deficitas

Kauno miesto taryba antradienio posėdyje turėtų apsispręsti dėl 2024 metų miesto biudžeto – jo pajamos auga 17,8 proc. iki 587,8 mln. eurų, o asignavimai – 19 proc. iki 680,4 mln. eurų. Biudžeto deficitui siekiant 92,6 mln. eurų, didžiąją dalį jo – 82,5 mln. eurų – planuojama padengti iš 2023 metų likučio, o likusius 10 mln. eurų – pasiskolinti, nurodoma savivaldybės tarybai teikiamo biudžeto projekte.

Ar šiais laikais dar verta laukti kelis mėnesius ar net metus, kad parduotuvių lentynose ir vėl pagaliau rastum norėtą prekę? Deficito metas jau seniai užmarštyje – „Iki“ parduotuvėse kasdien galima rinktis net iš 15 tūkst. reguliarių prekių geromis kainomis. Vieniems prekybos tinklams nemažą dalį prekių siūlant tik ribotu teminių savaičių metu, „Iki“ pirkėjams laukti nereikia – jie kiekvieną dieną gali įsigyti tai, ko išties nori.

Visos Baltijos šalys kitąmet planuoja deficitinius kitų metų biudžetus, o didžiausias viešųjų finansų deficitas numatytas Lietuvoje, rodo Europos Komisijos (EK) skelbiamos euro zonos šalių biudžetų vertinimo ataskaitos. Viešųjų finansų išlaidų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) Lietuvoje kitąmet viršys 40 proc. ribą, tačiau išliks mažiausias Baltijos šalyse ir vienas mažiausių visoje euro zonoje. Lietuvos valdžios pajamų santykis su BVP taip pat išliks mažiausias Baltijos šalyse.

2024 metų valstybės biudžeto deficitui artėjant prie 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), be tvarių pajamų šaltinių tolesnis išlaidų didinimas keltų riziką ateityje nesilaikyti Mastrichto kriterijaus, skelbia Valstybės kontrolė, įvertinusi kitų metų valstybės biudžeto projektą. Jos vertinimu, rizikos, ypač susijusios su didesniu išlaidų poreikiu krašto gynybai ir saugumui, ir suprastėjusi ekonominė situacija galėtų lemti didesnį deficitą.

Lietuvos biudžeto deficitas 2023 metais turėtų siekti 2,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 2,7 procentinio punkto mažiau negu numatytas biudžete (4,9 proc.). Tai nurodoma Lietuvos stabilumo šių metų programoje, kuriai trečiadienį pritarė Vyriausybė.  Finansų ministerija nurodo, kad geresnį valdžios sektoriaus balansą gali lemti didesnės biudžetų pajamos, be to, gali neprireikti visų numatytų lėšų kompensacijoms už elektrą ir dujas.

Lietuvos biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei  Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 0,9 proc., o Latvijos – 4,4 proc. BVP, penktadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  ES šalių vidurkis sudarė 3,6 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 3,4 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 384,5 mln. eurų – 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasi išankstiniais duomenimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Valdžios sektoriaus pajamos siekė 23,9 mlrd. eurų arba 35,8 proc. BVP, išlaidos – 24,3 mlrd. eurų – 36,4 proc. BVP. Valdžios sektoriaus pajamos per metus išaugo 17,3 procento. Pajamos iš mokesčių siekė 14,5 mlrd. eurų, arba 60,4 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų.

Sausio mėnesį Rusijos ekonomika sulaukė rekordinio deficito ir privertė valdžią kreiptis į vietos verslus dėl paramos. Nepaisant to, Vakarų sankcijų poveikis, rodos, nėra toks, kokio buvo tikėtasi. Situaciją Rusijoje, ir kodėl „šaldytuvas vis dar nenugali televizoriaus“, tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria tv3.lt žurnalistai Martynas Žilionis ir Andrius Jakimčuk. Laidoje buvo kalbama apie rusų kalbos įtaką Lietuvai, kuri susidūrė su panašiomis problemomis, kaip ir Ukraina.

