viršija 60 metų.

Daugelis gyventojų sulaukia pensinio amžiaus ir tik tada baigia darbinę karjerą, kad gautų senatvės pensiją. Tačiau kai kuriems darbuotojams su laiku ima trūkti sveikatos, tad jie vertina galimybę gauti išankstinę pensiją. Nuo 2025 m. reikalavimai dėl tokios pensijos iš dalies keisis. Norint, kad išankstinė senatvės pensija nebūtų daug mažesnė, teks būti sukaupus daugiau stažo.

Socdemų rinkiminiai pažadai apie dosnias pensijas ir antroje pensijų pakopoje įkalintų santaupų dalybas ima bliūkšti. Jie šių pažadų neatsisako, tačiau jau regi vargiai įveikiamas kliūtis. Iš profsąjungų atėjusi naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė prieš rinkimus ryžtingai kalbėjo apie galimybę pasitraukti iš antros pensijų pakopos, o dabar prabyla apie kompromisus. Tuo metu žmonės reikalauja bent dvigubai didesnių pensijų ir skubiai atiduoti pinigus iš antros pakopos fondų.

Kiekvieno žmogaus pensija priklauso ne tik nuo oficialaus atlyginimo dydžio ir sumokėtų įmokų „Sodrai“, bet ir nuo to, kiek jis ilgai dirbo. Pensinis amžius kasmet ilginamas dar nuo 20212-ųjų, o būtinasis stažas senatvės pensijai – nuo 2018-ųjų.

Ketvirtadienį Seimas svarstys būsimos Vyriausybės programą. Pagal jos nuostatas, įstatymai bus keičiami artimiausius 4 metus. O programoje nemažai dėmesio skiriama ir pensijoms, jų kaupimui ir skaičiavimui. Be kita ko, nauja valdžia žada pagrindinę pensijos dalį priartinti prie tokios sumos, kurios užtektų patenkinti minimaliems poreikiams. Norint šį tikslą pasiekti, prie mažesnių pensijų reikės pridėti bent 151 eurą.

Būsimoji Gintauto Palucko Vyriausybė numato panaikinti automatinį įtraukimą į antrą pensijų pakopą bei sugrąžinti nuostatą, kad pensijos priklausytų nuo turimo darbo stažo. Įregistruotoje Ministrų kabineto programoje taip pat planuojama kasmet didinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) ir jį maksimaliai artinti prie minimalios mėnesinės algos (MMA). „Spartinsime senatvės pensijų didinimą.

Paprastai nuo kiekvienų metų pradžios didėja indeksuotos pensijos ir kitos išmokos. Tačiau iš tikrųjų nuo 2025 m. sausio daugiau pinigų gaus ne visi. Daliai teks palaukti vasario. Taip yra dėl to, kad vienos pensijos ir išmokos yra mokamos už einamąjį mėnesį, o kitos – už praėjusį mėnesį. Ne visi gaus didesnes pensijos iš karto sausį Įstatymai numato, kad socialinio draudimo pensijos (senatvės, našlių ir kt.), taip pat vienišo asmens išmoka mokama už einamąjį mėnesį.

Yra posakis, kad grandinė yra tik tiek stipri, kokia stipri jos silpniausia grandis. Šią išmintį pritaikius Lietuvos gyventojams, būtų galima sakyti, kad esame gana silpni. Taip yra, nes silpniausiems visuomenės nariams, jų pensijoms ir kitoms išmokoms skiriame bene mažiausią dalį visų šalies gėrybių, palyginti su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis.

Gyventojai Lietuvoje yra nuolat skatinami dirbti skaidriai, mokėti socialinio draudimo įmokas, sukaupti kuo didesnį stažą ir dar investuoti į II ar III pensijų pakopų fondus, kad tik senatvėje nepritrūktų pinigų. Vis tik, kol vieni dirba 30–40 metų ir pensiją kaupia net keliuose fonduose, kitus – turinčius dvigubai mažesnį stažą ar visai nedirbusius – išlaikome mes, visi mokesčių mokėtojai.

