Skaitytojos susirašinėjimas su įtartina asmenybe buvo gana trumpas, tačiau ji nusprendė pasidalinti savo patirtimi, nes, anot jos, tai, greičiausia, dar viena sukčių gudrybė.
Keisti pasiūlymai
Pasiūlymą užsidirbti socialiniame tinkle išvydusi mergina kreipėsi į „darbdavę“ klausimu: „Sveiki. Kas per darbukas?“. Į tai, „Facebook“ vartotoja Darija (tikslumo vardan prisiminsime, kad sukčiai itin dažnai linkę panaudoti niekuo dėtų žmonių nuotraukomis ir asmens duomenimis, todėl už Darijos vardo gali slypėti tiek moteris, tiek vyras) atsakė (kalba netaisyta):
„Labas :-) Turi e banka? Reikalinga e. Saskaita per kurią butu galima Daryti pavedimus – Apmokejimus. man jokių jusu asmeniniu duomenu nereikia. Visus pavedimus darytumėte Jūs. AR DOMINA?“.
Po tokio atsakymo, tv3.lt skaitytoja nutarė įtarimų sukėlusiai merginai nieko neatrašyti. Patikrinus tuo pačiu Darijos vardu esančius įrašus, naujienų portalui pavyko aptikti dar vieną panašaus pobūdžio „darbo pasiūlymą“:
„Labas. Turite nereikalinga ar nenaudojama e. banka? Reikalinga el. Banko saskaita per kuria butu galima daryti pavedimus. Kam man to reikia? Dirbu su El. Prekyba, todėl vykdau dauk pavedimų. Ar domina toks pasiūlymas? Viber **********“
Šios žinutės turinys taip pat buvo paliktas originalus, kad parodyti, įtarimus tik sustiprinantį pasiūlymo autoriaus neraštingumą. Pasidomėjome, ką apie tai mano policija ir banko atstovai.
Nukentėjusiųjų dar nepasitaikė?
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) duomenimis, 2017 m. šalies policijos įstaigose pranešimų dėl galimų konkrečiai tokių sukčiavimų atvejų elektroninėje erdvėje, siūlant atlygį už sąskaitos panaudojimą, registruota nebuvo.
„Atkreiptinas dėmesys, kad tiriant nusikalstamas veikas dėl sukčiavimo, kiekvienas padaryto sukčiavimo atvejis vertinamas individualiai, tai priklauso nuo kiekvienos nusikalstamos veikos aplinkybių, be to vertinami subjektyvieji ir objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai.
Todėl atsakyti į klausimą kokią žalą sukčiai, Jūsų aprašytu atveju, gali padaryti patikliam žmogui nėra galimybės, nes žala gali būti tiek moralinė, tiek turtinė, arba iš vis pastarosios gali nebūti“, - rašoma oficialiame LKPB atstovų atsakyme į tv3.lt užklausą.
Tiesa, policija įspėja, kad atskleisdami savo asmens duomenis (banko sąskaitos numerius, el. bankininkystės prisijungimo kodus ir kt.) rizikuojate tapti nusikaltimo auka arba jūsų duomenimis gali būti pasinaudota nusikalstamai veikai vykdyti: „Gaunant panašaus turinio ir pobūdžio pasiūlymus, reikėtų būtų itin kritiškiems ir aiškiai suvokti galimas rizikas.“
Banko atstovas: nerizikuokite
Paprašytas pakomentuoti tokį pasiūlymą užsidirbti ir vartotojams gresiančias rizikas, banko „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė:
„Pirmasis klausimas, kurio tokį pasiūlymą gavęs žmogus turėtų paklausti savęs – kodėl žmogus, kuris tai siūlo, nenori pats užsidirbti 50 eurų ir naudoti savo sąskaitos?
Akivaizdu, kad tokiais pasiūlymais susivilioti yra rizikinga ir banko saugumo ekspertai rekomenduoja to nedaryti. Susivilioję tokiu pasiūlymu jūs rizikuotumėte būti įtraukti į neaiškios kilmės pinigų gavimo ir pervedimo schemą.
Tokios schemos dažnai naudojamos sukčiavimui, kuomet sukčiai, patekę į svetimas interneto banko paskyras, atlieka mokėjimus į tokias sąskaitas, iš kurių pinigai toliau keliauja į kitas sąskaitas.
Taip siekiama paslėpti pinigų kilmę ir apsunkinti darbą tyrėjams, jei šie bandytų išsiaiškinti, kur galiausiai „nukeliavo“ užvaldyti pinigai. Tokia tranzitinė sąskaita gali būti naudojama ir pinigų plovimui, o už tokią neteisėtą veiką LR Baudžiamasis kodeksas numato iki 7 nelaisvės metų.“
Pabaigai S. Abraškevičius pridūrė, kad žinant tik sąskaitos numerį teoriškai jokios žalos padaryti negalima, tačiau visgi tai yra asmeninė informacija, kuria su pašaliniais asmenimis dalintis nereikėtų.
