Vyriausybei nepriėmus svarbių energetinių sprendimų, už šildymą dar ilgai mokėsime brangiausiai Europoje. Baigiasi vienas brangiausių Lietuvos istorijoje šildymo sezonas. Tačiau toks jis gali būti ir kitąmet, nes energetikai tikina, kad sumažinti šildymo kainas nėra jokių galimybių. Ar iš tikrųjų taip yra? Štai maždaug penktadalis valstybės piliečių už šildymą moka gerokai mažiau ir jie ketina tam skiriamas išlaidas dar sumažinti. Gal atsipeikėsime ir pasuksime jų pramintais takais?
Neišeina sutaupyti
Savame kieme pranašas nebūsi, todėl pasitelkiami ekspertai iš užsienio. Atlikusi tyrimą, Didžiosios Britanijos konsultacinė kompanija „Oxera“ padarė išvadą, kad palyginus išlaidas šildymui su vartotojų gaunamomis pajamomis, lietuviai būsto šildymui išleidžia santykinai didžiausią gaunamų pajamų dalį Europos Sąjungoje. Tačiau ir be šios išvados žinome, kodėl taip yra. Labai daug žmonių Lietuvoje gyvena senuose, nerenovuotuose daugiabučiuose, kuriems 2–3 kartus reikia daugiau šilumos nei gyvenantiems naujos statybos ar apšiltintuose namuose. Kita priežastis – dauguma vartotojų negali reguliuoti šilumos suvartojimo, t. y. negali šildytis pagal galimybes. Kartais net kyla baimė, kad radiatoriai neatlaikys karščio ir sprogs, tačiau temperatūros pats žmogus sumažinti negali.
Mokame nevienodai
Prieniškiai, anykštėnai, šalčininkiečiai ir dar keliolikos savivaldybių gyventojai gali pavydėti penktadaliui savivaldybių gyventojų, kurių piniginės dėl mokesčių už šildymą nenukentėjo. Taigi pavydėkime Ignalinos, Molėtų, Tauragės, Radviliškio, Utenos, Širvintų, Raseinių, Varėnos, Šilalės, Birštono, Mažeikių, Kretingos, Lazdijų, Švenčionių, Kelmės, Šilutės ir Plungės savivaldybėms, kurios būstams šildyti naudoja vis daugiau (63–100 proc.) biokuro (Molėtų savivaldybė – 100 proc., Ignalinos – 99 proc.). Kiek jie mokės už šildymą besibaigiant jo sezonui? Minėtų savivaldybių gyventojai už būsto šildymą balandį mokės nuo 20,23 iki 25,85 ct už 1 kWh su PVM.
Labiausiai pinigines palengvino Prienų, Anykščių, Trakų, Pakruojo ir Joniškio gyventojai – nuo 33,70 iki 34,72 ct už 1 kWh. Tik 1–2 ct mažiau mokėjo Alytaus, Šalčininkų, Kauno, Druskininkų, Vilkaviškio ir Telšių šilumos vartotojai. Šiai grupei reikia priskirti ir po 76 proc. biokuro naudojančius Biržus bei Skuodą, tačiau tai – tik laikinos išimtys.
Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos (LEKA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigė, kad 80 proc. šalies gyventojų, kurie šildymui daugiausia naudoja gamtines dujas, kitą sezoną laukia dar didesnis išbandymas. Ir melskimės, kad žydai su persais (iraniečiais) nesumanytų vieni kitų apšaudyti raketomis. Naujas karo židinys kaipmat pašokdintų naftos ir dujų kainas pasaulinėje rinkoje, taigi ir Prienuose, Šalčininkuose bei kitose nepasiruošusiose žiemai savivaldybėse.
„Gamtinių dujų kaina šilumos kainos struktūroje sudaro apie 70 proc. Taigi jei dujos brangtų 20–30 proc., šildymo sąskaitos padidėtų per 10 proc.“, – skaičiavo V.Lukoševičius.
Ką daryti?
Nieko nedaryti negalima?
„Kaip besvarstytume, yra tik dvi galimybės sumažinti šildymo kainas. Reikia naudoti daugiau biokuro ir apšiltinti daugiabučius namus“, – be užuolankų kalbėjo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas. Pastarosiomis dienomis siūloma grįžti prie ekonomisto Raimondo Kuodžio pasiūlymo gyvenamuosius namus renovuoti tik valstybės lėšomis. Tačiau ne tik Vyriausybė, bet ir kai kurie gyventojai labai agresyviai vertina namų apšiltinimo idėją. V.Stasiūnas sakė nesuvokiantis kai kurių žmonių užsispyrimo nepripažinti faktų.
Pasvarstykime. Lyg ir logiška: jei kuro kaina kils (o tai labai tikėtina), vertėtų jau dabar priimti sprendimą dėl namų renovacijos. Žinoma, galime diskutuoti apie problemas, su kuriomis susidurtume. Pavyzdžiui, kritikai pradeda aptarinėti namų apšiltinimo darbų kokybę ir darbų atlikėjų atsakomybę. Tačiau tai – tik menka bėda, nes juos galima griežčiau kontroliuoti. Nebus sunku rasti ir svertų, kaip pažaboti biokuro kainas padidėjus jo paklausai. Niekas ir neslepia, kad per paskutinius 10 metų biomasės kaina išaugo daugiau nei tris kartus. Tačiau kitų rūšių kuras brango sparčiau. Dabar naudojantys biokurą siūlo įsteigti biokuro biržą, kad visi miškų savininkai galėtų parduoti biomasę. Išaugtų konkurencija, kainos sumažėtų arba taip sparčiai nekiltų.
Alternatyvų yra
Verta atkreipti dėmesį ir į kitus papildomus pasiūlymus. Elektrėnų savivaldybės meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos Energetikos komiteto pirmininkas Kęstutis Vaitukaitis teigė, kad labai svarbu būstuose įvesti individualią apskaitą. Brangiai kainuoja, bet reikia. Tada būtų galima daugiau sutaupyti, tačiau jei sienos bus kiauros, skaitiklių įvedimas – beprasmiškas lėšų švaistymas.
„Visos priemonės turi būti kompleksinės. Kitaip nesulauksime naudos, nusivilsime ir sužlugdysime gerus sumanymus“, – sakė K.Vaitukaitis. Šiauliai baigia statyti kogeneracinę elektrinę. Tai – taip pat viena iš galimybių sutaupyti.
Yra racionalus pasiūlymas – šilumai gaminti naudoti daugiau šiaudų. Šiuo metu šiaudus šildymui naudoja tik ūkininkai, tiesa, ir verslininkai jau užuodžia šią nišą. Medžio granulių gamintojai pradeda gaminti ir šiaudų granules, tačiau šį kurą jie eksportuoja. Šiaudų granulių kaina, palyginti su medžio granulių kaina, mažesnė apie 70 proc., o kaloringumas mažesnis tik apie 20 proc., taigi šiaudų granulėmis kūrenti apsimoka.
LŠTA duomenimis, biokuru 2020 m. kūrensime apie 1,5 mln. t naftos ekvivalentu, o biokuro ištekliai – per 2 mln. t. Taigi visų galimybių neišnaudojame.
A. Čaplikas