JAV prekybos atotrūkis 2022 metais išaugo iki rekordinio lygio, nors gruodį neatitiko lūkesčių, rodo antradienį paskelbti vyriausybės duomenys. Pasak Prekybos departamento, bendras prekybos atotrūkis padidėjo 103 mlrd. JAV dolerių nuo 2021 metų iki 948,1 mlrd. JAV dolerių pernai, skatinamas įvairių prekių importo, pradedant žalia nafta ir baigiant farmacijos ar namų apyvokos produktais. Tai yra didžiausias deficitas nuo 1960-ųjų.

Centrinės valdžios deficitas 2022 metais buvo neigiamas ir siekė 1,19 mlrd. eurų bei sudarė 1,8 proc. projektuojamo bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios pajamos pernai buvo 19,8 mlrd. eurų, išlaidos – 19,9 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 1,17 mlrd. eurų, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija. Mokesčiai sudarė 59,6 proc. praėjusių metų pajamų, 33,1 proc. – socialinės įmokos.

Trečiadienį pradedamas svarstyti Vilniaus miesto kitų metų biudžeto projektas yra su 101,6 mln. eurų deficitu – planuojama gauti 1,014 mlrd. eurų pajamų, o numatomi asignavimai siekia 1,116 mlrd. eurų. Palyginti su 2022 metų patvirtintu biudžetu, pajamos mažėja 1,6 proc. (2022 metais – 1,031 mlrd. eurų), o išlaidos didėja 19,2 proc. (936 mln. eurų).    Mokesčiai turėtų siekti 580,8 mln. eurų arba 57,2 proc. visų pajamų, iš jų gyventojų pajamų mokestis – daugiau nei 522 mln. eurų.

Šveicarijos žaliavų milžinė „Glencore“ įspėja, kad pasauliui dėl didesnės vario paklausos, kurią skatina perėjimas prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir didėjantys elektromobilių pardavimai, gresia šio metalo deficitas. Varis naudojamas elektromobiliuose, vėjo ir saulės energijos įrenginiuose, taip pat atsinaujinančiosios energijos saugojimo ir perdavimo infrastruktūroje ir jo pasiūlos deficitas gali sulėtinti perėjimą prie naujos energetikos sistemos.

Rusijos parlamento žemutiniai rūmai (Valstybės Dūma) per trečiąjį, galutinį svarstymą priėmė 2023 metų federalinio biudžeto įstatymą, numatantį 2,0 proc. tikėtino bendrojo vidaus produkto (BVP) deficitą, palyginti su šiems metams planuojamu 0,9 proc. šiuo santykiu, skelbia Rusijos žiniasklaida. Įstatyme numatytos 26,130 trln. rublių įplaukos ir 29,056 trln. rublių išlaidos. Palyginti su šiais metais, įplaukos mažės 1,563 trln. rublių.

JAV biudžeto deficitas per pirmuosius devynis šių finansinių metų mėnesius susitraukė 77 proc., kai ekonomikai atsigaunant nuo COVID-19 pandemijos padarinių, padidėjo mokesčių įplaukos ir sumažėjo viešosios išlaidos. JAV Iždo departamentas pranešė, kad biudžeto atotrūkis spalio–birželio mėnesiais sumažėjo 1,7 trln. JAV dolerių iki 515 mlrd. trln. JAV dolerių.

Rusijos pietuose esančiame Železnovodsko miesto valdžia pastebėjo, kad viešuose tualetuose sunaudojama neįprastai daug nemokamai dalijamo tualetinio popieriaus, rašo portalas „FederalPress“. Apie tai pareiškė miesto vadovas Jevgenijus Bakulinas. Jis taip pat pažadėjo miestelėnams kovoti su šių higienos reikmenų vagystėmis.

Buvo druskos krizė, o dabar prekybos lentynose kaip mat dingsta kefyras. Žmonės iš parduotuvių lentynių graibstyte graibsto šaltibarščiams reikalingus ingredientus, o pajūryje per Jonines kefyro netgi pritrūko. Tautiečiai šaltibarščius gaminasi ne tik patys, bet ir negaili už juos suploti nuo 5 iki 8 eurų. Kai kurios pajūrio kavinės parduodamus šaltibarščius kasdien skaičiuoja dešimtimis litrų.