Pensijai gauti reikia stažo, bet, pasirodo, net ir surinkę popieriukus apie visus išdirbtus metus, nebūtinai atgausite visus jums priklausančius pinigus. Viena klaipėdietė tik po poros metų įrodė, kad dirbo 40 metų, o ne 36, kaip paskaičiavo „Sodra“. Pastaroji pradėjo mokėti didesnę pensiją, tačiau už praėjusius metus, kol įrodinėjo stažą, pinigų negrąžina. Ir tokių žmonių, kurie jaučiasi valstybės apvogti, ne vienas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kiekvieną mėnesį Lietuvoje atsiranda vis daugiau gyventojų, kuriems, be įprastos senatvės pensijos, mokami ir tam tikri priedai – vadinamieji pensijų anuitetai. Jie priklauso dalyvavusiems pensijos kaupime privačiuose pensijų fonduose. Anuitetų dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žmogus dirbo, kokią dalį savo algos sumokėjo į fondus ir, galiausiai, kiek pavyko uždirbti jų valdytojams.

Prieš rinkimus žarstę dosnius pažadus – žmonėms išdalinti antroje pensijų pakopoje sukauptus pinigus – dabar naujieji valdantieji kalba kur kas atsargiau. Į derybas dėl vyriausybės programos einantys politikai pripažįsta, kad jų požiūriai skiriasi ir neslepia abejonių, ar pavyks susitarti dėl besąlyginio pinigų grąžinimo. Girdėdami dabar jau atsargesnes politikų kalbas ar net grasinimus pinigus apmokestinti, rinkėjai tik gūžčioja pečiais ir jau nuogąstauja, ar tik nebus vėl apgauti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia, kad didesnis pensijų kėlimas, nei numatyta 2025 m. biudžete, nėra įmanomas nemažinant kitoms sritimis tenkančių išlaidų. Kitaip, ministras tikina, bus viršytas Europos Sąjungos (ES) nustatytas Mastrichto kriterijus. „Jis yra galimas, bet reikės tuomet mažinti kažkur kitur išlaidas. Kadangi biudžete suplanuotos išlaidos viršija 3 proc. nuo BVP deficitą, Mastrichto kriterijų, tai reiškia, kad daugiau išleisti galimybių nėra.

Kiekvienais metais Lietuvoje yra indeksuojamos senatvės ir kitos pensijos. Dėl to politikai ir valdininkai kasmet giriasi, kiek jos padidėjo. Vis dėlto atidžiau pažiūrėjus, kas buvo žadėta šiems metams, ir kas iš tikrųjų yra, gali kilti klausimas: kur dingo 5 eurai kiekvienam pensininkui? Kur dingo 5 eurai? Beveik prieš metus, tvirtinant „Sodros“ biudžetą ir su juo susijusius teisės aktus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žadėjo, kad šiais metais vidutinė senatvės pensija sieks 605 eu...

Vyriausybė teikia kitų metų valstybės biudžetą, kurį finansų ministrė vadina ištesėtų pažadų biudžetu. Jame maždaug dešimtadaliu didinamos pensijos, medikų ir mokytojų algos, vaiko pinigai, tačiau mažinamas kelių finansavimas, o deficitas – maksimalus, tad dešiniųjų Vyriausybės parengtą kitų metų valstybės biudžetą opozicija vadina bomba. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia, kad artėjančiais metais vidutinė pensija išaugs rekordine 70-80 eurų suma. Kita vertus, ministras abejoja, kad yra finansinių galimybių metų eigoje šias sumas didinti daugiau nei suplanuota biudžete. „Augimas tikrai rekordinis – matome, kad 2025 m. (vidutinė – ELTA) pensija išaugs apie 70-80 eurų per mėnesį arba 800-900 eurų per metus“, – trečiadienį Vyriausybėje spaudos konferencijos metu žurnalistams kalbėjo V. Šilinskas.

Informacinėje teisės aktų sistemoje įregistruotas Pensijų anuitetų fondo (PAF) 2025 metų biudžetas. Numatoma, kad pagrindinės veiklos įplaukos jame sudarys 31 mln. eurų, kai išlaidos – 4,8 mln. eurų, iš kurių 4,2 mln. eurų sudarys pensijų anuitetų išmokos, valdymo ir administravimo paslaugų išlaidos sieks 591 tūkst. eurų, o kitos išlaidos – 97 tūkst. eurų. Tarp investicinės veiklos išlaidų, beveik 25,7 mln. eurų planuojama skirti ilgalaikio finansinio turto įsigijimui.

