Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas asmeninėje socialinio tinklo paskyroje kaip tik svarsto, kas ateityje laukia Lietuvos ir lietuvių dėl šylančio klimato.
Lietuva – palyginti šalta šalis
„Lietuvių liaudies išmintis byloja: „šiluma kaulų nelaužo“. Ir nenuostabu, nes Lietuvoje klimatas yra vienas šalčiausių pasaulyje, o Vilnius patenka tarp 10 šalčiausių pasaulio sostinių.
Vidutinė metinė temperatūra Vilniuje tesiekia 7,3 laipsnius šilumos. Tikra atgaiva, palyginti su karščiausia pasaulio sostine Chartumu (Sudano sostine), kurioje vidutinė metinė temperatūra siekia net 30,4 laipsnius“, – rašo Ž. Mauricas.
Tiesa, jis pastebi, atėjus kelioms karštesnėms dienoms (kurias galima ant rankų pirštų suskaičiuoti), lietuviai dažnai pradeda skųstis dėl per didelio „karščio“ (likusią metų dalį jie skundžiasi dėl per didelio šalčio) ir pradeda „alpti“ temperatūrai dienomis pakilus iki 30 laipsnių.
„Bet štai kur paradoksas: tie patys nuo lietuviškos vasaros „karščio“ alpstantys lietuviai masiškai veržiasi atostogauti (o pastaruoju metu – ir gyventi) į šiltesnes pasaulio šalis. Atvykę į jas, jie nuo karščio nebealpsta, o kaip tik džiaugiasi virš 30 laipsnių šiluma visą dieną gulėdami saulės atokaitoje“, – stebisi ekonomistas.
Anot jo, taip elgiasi ne tik lietuviai, bet ir kitų šiauresnių valstybių gyventojai.
„Šalia jų (lietuvių) saulės atokaitoje guli ir estai (kurie Estijoje alpsta jau nuo 24 laipsnių „karščio“), airiai (kurie Airijoje alpsta jau nuo 22 laipsnių „karščio“) ir islandai (kurie Islandijoje alpsta jau nuo 20 laipsnių „karščio“).
Visus juos vienija tai, kad nuvykę į Tailandą, Maldyvus, Seišelius, Turkiją, Graikiją ar Ispaniją – jie nebealpsta net ir nuo didesnio nei 30 laipsnių karščio (ir ne tik nuvykę atostogų, bet ir persikėlę gyventi)“ – rašo Ž. Mauricas.
Jo teigimu, dėl žmogaus veiklos dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų šylantis klimatas laužys kaulus vis didesniam skaičiui pasaulio žmonių, tačiau šaltojoje Lietuvoje gyvenantiems lietuviams šiluma, tikėtina, vis dar nelaužys kaulų (kitaip nei šilčiausiuose pasaulio miestuose pvz. Chartume).
Esą net ir paties pesimistiškiausio klimato kaitos scenarijaus atveju (SSP5) Lietuvoje 2100 metais galime tikėtis 4–5 laipsniais šiltesnio klimato – tokiu atveju, vidutinė metinė temperatūra Vilniuje taptų panaši į šiuo metu esančią Vienoje, Budapešte ar Zagrebe.
Prasidės pietiečių migracija į Lietuvą?
Pasak ekonomisto, Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju (SSP2), vidutinė temperatūra iki 2100 metų pakiltų maždaug 2 laipsniais, tad Vilniuje klimatas taptų panašus kaip Krokuvoje.
„Nieko dramatiško. Iš tiesų klimato atšalimas, o ne atšilimas, Lietuvai būtų prastesnis scenarijus pvz. paskutinio ledynmečio metu (prieš 20 tūkstančių metų), pasaulinė temperatūra buvo ~5-6 laipsniais mažesnė nei dabar. Priminsiu, kad tuo metu didžiąją dalį Lietuvos dengė ledynai, o Lietuva iš esmės buvo negyvenama teritorija“, – priminė Ž. Mauricas.
Visgi, anot jo, tai nereiškia, kad Lietuvai pasaulinis klimato atšilimas neturės neigiamo poveikio – šylantis klimatas gali paskatinti masinę gyventojų migraciją iš pietų į šiaurę, o taip pat turėti neigiamų pasekmių gyvajai gamtai, kuri gali nespėti prisitaikyti prie sparčiai šylančio bei vis nepastovesnio klimato.
„Tačiau masinės gyventojų migracijos į Lietuvą dar teks palaukti, nes mūsų klimato zonoje kol kas kaulus laužo ne šiluma, o šaltis. Europos ir JAV gyventojai kol kas mielai keliasi iš šaltesnių valstybių / valstijų į šiltesnes.
Pavyzdžiui, JAV gyventojai masiškai migruoja iš Šiaurinių valstijų (Niujorko, Ilinojaus) į Pietines valstijas (Floridą, Teksasą), o Europos gyventojai (ypač vyresnio amžiaus) – noriai keliasi gyventi į Pietų Europos šalis (jau nebe tik skandinavai, britai ir vokiečiai, bet ir CRE bei Baltijos šalių gyventojai)“ – komentavo ekonomistas.
Esą lietuviai taip pat plūstelėjo į Pietų Europą, o prie Afrikos krantų esančiose Kanarų salose gyventojai net išėjo į gatves, protestuodami dėl lietuvių invazijos, dėl kurios drastiškai sukilo būsto kainos.