Jungtinės Valstijos susiduria su nematyta problema – šeimoms trūksta kūdikių mišinukų. Ypač kenčia Teksaso valstija, kurioje parduotuvės jau ėmė riboti, kiek vienas žmogus gali jų nusipirkti. Tačiau net ribojimų nepakanka – parduotuvių lentynos vis tiek apytuštės. Esą mišinukų deficitas itin paaštrėjo, kai duris užvėrė didžiausia juos gaminti įmonė. Teksase gyvenanti Kim savo penkerių mėnesių dukrai ruošia mišinuką, tiesa, jau iš paskutinės turimos dėžutės.

Lietuvą ištiko ne tik druskos, saulėgrąžų aliejaus, bet ir sodos krizė. Rusišką produktą verslas išėmė iš prekybos prasidėjus karui Ukrainoje, o jį pakeitusio gauna itin mažai, tad lentynose soda neužsiguli. Jos poreikis išaugo 10 kartų. Vis dažniau prekybininkams tenka krauti ir acto butelius, jo nuperkama kone du kartus daugiau. Žmonės kaupia atsargas, nors gamintojai ramina – acto tikrai yra pakankamai. Kaunietė Agnė prekybos centre sodos ieško jau kelinta savaitė.

Praėjus mėnesiui nuo nepateisinamos ir neišprovokuotos Rusijos invazijos į Ukrainą, eiliniai rusai „savo kailiu“ pajuto tarptautinių sankcijų poveikį, nepaisant Kremliaus ir toliau šalyje skleidžiamos informacinės demagogijos. Štai penkių kasdienių prekių ir paslaugų, kurių rusai jau nebegali lengvai gauti, pavyzdžiai.

Kremliaus režimui užpuolus Ukrainą, Vakarai jam pritaikė griežtas sankcijas. Netrukus jas pajuto ir daugelis rusų. Dėl krentančio rublio kurso, jų santaupos greitai nuvertėja, tad gyventojai skuba kuo greičiau jais atsikratyti. Jau pačiomis pirmomis karo dienomis kai kurių Rusijos miestų parduotuvėse neliko cukraus, kai kurių kitų maisto produktų. Ne viename vaizdo siužete matosi, kaip močiutės tiesiog pešasi dėl kiekvieno cukraus pakelio.

Centrinės valdžios deficitas pernai buvo 1,176 mlrd. eurų ir sudarė 2,1 proc. 2021 metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios pajamos pernai buvo 16,889 mlrd. eurų, išlaidos – 17,225 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 841,5 mln. eurų, išankstinius duomenis pirmadienį pranešė Finansų ministerija.  Mokesčiai sudarė 58,4 proc. praėjusių metų centrinės valdžios pajamų, 33,7 proc. – socialinės įmokos.

Jei senas jūsų automobilis sugedo ir reikia naujo, teks nusiteikti už pirkinį pakloti net trečdaliu brangiau. Brangsta ir nauji, tačiau, užuot nuvertėję, brangiau kainuoja ir naudoti automobiliai. Rinkoje mašinų trūksta, nes visame pasaulyje stinga žaliavų ir elektronikos komponentų. Ištuštėjus sandėliams salonai nebetaiko ir anksčiau įprastų nuolaidų.

Jungtinės Karalystės ūkininkai griebiasi už galvos, mat dėl darbuotojų stygiaus stringa skerdyklų darbas, tad ūkiuose gyvūnai tiesiog tunka. Ūkininkai sako, kad artimiausiu metu gali tekti sunaikinti net apie 150 tūkstančių kiaulių. Savo ruožtu iš didžiausio britų uosto nėra kam išvežioti čia atplukdytų krovinių, tad uostas nebepriima laivų. Kuro stygius britų degalinėse gali būti tik problemų ledkalnio viršūnė.

Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas kitąmet turėtų sudaryti 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).  Tai pirmadienį spaudos konferencijoje pranešė finansų ministrė Gintarė Skaistė, pristatydama 2022 metų biudžeto projektą. Tai reiškia, kad valdžios sektoriaus išlaidos kitąmet išliks didesnės nei pajamos, tačiau deficitas bus mažesnis nei šiemet, kai jis turėtų sudaryti 4,4 procento. 2020 metais valdžios sektoriaus deficitas siekė 7,4 proc. BVP.

