Derybininkai iš 26 Europos Sąjungos (ES) valstybių narių susitarė dėl pagrindinių naujosios fiskalinės sutarties nuostatų, rašo „EUobserver“.
„EUobserver“ žiniomis, derybininkai susitarė, kad Europos Komisija, kaip jau skelbta anksčiau, vykdytų „pranešimo“ funkciją, t. y. teiktų pranešimus kitos valstybės prašymu, tačiau negalėtų nutempti valstybių narių į Europos Teisingumo Teismą, jei jos į savo konstitucijas neįtrauktų fiskalinės drausmės taisyklių. Ankstesniame sutarties juodraštyje buvo teigiama, kad Komisija galėtų kitų ES narių vardu kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl taisyklėms nepaklususių valstybių. Šaltinis „EUobserver“ teigia, kad tokia nuostata yra nesuderinama su galiojančiomis sutartimis.
Geriausiu atveju sutartis galėtų būti pasirašyta sausio pabaigoje vyksiančio ES viršūnių susitikimo metu. Taip elgtis paragino Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghis.
Tačiau gali nepavykti to padaryti taip greitai, nes iki to laiko sutartis tikriausiai nebus išversta į visas nacionalines valstybių narių kalbas.
Jeigu Didžioji Britanija atšauktų savo veto, fiskalinės drausmės principai galėtų būti įtvirtinti ir ES lygmeniu.
Pagal naująją ES sutartį numatoma, kad valstybių narių biudžeto deficitas negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skolos lygis – 60 proc. BVP. Struktūrinis deficitas turi būti mažesnis nei 0,5 proc. BVP.
Problemų gali iškilti dėl struktūrinio deficito, t. y. nuo ekonominio ciklo nepriklausomos biudžeto deficito dalies, apskaičiavimo būdo. Susirūpinimą dėl to jau išreiškė Danija.