Kaip jau skelbta, šalies vadovas siūlo nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos dirbančiųjų pajamoms taikomą 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą mažinti iki 15 proc.
Kita įstatymo pataisa siūloma nuo dabartinių 350 eurų per mėnesį iki 400 eurų laikinai padidinti neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) ir kiek pakeisti jo apskaičiavimą viso pusmečio pajamoms.
Kuo mažesnis GPM tarifas ir kuo didesnis NPD, tuo žmogaus pajamos į rankas yra didesnės.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės skaičiavimai rodo, kad priėmus prezidento pataisas, menkiausias pajamas gaunantys gyventojai išloš mažiau nei uždirbantys vidutines algas.
Pavyzdžiui, uždirbantys minimalią 607 eurų algą ant popieriaus priėmus pataisas į rankas papildomai gautų po kiek daugiau nei po 20 eurų per mėnesį, arba apie 120 eurų per pataisų galiojimo pusmetį.
Tuo metu uždirbantys vidutinį 1240 eurų atlyginimą dėl siūlomų pataisų per mėnesį į rankas papildomai gautų apie 55 eurus. Per pusmetį iš viso susidarytų 330 eurų.
Realiai žmonių algos po pakeitimų laikinai padidėtų apie 5–7 proc., o uždirbantiems didžiausias algas jie neturėtų jokios įtakos.
Kita vertus, dėl prezidento pataisų į valstybės biudžetą nebūtų surinkta apie 404 mln. eurų pajamų. Šią sumą reikėtų skolintis, o skolą vėliau grąžinti visiems gyventojams.
Atveriamas kelias nesąžiningiems?
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija gana kritiškai vertina šalies vadovo pasiūlytas įstatymo pataisas. Kaip rašoma asociacijos „Facebook“ paskyroje, nors dėl jų dalis gyventojų gautų daugiau pinigų, laikinų pataisų įgyvendinimui būtų išeikvota daugybė darbo ir laiko.
Asociacija mini daugybę įstatymo projektų trūkumų. Pavyzdžiui, pats algų perskaičiavimas būtų našta verslui, o pasiruošimo laikas per trumpas: „Galimos klaidos ir algų mokėjimo vėlavimas. Gali būti, kad vietoj to, kad darbuotojai greičiau gautų daugiau, jų algos bus išmokėtos su vėlavimu.“
Asociacija taip pat atkreipia dėmesį, kad mokesčio tarifas bus taikomas visoms pajamoms, kurios išmokėtos per 2020 m. antrąjį pusmetį.
„Sąžiningo ir laiku algas mokančio verslo darbuotojai bus nuskriausti, nes gaus mažiau, nei to verslo, kuris vėluodavo mokėti algas ir per 2020 m. II pusmetį sumokės susikaupusias skolas už senus periodus. Įstatymo nuostatos, nenumatančios apribojimo kokio periodo pajamoms taikomas mažesnis GPM tarifas, užprogramuoja didesnius biudžeto nuostolius, kurie nėra susiję su COVID-19, bet yra dėl netinkamai sudėliotų įstatymo nuostatų“, – įspėja asociacija.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tie, kurie turi daug pinigų, laimės, nes galės sumokėti 2021 m. algas avansu per 2020 m. gruodį ir dėl to jos bus padidintos 5 proc. valstybės lėšų sąskaita.
Galiausia asociacija įspėja, kad dalyje darbo sutarčių yra numatyta alga į rankas. Tokių darbuotų reali alga nepadidės, nes mokesčių sumažėjimo nauda atiteks darbdaviams.
Neišnaudojamos krizės galimybės
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad siūlymas mažinti GPM nėra pati geriausia išeitis dabartinėje situacijoje.
„Pusė milijardo ten, pusė milijardo šen, keli milijardai dar ten. Aišku, kad pinigai pigūs, valstybės skola dar nedidelė, bet ar tikrai tai reiškia, kad galima taškyti pinigus (kuriuos anksčiau ar vėliau vis tik reikės grąžinti) nematuojant įvairių alternatyvų naudos ir kaštų?“ – klausia ekonomistas.
Jis pripažįsta, kad net ir laikinas GPM mažinimas ir NPD didinimas būtų vartojimo sustiprinimas tiek didinat gyventojų perkamąją galią, tiek gerinant jų lūkesčius.
„Bet didžiausias privalumas turbūt net ne tai. Dėl GPM tarifo darbo pajamoms mažinimo nuo 20 proc. iki 15 proc. besibaigiant šios lengvatos galiojimui neišvengtume pakartotinos diskusijos, ar tikrai darbo pajamoms turi būti taikomas 20 proc. tarifas, kai daugeliui kitų rūšių pajamų taikomas 15 proc. tarifas.
Kitaip sakant, būtų galimybė grįžti prie „gyvulių ūkio“ klausimo – ar ir toliau diferencijuoti GPM tarifą ne pagal pajamų dydį, o pagal jų kilmę. Tuomet galbūt būtų rastas kitas kompromisas ir savarankiškai dirbančių, ir samdomų darbuotojų pajamas apmokestinti, pavyzdžiui, 17 proc. GPM tarifu“, – svarsto ekonomistas.
Vis dėlto jis mato kitą prezidento siūlymo problemą – pagrindinis mokesčio tarifas mažėtų tik pajamoms iki 3 vidutinių darbo užmokesčių.
„Taigi, visos įmonės turėtų per labai trumpą laiką adaptuoti savo apskaitos sistemas, o darbo santykių apmokestinimas taptų dar labiau komplikuotas.
Tai būtų visiškai bereikalinga biurokratinė našta, kuri įmonėms sukurtų nemažus kaštus, o valstybė beveik nieko nesutaupytų (juk didesnėms darbo pajamoms ir taip nuo šių metų taikomas 32 proc. tarifas kurio niekas nesiūlo mažinti). Toks GPM mažinimo atskiedimas yra populiarus, bet paminantis pačio siūlymo esmę ir sumenkinantis jo naudą“, – apibendrina N. Mačiulis.
Jis primena žinomą posakį, kad nereikėtų švaistyti gerų galimybių, kurias suteikia gera krizė. Deja, anot ekonomisto, valstybė pirmą kartą turi labai dideles fiskalines galimybes ne tik paskatinti bet ir transformuoti ekonomiką, tačiau eina paprasčiausiu ir neefektyviausiu keliu. Unikali galimybė yra paleidžiama vėjais.
„Taip, krizė, nulinės palūkanos, jokių fiskalinių taisyklių, galima imti kelis ar keliolika milijardų ir sukurti ne tik kažką šiam rudeniui, bet ateities kartoms.
Gal paversti visą Lietuvą kokiu nors moderniu rekreacijos, gydymo, sveikatingumo paslaugų centru? Gal visą valstybę paversti laisva ekonomine zona, šioje potencialios deglobalizacijos eroje pritraukiančią į Lietuvą investicijas ir žmogiškąjį kapitalą? <...>
Ai, gal paprasčiau bus renovuoti prieš metus renovuotą pastatą ar pakeisti vamzdžius pustuštėje mokykloje, kurios moksleiviai gyventų produktyvesnį ir pilnavertiškesnį gyvenimą jei ta mokykla apskritai būtų uždaryta, o jie važiuotų į šiek tiek toliau esančią, bet daug modernesnę ir mokymui labiau pritaikytą instituciją“, – pastebi N. Mačiulis.