Degalų krizė tęsiasi – prie degalinių driekiasi kilometrinės eilės, o jose plūstasi įsiutę vairuotojai, kurie net ir pralaukę po kelias valandas lieka it musę kandę. Valdžia ragina žmones nepanikuoti ir sako, kad degalų yra, tik sutrikęs jų tiekimas. Dėl to kurą į degalines vežios net kariškiai. Jau ketvirtą dieną britų degalinėse – eilės, kuriose po kelias valandas prastovėję žmonės dažniausiai nieko nepeša. Šalies degalinėse – trūksta degalų. Trūkumas toks, kokio britai nėra regėję.

Centrinės valdžios deficitas per šešis mėnesius siekė 626,3 mln. eurų ir sudarė 1,2 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas buvo 831,1 mln. eurų geresnis nei pernai tuo pačiu metu, kai jis sudarė daugiau kaip 1,457 mlrd. eurų deficitą, preliminarius duomenis pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-birželį buvo 7,972 mlrd. eurų, išlaidos – beveik 8477 mlrd. eurų.

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo mažesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 3,4 proc., o Latvijos – 8,6 proc. BVP, ketvirtadienį preliminarius duomenis paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 6,8 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 7,4 proc. BVP.

2022 metais valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,5 proc., sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.  „Pirminiai skaičiai biudžeto derybose, planuojame, kad 3,5 proc. biudžeto deficito turėtų būti ateinančiais metais“, – Seime antrą kartą svarstant 2021 metų tikslinamą valstybės biudžetą pareiškė ministrė.  Tačiau, pasak jos, kol kas dar išlieka daug neapibrėžtumų, todėl skaičiai gali kisti. „Reikės žiūrėti į balansą tarp galimybių ir įsipareigojimų“, – aiškino G. Skaistė.

Centrinės valdžios deficitas per keturis šių metų mėnesius siekė 662 mln. eurų ir sudarė 1,3 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas buvo 41 mln. eurų geresnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai jis sudarė 703 mln. eurų deficitą. Centrinės valdžios pajamos šių metų sausį-balandį buvo beveik 4,816 mlrd. eurų, išlaidos – 5,415 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 62,7 mln.

Centrinės valdžios deficitas per šių metų pirmąjį ketvirtį siekė 577,7 mln. eurų ir sudarė 1,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios balansas buvo 415,1 mln. eurų blogesnis nei 2020 metų tą patį laikotarpį, kai jo deficitas buvo 162,6 mln. eurų, preliminarius duomenis pranešė Finansų ministerija. Centrinės valdžios pajamos sausį-kovą buvo 3,487 mlrd. eurų, išlaidos – 4,024 mlrd. eurų.

Centrinės valdžios deficitas pernai buvo 4,678 mlrd. eurų ir sudarė 9,6 proc. 2020 metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Centrinės valdžios deficitas buvo 4,547 mlrd. eurų didesnis nei 2019 metais, kai jis siekė 131,6 mln. eurų ir sudarė 0,3 proc. BVP. Centrinės valdžios pajamos pernai buvo 14,232 mlrd. eurų, išlaidos – 17,919 mlrd. eurų. Sandorių su nefinansiniu turtu pasikeitimas buvo teigiamas ir siekė 991,2 mln. eurų, išankstinius duomenis pranešė Finansų ministerija.

Lietuvos koreguotasis biudžeto deficitas trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 8,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo didesnis nei bendrai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.  Estijos biudžeto deficitas siekė 3,2 proc., o Latvijos – 5,6 proc. BVP, ketvirtadienį paskelbė ES statistikos tarnyba.  Bendrai ES šalių deficitas sudarė 5,6 proc. BVP, o tik euro zonos šalių – 5,8 proc. BVP.

Išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio – spalio mėnesių valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 2,6 proc. (226 mln. eurų) mažiau nei 2019 metų tuo pačiu laikotarpiu. Planuotos bendros minėtų biudžetų 2020 metų  dešimties mėnesių pajamos – 9 550,3 mln. eurų, faktinės – 8 591,2 mln. eurų, t.y., gauta 10 proc. (959,1 mln. eurų) mažiau nei planuota. Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, pajamų į valstybės biudžetą gauta 6 985,4 mln. eurų.

