Taip nutiko tauragiečiui Giedriui (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), kuris naujienų portalui tv3.lt anksčiau pasakojo, kad viešėdamas Vokietijoje išsinuomojo automobilį ir važiavo magistralėje, kur greitis nėra ribojamas.
Jis prisimena, kad važiuodamas autobanu visiškai nepastebėjo ženklų, rodančių, kad įvažiavo į gyvenvietę.
Grįžęs į Lietuvą jis sulaukė pranešimų apie 3 baudas už greičio viršijimą Vokietijoje, dvi iš jų – už greičio viršijimą gyvenvietėse.
Jis jų laiku nesumokėjo, tad bendra skolos suma per mažiau nei metus išaugo net iki 14 tūkst. eurų.
„Mano pažįstamas taip pat gavo vieną 200 eurų baudą Vokietijoje. Per pusmetį ji išaugo net iki 3 tūkst. eurų. Nesuprantu, kodėl ten taip greitai auga tokių palyginti nedidelių nusižengimų baudos“, – tuomet spėliojo Giedrius.
Dėl šios priežasties jis persikraustė dirbti į Vokietiją, kad galėtų šią skolą atidirbti, esą su lietuviškomis algomis to padaryti nebūtų pavykę.
Vis tik, praėjus daugiau nei metams, skolą grąžinęs vyras išsiaiškino, kad antstoliai „apsiskaičiavo“.
Antstoliams permokėjo 7 tūkst. eurų
Giedrius papasakojo, kad iš pradžių buvo susitaręs su antstole dėl skolos išmokėjimo po 500 eurų per mėn. ir viskas ėjosi sklandžiai, kol ji išėjo į pensiją ir ją pakeitė kita, kuri tiesiog uždėjo 14 tūkst. eurų areštą Giedriaus sąskaitoje.
„Visa ta jų kontora buvo toks cirkas: skambini – neatsiliepia, šneka kaip su visišku nusikaltėliu, paprašius susisiekti su antstole ar kažko paklausus neleidžia pasakyt iki galo ir numeta ragelį.
Rašai el. laiškus, 90 proc. atvejų – ignoravimas. Tai gal iš 10 karto pavyko sutarti, kad toliau mokėsiu po 500 eurų per mėn.“ – prisimena lietuvis.
Po kurio laiko apie šią problemą jis pasipasakojo bendradarbiui, kuris tikino, kad tokia didelė suma yra visiška nesąmonė ir taip būti neturėtų.
„Jo žmona, pasirodo, teisininkė. Ji papasakojo, kad, jei antstoliai mato, kad akivaizdžiai nesigaudai, gali būti, kad jiems mokėsi ir mokėsi kaip durnelis. Viena jos pažįstama irgi vietoje kelių šimtų permokėjo kelis tūkstančius.
Parašius skundą per vieną portalą antstoliai atsiprašė, neva „įsivėlė klaida“, ir tie pinigai buvo greitai grąžinti. Panašiai ir man buvo. Ji man paaiškino, kaip ką rašyti, kur siųsti. Viską padariau ir per savaitę gavau paprastą atsakymą, kad yra maždaug 5 tūkst. eurų permoka, ir tą pačią dieną grąžino“, – juokėsi Giedrius.
Jis paminėjo, kad dar antstolio atlygis ir išlaidos siekė apie 2 tūkst. eurų, kas irgi buvo per daug, bet Giedrius nusprendė toliau su antstoliais nebekovoti. Tad bendrai 14 tūkst. eurų skola su antstoliais, delspinigiais ir viskuo nuo pat pradžių turėjo siekti tik apie 7,4 tūkst. eurų:
„Anot teisininkės, tai buvo akivaizdi permoka, nes, pagal įstatymą, suma negali būti šitaip padvigubinama. Už delsimą mokėti ir antstolius suma tik gal apie 20 proc. gali padidėti.“
Kodėl taip drastiškai auga skolos Vokietijoje?
Naujienų portalo tv3.lt kalbinta Vokietijos Federalinės skaitmeninių technologijų ir transporto ministerijos, trumpai – BMDV (vok. Bundesministerium für Digitales und Verkehr) atstovė spaudai Simone Nieke aiškino, kad baudos dydis priklauso nuo nusižengimo.
