Tėvai, finansų specialistai ir valdžios atstovas sumas vardija skirtingas.
Skiria apie pusę tūkstančio
Vilniuje penkerių dukrą auginanti Elena (vardas pakeistas – aut. past.) dalijasi, kad per mėnesį vaiko išlaidoms šeima skiria gerokai daugiau nei kelis šimtus eurų.
„Vien maistas mokykloje kainuoja 100 eurų per mėnesį (kasdien po 4,5 euro dienai, pritaikius nuolaidas pradinukams). Tuomet, tarkime, per mėnesį vienas gimtadienis – dar 50 eurų, rūbai – mažiausiai 100 eurų mėnesiui (batai, paltai – padalinant per sezoną), žaislai – dar kokie 50 eurų, pramogos – koks 100 eurų.
Realiai, dar daugiau, nes transportas dar koks 100 eurų. O dar ekskursijos, kelionės, tai o, Marija. Dar knygos, o jei susirgs, vaistai – mažiausiai 50 eurų, o serga kokį kartą per mėnesį, dabar gal kartą per du“, – išlaidas skaičiuoja ikimokyklinio amžiaus mergaitės mama.
Ji prisimena ir apie būrelius.
„Po 30 eurų, tai dar 90 eurų. Aišku, galima daug ko atsisakyti, bet manau kokie 500 eurų tai drąsiai išsileidžia“, – sako Elena.
Primename, kad šiuo metu minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje yra 642 eurai neatskaičius mokesčių. Į rankas tai būtų apie 468 eurai.
Vidurkis – mažesnis
Nors naujienų portalo tv3.lt kalbintos vilnietės teigimu, 250–300 eurų per mėnesį vaiko išlaidoms jos šeimoje yra per mažai, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad tokia suma galėtų būti vidutinės mėnesinės vaiko būtinųjų poreikių išlaidos.
„Tiek turėtų pakakti maistui, rūbams, transporto bilietams, kišenpinigiams, keletui būrelių apmokėti. Šios išlaidos gali skirtis ir priklausomai nuo miesto, kuriame gyvenama.
Palyginus būrelių kainas, galima pastebėti, kad pavyzdžiui baseino ir keramikos būrelio lankymas vilniečiui kainuotų maždaug 80 eurų, kai tuo metu Rokiškio gyventojui – tik 30 eurų“, – skirtumus vardija J. Cvilikienė.
Ji prideda, kad šeimos apskritai yra labai skirtingos, o dėl to skiriasi ir jų išlaidos vaikams.
„Išlaidos vaikams nėra pastovios, vienos didžiausių jos yra kūdikystėje, kuomet reikia nupirkti priežiūros kraitelį, vaikas ypač greita auga.
Didmiesčiuose gyvenančioms šeimoms neretai tenka samdyti aukles ar vesti vaikus į privačius darželius, vienas iš tėvų eina vaiko priežiūros atostogų ir taip irgi mažėja šeimos pajamos.
Kitas sudėtingas periodas – vaiko išleidimas į savarankišką gyvenimą, kuomet vaikas išvyksta studijuoti į kitą miestą ar šalį, tenka mokėti už jų studijas“, – detalizuoja banko finansų instituto vadovė.
Ji sako, kad vaikams skiriamos išlaidos skiriasi ir priklausomai nuo laikotarpio – didesnės jos suruošiant vaikus į mokyklas, vasaros metu leidžiant į stovyklas.
„Tad vidutinės išlaidos vaikui mūsų preliminariais skaičiavimais galėtų siekti apie 200–250 eurų“, – sako J. Cvilikienė.
Ji primena ir tai, kad Lietuvoje visi vaikai gauna vaiko pinigus (70 eurų per mėnesį – aut. past.), kurie yra didžiausi lyginant su kaimyninėmis Estija ir Latvija, tad šios pajamos irgi lengvina mažas pajamas gaunančių šeimų situaciją, sako J. Cvilikienė.
Būtini keli šimtai eurų
Visgi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sako, kad Lietuvoje nėra tiksliai apibrėžta, kokie yra vaiko būtinieji poreikiai, tačiau pagal įstatyme patvirtintą metodiką kasmet apskaičiuojamas minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD).
„Pagal galiojančią metodiką suaugusiųjų ir vaikų poreikiai nėra diferencijuojami, tačiau siekiant apskaičiuoti kartu gyvenančių asmenų minimalius poreikius vadovaujamasi masto ekonomijos principais.
Tai reiškia, siekiant apskaičiuoti bendrą viso namų ūkio minimalių vartojimo poreikių dydį, yra taikomi šie koeficientai: pirmam namų ūkio asmeniui 1, antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 0,8, trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 0,7.
Taip vaikui iki 18 m. taikomas koeficientas, nustatant MVPD vertę, niekada negali būti mažesnis kaip 0,7“, – informuoja SADM.
Jų teigimu, 2021 metais MVPD Lietuvoje siekia 260 eurų. Taigi, minimali vaikui iki 18 m. tenkanti išlaidų suma yra lygi 182 eurams.
Atitinkamai trijų asmenų namų ūkio MVPD, nepriklausomai nuo namų ūkio narių amžiaus, siekia 650 eurų, praneša ministerija.
„Lietuvos statistikos departamentas apskaičiuoja ir kasmet skelbia rodiklius, kiek yra tokių asmenų, kurių pajamos nesiekia praėjusiais metais patvirtinto MVPD. Šie rodikliai dar kitaip vadinami absoliutaus skurdo rodikliais.
Pagal paskutinius prieinamus duomenis žemiau absoliučios skurdo ribos (257 eurų, t. y. praėjusių metų MVPD) gyveno 5,1 proc. (apie 140 tūkst.) Lietuvos gyventojų“, – praneša ministerija.
Primena apie paramą
SADM taip pat atkreipia dėmesį, kad šeimoms Lietuvoje yra teikiamos ir piniginės socialinės paramos priemonės. Tai gali būti:
- išmoka vaikui (vaiko pinigai) (70 eurų) kas mėnesį mokama kiekvienam vaikui. Vaiko pinigai priklauso iki vaikas sulaukia 18 metų. Išmoka gali būti mokama ir ilgiau, tai yra iki 21 metų, jeigu vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, įskaitant ir besimokančius profesinio mokymo įstaigose. Papildoma išmoka vaikui (41 euras) mokama neįgaliems vaikams, vaikams iš nepasiturinčių ar gausių šeimų;
- piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams:
· socialinė pašalpa (kai vidutinės pajamos vienam asmeniui mažesnės nei 140,8 Eur/mėn.);
· būsto šildymo išlaidų kompensacija (kai išlaidos šildymui viršija 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 1 valstybės remiamų pajamų (VRP) (128 eurai) šeimai (kiekvienam jos nariui) arba 1,5 VRP (192 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui);
· karšto vandens išlaidų kompensacija (kai išlaidos karštam vandeniui viršija 5 proc. šeimos ar asmens pajamų);
· geriamo vandens išlaidų kompensacija (kai išlaidos geriamajam vandeniui viršija 2 proc. šeimos ar asmens pajamų);
- socialinė parama mokiniams:
· nemokamas maitinimas mokiniams skiriamas, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės nei 192 eurai, taip pat nevertinant šeimos pajamų nemokami pietūs skiriami visiems priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams;
· parama mokinio reikmenims įsigyti (80 eurų) skiriama, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį mažesnės nei 192 eurai.