Europarlamentaro, konservatoriaus Andriaus Kubiliaus viešas pareiškimas, kad patvirtinus naują valstybės biudžetą, Lietuvą ištiks smarkios pagirios ir teks veržtis diržus, tai yra mažinti išlaidas, sulaukė daug atgarsio. Netiesiogiai į jį sureagavo ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Asmeninėje „Facebook“ paskyroje jis kiek paprieštaravo buvusio premjero išsakytai pozicijai. „Pamirškite viską, ką žinojote apie valstybės skolą ir biudžeto deficitą.

Finansų ministras Vilius Šapoka tvirtina, kad, jei Lietuva imtųsi staigiai mažinti 2021 m. valstybės biudžeto deficitą, dėl to nukentėtų daugelio darbuotojų atlyginimai. Taip pat, anot ministro, niekas nenori lopyti biudžeto skylės, mažinant pensijų indeksavimą ar vaiko pinigus. Todėl, kaip tvirtina V. Šapoka, deficitas bus mažinamas palaipsniui. Seime finansų ministras V. Šapoka susilaukė parlamentarų kritikos dėl kitų metų valstybės biudžeto, kuriam projektuojamas 5 proc. deficitas.

Šių metų valstybės biudžeto deficitas sieks 8-9 proc., tačiau nuo kitų metų jis turėtų nuosekliai mažėti, kol po kelerių metų taps subalansuotas, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta. Jo teigimu, 2021-aisiais biudžeto deficitas turėtų siekti apie 5-6 procentus.  Pasak patarėjo, krizės metu biudžeto deficitas pateisinamas siekiant amortizuoti ekonomiką ir išsaugoti darbo vietas. „Deficito kontrolė yra būtina sąlyga, tikrai deficitas šiemet sieks galbūt 8-9 proc.

Dalis viešųjų finansų išlaidų 2021 metais bus finansuojamos skolintomis lėšomis, kadangi ekonomikos atsigavimas užtruks, todėl bus numatomas biudžeto deficitas, interviu portalui 15min.lt sakė finansų ministras Vilius Šapoka. „Deficitas bus sveiko proto ribose tam, kad iš tiesų skolos ir BVP santykis kuo greičiau galėtų pakeisti trajektoriją ir grįžti į mažėjimo tendenciją“, – tvirtino V. Šapoka.

Per praėjusį karantiną nemažai darbuotojų neteko darbo, daliai jų buvo sumažinti atlyginimai, tad ir visų įmokų „Sodra“ surinko kur kas mažiau, nei planavo. Be to, smarkiai išaugo ir jos mokamos išmokos. Taigi socialinio draudimo biudžete atsivėrė didelė skylė. Ketvirtadienį „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė žurnalistams papasakojo, kiek pinigų trūksta biudžete ir kas bus daroma, kad deficitas būtų padengtas.

Koronaviruso plitimas Lotynų Amerikoje kelia globalaus kavos deficito riziką, skelbia „Bloomberg“ agentūra. Anksčiau prognozuota, kad 2020 metais kavos paklausa pasaulyje viršys pasiūlą, bet trūkumą kompensuos sukauptos atsargos. Tačiau prasidėjusi pandemija sukėlė kavos „panišką supirkinėjimą“, dėl to neskrudintų pupelių atsargos JAV išseko iki mažiausių per penkerius metus. Maža to, koronavirusas kelia grėsmę naujo derliaus surinkimui.

Valdžios sektorius po ketverių metų pertraukos kitąmet vėl gali būti deficitinis, nors Finansų ministerija planuoja išlaikyti viešųjų finansų perteklių, teigia Valstybės kontrolė 2020 metų sektoriaus finansinių rodiklių vertinimo ataskaitoje. Joje pažymima, kad 2020 metais gali būti nesilaikoma perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės.

Pustuštės parduotuvių lentynos su jose gulinčiomis, kartais jau pagedusiomis prekėmis, atimta galimybė atostogauti kur nori ir kaip nori bei baimė tiesiog likti alkanam. Taip sovietinės okupacijos metus Lietuvoje prisimena kalbinti ekonomistai, juos išgyvenę savo kailiu. Jie tikina, kad lyginti šiandienos su daugiau nei prieš tris dešimtmečius buvusia realybe – neįmanoma, nes dabar mums įprastais ekonomikos dėsniais tiesiog nesivadovauta.

