„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad rūkantiems ar geriantiems alkoholinius gėrimus infliacija smogė mažiau nei tiems, kurie rūpinasi savo sveikata ir perka, pavyzdžiui, ekologiškus vaisius.
„Ar pastebėjote, kad mėgstantiems išlenkti taurelę ar papešti dūmą infliacijos šuolis smogė švelniau nei sveikuoliams, perkantiems ekologiškus vaisius ir daržoves? Iš tiesų Lietuvoje per pastaruosius ketverius metus maisto produktai pabrango (+48 proc.) labiau nei alkoholis (+29 proc.) ir tabakas (+30 proc.)“, – kalbėjo ekonomistas.
Degtinė pabrango mažiau nei vanduo ar pienas
Pasak ekonomisto, nuostabą kelia ir tai, kad degtinės įperkamumas Lietuvoje pasiekė visų laikų aukštumas.
„Dar įdomiau yra tai, kad per pastaruosius 4 metus degtinė pabrango (+21 proc.) net mažiau nei vanduo (+21 proc.), o degtinės įperkamumas Lietuvoje pasiekė visų laikų aukštumas t.y. už vieną vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (1333 euro) Lietuvoje šiuo metu galima nusipirkti net 138 pusės litro talpos degtinės butelius (kainuojančius 9,63 euro) -tai yra du kartus daugiau nei 2010 metais ir tris kartus daugiau nei 2002 metais“, – skaičiavo jis.
Tiesa, Ž. Mauricas įvardija ir pagrindinę priežastį, kodėl rinkoje susiklostė tokie kainų didėjimo skirtumai.
„Taip nutiko, nes 2021–2023 metų infliacijos šuolis stipriai pakėlė maisto produktų kainas, tačiau akcizai nebuvo taip sparčiai keliami.
Pavyzdžiui, akcizas degtinei per pastaruosius 4 metus išaugo vos 22 proc., o alui ir vynui – 33 proc. Kadangi akcizas sudaro ženklią dalį alkoholinių gėrimų kainos, bendras alkoholio kainų augimas tapo lėtesnis nei daugelio kitų maisto produktų, pvz., pienas pabrango 66 proc., o degtinė – vos 21 proc.. Visgi sustojęs maisto kainų augimas bei keliami alkoholio bei tabako akcizai artimiausiu metu turėtų sugrąžinti viską į savo vėžes“, – prognozavo ekonomistas.
Verslininkai kainų mažinti neskuba
Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad pieno supirkimo kainos ženkliai sumažėjo ir yra vos 20–30 proc. didesnės nei 2017 m. Tačiau vartotojai vis tiek priversti mokėti daugiau.
„Bet pieno kainos vartotojams - beveik nesumažėjo ir tebėra 60–70 proc. didesnės nei 2017 m. Perdirbėjai ir prekybininkai neskuba mažinti kainų, matydami gana aukšta paklausą, o taip pat siekdami į kainą įtraukti „neapibrėžtumo dedamąją“.
Belieka tikėtis, kad vartotojams kaina nebekils (o geresniu atveju – dar kiek sumažės)“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Papildomi milijonai už gėrimus ir rūkalus
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pastaruosius kartus akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabako gaminiams buvo keliami pagal iš anksto patvirtintą trimetį planą.
Tokį planas parengtas ir ateinantiems trejiems metams. Tačiau, be šio branginimo, Finansų ministerija siūlo papildomą – „ant viršaus“.
Planuojama, kad dėl to iš gėrimus ir rūkalus perkančių gyventojų į valstybės biudžetą kitais metais būtų papildomai surinkta 15,6 mln. eurų, o vėlesniais – atitinkamai 31,2 mln. eurų ir 46,5 mln. eurų.
Kaip teigia Krašto apsaugos ministerija, šie pinigai turėtų būti skirti papildomai karių divizijai, visuotiniam šaukimui, Vokietijos brigadai, kontrmobilumo priemonėms ir kt.
Tuo metu finansų ministrė numatomą mokesčių didinimą paaiškino taip:
„Siūlome tiesioginius gynybos ir civilinės saugos poreikius atliepiančius sprendimus, kurie užtikrintų reikalingą gynybos finansavimo ir pasirengimo grėsmėms lygį. Turint omenyje geopolitinę situaciją ir tai, jog Lietuva įsikūrusi Europos Sąjungos pasienyje, turime padaryti viską, ką galime, kad užtikrintume saugumą.“
Kad didindami neparemtume Baltarusijos režimo
Nacionalinė tabako gamintojų asociacija vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas skaičiuoja, kad dėl ministerijos siūlomo akcizų didinimo cigaretės ir kaitinamasis tabakas brangtų pastebimai, o planuojamos lėšos vargiai būtų surinktos.
„Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, pigiausios cigaretės jau kitais metais brangtų ne mažiau nei 28 ct už pakelį, o kaitinamasis tabakas – 24 ct už pakelį.
Taigi, reikšmingas padidėjimas. Žinoma, tokie duomenys yra tik iliustraciniai – kiekvienas gamintojų atitinkamai darytų savo sprendimus“, – aiškino A. Neverauskas.
Anot jo, vertinant pateiktus planus, svarbu, kad planuojamos surinkti lėšos eitų gynybai, o ne Baltarusijoje veikiančiam Gardino tabako fabrikui ir Minsko režimui.
„Dabartinis siūlymas, ypatingai cigaretėms ir kaitinamajam tabakui, prieštarauja pačios Vyriausybės projekcijoms bei modeliavimams, kuriuos ji atliko tik prieš mėnesį teikdama trimetį akcizų didinimo planą.
Tenka pripažinti, kad labai realu, jog pasiūlytais tempais valstybė šių akcizų tiesiog nesurinks“, – įspėjo asociacijos vadovas.
Pinigų gali ir nesurinkti
Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka taip pat abejoja, ar tikrai pavyks surinkti daugiau lėšų gynybai, jeigu akcizai bus didinami taip, kaip siūlo Finansų ministerija.
„Suprantame kokioje aplinkoje gyvename ir natūralu, kad gynybos poreikiai turi būti užtikrinami. Finansų ministerija kelia tikslą iš alkoholio akcizų surinkti papildomus 30 mln. eurų.
Dar atliekame skaičiavimus ir vertinimus, tačiau pirminė analizė rodo, kad taip, kaip konkrečioms gėrimų kategorijoms pasiūlyta kelti akcizus, gali sukurti ir priešingą rezultatą – nesurinkti papildomų pajamų į valstybės biudžetą, o jas dar ir sumažinti net ženkliai padidėjus akcizams“, – portalui tv3.lt komentavo M. Zakarka.
Jis priminė, kad didinant akcizus reikėtų įvertinti ir pasienio prekybos, nelegalios prekybos, kontrabandos rizikas.
„Neaišku, kodėl, pavyzdžiui, stipresniems gėrimams papildoma dedamoji dedama 30 centų pusei litro, vynui – apie 10 centų tokiam pačiam kiekiui, kai tuo metu alui – tik 2 centai pusei litro“, – stebėjosi M. Zakarka.
Jo vadovaujama asociacija planuoja pateikti savo poziciją ir siūlymus Vyriausybei su Finansų ministerijai, kaip esą būtų galima surinkti papildomas lėšas iš šių produktų neišbalansuojant akcizų sistemos, rinkos ir nesukuriant disbalanso tarp skirtingų gėrimų per mokestinį reguliavimą.
Ministerija perlenkia lazdą?
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas paaiškino, kad prie anksčiau suplanuoto akcizų didinimo 10 proc., Finansų ministerija siūlo papildomą 6 proc. didinimą. O tai esą yra visiškas „lazdos perlenkimas“.
„Suprasdami, kad šaliai reikia pinigų gynybai, mes sutikome su pirminiu Finansų ministerijos projektu, kad akcizai būtų didinami po 10 procentų kasmet visoms gėrimų grupėms.
Tačiau nesupratome, kodėl ministerija ir Vyriausybė atsisako paimti 30–40 mln. eurų iš etilo alkoholio (stiprieji gėrimai), nes jiems, skirtingai nuo lengvųjų gėrimų, suplanuotas buvo tik 5 proc. kasmetinis akcizo didinimas“, – komentavo S. Galadauskas.
Anot jo, aludariai laikosi tos nuomonės, kad akcizą didinat visoms gėrimų grupėms vienodai – po 10 proc. kasmet.
Esą taip būtų pasiektas tas pats ar net geresnis rezultatas, neniokojant rinkos tokiais drastiškais kėlimas, kurį pasiūlė Finansų ministerija.
S. Galadauskas negalėjo pasakyti, kiek tiksliai pabrangtų butelis alaus, jeigu akcizai būtų pakelti taip, kaip siūlo ministerija, nes to daryti asociacijų vadovams neleidžia Konkurencijos taryba.
Vis dėlto gildijos vadovas priminė, kad ministerija skaičiuoja kainos padidėjimas tik dėl akcizo padidėjimo. Tačiau prie to prisideda ir 21 proc. pridėtinės vertės mokestis ir prekybinis antkainis.