Gyventojai, sulaukę pensijos ir išvykę iš Lietuvos, privalo, kiekvienais metais „Sodrai“ pranešti, kad yra vis dar gyvi. Kitaip jiems nebus mokama pensija. Be to, išvykus į užsienį mokamos ne visos pensijos ar išmokos. Su panašia situacija jau susidūrė portalo tv3.lt skaitytoja Dalia. Sulaukusi pensijos ji išvyko gyventi pas sūnų į Norvegiją. „Sūnus su šeima svetur gyvena jau 10 metų. Susitikdavome tik per atostogas. Todėl sulaukusi pensijos nusprendžiau persikelti į Norvegiją.

Kol vieni pensijų gavėjai skursta ir skundžiasi, kad nepragyvena, kiti džiaugiasi net 2 tūkst. eurų dydžio pensijomis. „Sodra“ aiškina, kad šie gyventojai gauna daugiau pinigų, nes ilgiau dirbo ir gavo didesnį atlyginimą. „Sodros“ duomenimis, 2024 m. rugpjūtį buvo 25,5 tūkstančio senatvės pensijos gavėjų, kurių pensija viršija 1 tūkst. eurų ir 96 pensijų gavėjai, kurių pensija yra 2 tūkst. eurų ir daugiau. „Didesnes nei 2 tūkst.

Vykstančios diskusijos dėl pensijų sistemos ir antrosios pakopos yra sveikintinas dalykas, bet tam pasirinktas laikas yra netinkamas, mano Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis. Jis tvirtina, kad rinkimų periodu diskusijoje pasirodo daug populistinių ir kardinalių siūlymų keisti sistemą, bet ne visada prisimenamas tikslas – pasiekti 70-80 proc. atlyginimo pakeitimo ribą. „Diskusijos apie tai, kokia turėtų būti pensijų sistema yra sveikintinas dalykas.

Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 11,5 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 71 proc. „Toliau pavyksta auginti turtą antroje pensijų pakopoje. (...) Grąža jau uždirbama ne tik nuo pradžioje investuoto kapitalo, bet ir nuo vėlesniais laikotarpiais uždirbtos grąžos.

Lietuvos, kaip ir daugelio kitų Vakarų šalių, visuomenės senėja. Jose gimsta vis mažiau vaikų, tad darbingo amžiaus žmonių skaičius traukiasi, o vis daugiau gyventojų, sulaukusių pensinio amžiaus, toliau dirba. Kita vertus, daugėja ir tų, kurie dėl įvairių priežasčių išeina į pensiją net nesulaukę pensinio amžiaus. Jie priversti tenkintis kur kas mažesnėmis išankstinėmis pensijomis nei tie, kurie išdirba iki pensinio amžiaus. Išankstinė pensija padidėjo 71 proc.

Seimas imasi spręsti problemą kiek pinigų leisti žmonėms pasiimti anksčiau laiko iš antros pensijų pakopos. Reaguodami į Konstitucinio teismo išvadą, konservatoriai suteikti teisę leisti sukauptus pensijai pingus rengiasi tik išimtiniais atvejais – dėl sunkios ligos ar negalios. Žmonės ir opozicija peikia tokį projektą ir reikalauja kuo greičiau atiduoti visus sukauptus pinigus be jokių sąlygų.

Antradienį ryte Seimas paskubomis ėmėsi svarstyti prieš mažiau nei parą konservatorių registruotų pataisų, numatančių, kokiais atvejais ir kiek pinigų gyventojai galėtų pasiimti iš pensijų fondų nesulaukę pensijos. Jei pataisos būtų galutinai priimtos, atsiimant sukauptus pinigus už dalį jų teks susimokėti gyventojų pajamų mokestį. Taigi galutinai į rankas žmogus gaus mažiau pinigų, negu yra jo sąskaitoje pensijų fonde.