Didžiajai Britanijai gresia žalumynų deficitas ir jų kainų parduotuvėse šuolis, rašo britų leidinys „The Daily Express“. Gūžinės salotos į Didžiosios Britanijos parduotuves daugiausia tiekiamos iš Pietų Ispanijos, o šį regioną užklupo netikėti šalčiai. Dėl to jau atsirado salotų deficitas, o jų didmeninės kainos pakilo 50 procentų. Salotų importuotojai ieško naujų tiekimo šaltinių, tačiau ekspertai įspėja, kad jų gali nepakakti parduotuvių lentynoms užpildyti.

Seimui pradėjus svarstyti kitų metų šalies biudžetą baiminamasi, kad numatytas perteklius nevirstų deficitu. Mat atsipalaiduoti nėra ko. Ekonomistai teigia, kad balansas arba perteklius – būtini ateinantiems išbandymams. Šiandien premjeras Saulius Skvernelis pasisakė nenorintis, kad Vyriausybės suformuotas ir Seimui pateiktas kitų metų biudžetas po pirmojo svarstymo keistųsi, bet yra įsitikinęs, kad pokyčiai neišvengiami.

Šiomis dienomis Seimas tvirtina kitų metų biudžetą. Nauja valdžia turėjo laiko taisyti dar ankstesnės valdžios parengtą projektą – lėšas perskirstyti geriau. Ką turime? Deficitas mažinamas didesnių mokesčių sąskaita Kitąmet biudžetas bus didesnis nei bet kada anksčiau. Valstybės biudžeto, kartu su savivaldybių biudžetais, pajamos sudarys daugiau kaip 10 mlrd. eurų, išlaidos – 10,6 mlrd. eurų (su ES lėšomis). Palyginti su ankstesniais metais, auga ir pajamos, ir išlaidos.

Iki 2019 metų valdžios sektoriaus biudžetas bus nedeficitinis, žada finansų ministras Vilius Šapoka. „Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu - iki 2019 metų valdžios sektoriaus biudžetas bus pasiektas be deficito“, - Seime penktadienį pristatydamas patobulintą 2017 metų valstybės biudžeto projektą, sakė V. Šapoka. Planuojamas 2017 metų valstybės biudžeto deficitas - 550,3 mln. eurų. Pasak ministro, papildomai skirti lėšų įvairioms sritims pateikta daugiau nei 1 mlrd.

Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis – išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė situacija - išlieka aktualūs. Toliau didėjanti valstybės skola užprogramuoja didesnę mokesčių naštą ateityje. „Nors į biudžetą surenkama vis daugiau lėšų, pažadų panaikinti deficitą valdžia neįgyvendina. Be to, biudžeto deficitas planuojamas ir 2018–2019 metais.

  2017 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, ir išlaidos turėtų augti, o planuojamas biudžeto deficitas bus mažesnis nei numatyta šiemet. Vyriausybė trečiadienį pasitarime pradės svarstyti Finansų ministerijos parengtą 2017 metų valstybės biudžeto projektą. Anot ministerijos, kitų metų biudžete pagrindinis dėmesys skiriamas socialinei atskirčiai mažinti ir krašto apsaugai stiprinti.

Kitų metų biudžetas planuojamas su nedideliu deficitu, kuriam, kaip tikimasi, Europos Komisija pritars, jei naujasis Darbo kodeksas ir kiti socialinės apsaugos sistemos pakeitimai bus pripažinti struktūrinėmis reformomis, sako finansų ministrė. „Turime 398 mln. eurų (valdžios sektoriaus deficitą - BNS) - tai yra euras į eurą tą išlaidų ribojimo taisyklę, kuri neleidžia mums turėti daugiau išlaidų, atitinkančios nuostatos. Bus 0,6 proc.

Valstybės skolos didinimas retai yra populiarus ir išmanus planas. Tačiau šiuo metu Lietuva yra unikalioje situacijoje, kurioje gali turėti nemažai tiesioginės ir netiesioginės naudos valstybės skolą padidindama beveik 50 procentų. Prisiminkime 2009-uosius metus. Lietuva buvo labai nepavydėtinoje situacijoje. Su trenksmu sprogo beveik penkmetį trukęs neracionalių lūkesčių, pajamomis nepagrįsto išlaidavimo, kreditavimo ir nekilnojamo turto burbulas.