Pvz., kuo didesnė transporto priemonė, kuo didesnis greičio viršijimas ar kuo rizikingesnė vietovė (pvz., gyvenvietė), tuo didesnė ir bauda.
S. Nieke atskleidė, kad didžiausia numatyta bauda už greičio viršijimą – 800 eurų – yra skiriama, kai greitis gyvenvietėse yra viršijimas daugiau kaip 60 km/val.
Pasak jos, Vokietijoje nėra sistemos, pagal kurią kas tam tikrą laiką baudos laipsniškai didėtų, tačiau yra daug mokesčių: baudos skyrimo procedūros, pranešimo apie baudą įteikimo, bendradarbiavimo su užsienio šalimi ir kiti mokesčiai.
Anot BMDV atstovės, mokestis skaičiuojamas pagal baudos dydį, t. y. 5 proc. baudos. Mažiausia mokesčio suma gali būti 20 eurų, o didžiausia – 7,5 tūkst. eurų.
O, jeigu tame pačiame pranešime yra nurodytos kelios baudos, išlaidų dydis nustatomas pagal bendrą jų sumą. Tad vien mokesčiai prie baudos gali siekti tūkstančius eurų.
Pašnekovė pridūrė, kad asmeniui, kuris atsisako sumokėti baudą ir visus gautame pranešime nurodytus mokesčius, gali tekti mokėti dar ir delspinigius. Tad iš to ir susideda didelė suma.
Skolų augimas ir antstolių atlygis Lietuvoje
Lietuvos antstolių rūmų revizijos komisijos narys, antstolis Saulius Virbickas patikino, kad Lietuvoje toks administracinių baudų išaugimas – neįmanomas, kadangi tiek baudos, tiek antstolio vykdymo išlaidos yra fiksuotos.
Jo aiškinimu, Lietuvoje antstolių vykdymo išlaidos priklauso nuo baudos dydžio. Antstolis negali pats sugalvoti, kiek kainuos jo darbas išieškant skolą – vykdymo išlaidas nustato teisingumo ir finansų ministrai:
„Viskas yra antstolių informacinėje sistemoje. Mes tik teikiame duomenis – įkeliame, kiek yra skolos, ir ten automatiškai viską suskaičiuoja, suformuluoja, koks yra antstolio atlygis, administravimo išlaidos.“
S. Virbickas nurodė, kad nėra ribų, kiek daugiausia skola gali išaugti per mėnesį ar metus, tačiau patikino, kad Teisingumo ministerija labai saugo žmonių interesus ir yra nustačiusi tokius įkainius, kad vykdymo išlaidos (antstolio atlygis) sudaro tik labai nedidelę skolos dalį.
Vis tik jis paminėjo, kad viskas priklauso nuo skolos priteisimo. Jei buvo priteistos palūkanos, dėl jų skola kasdien didėja, o antstolis privalo jas skaičiuoti ir išieškoti.
Jei yra netesybos, už kiekvieną dieną yra priskaičiuojama tam tikra pinigų suma. Taigi pagrindinis skolos didėjimas, pašnekovo teigimu, iš to ir susideda.
Jis paminėjo realų pavyzdį, kai teismas iš skolininko priteisė 14 tūkst. eurų skolą ir 1 proc. palūkanas už kiekvieną dieną, kas reiškia, kad skolininkui nepadengus skolos ji per metus išaugs iki 65,1 tūkst. eurų.
Antstolis neslėpė, kad tokiu atveju skola auga greičiau, nei žmogus geba ją grąžinti. Kadangi gavus skolos įmoką visų pirma padengiama ne skola, o palūkanos ir kitos netesybos, tad prie skolos taip ir neprieinama.
S. Virbickas pažymėjo, kad visą šią išaugusią sumą gauna ne antstolis, o skolos išieškotojas – asmuo ar įmonė, kuriam žmogus yra skolingas.
Pašnekovas paminėjo, kad tokiais atvejais pagerinti skolos grąžinimo sąlygas (pvz., sumažinti palūkanas, leisti grąžinti skolą mažesnėmis dalimis, per ilgesnį laiką ir pan.) gali nuspręsti tik tas, kuris ir mėgina tą skolą susigrąžinti (įmonė, institucija, privatus asmuo) – nei antstolis, nei teismas to padaryti negali, nes tai yra išieškotojo gera valia.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
