Vyras pastebėjo, kad naujai statomi namai „klijuojami“ iš skirtingų medžiagų ir susidomėjo, ar tik statytojai nebando sutaupyti būsimų gyventojų gyvenimo kokybės sąskaita. Tuo metu projektą statančios įmonės atstovai patikina, kad toks statybų būdas – įprasta praktika.
Užkliuvo „frankenšteinai“
Į naujienų portalą tv3.lt besikreipusiam vilniečiui pro akis neprasprūdo, jo teigimu, neįprasta praktika – tai, kad to paties naujai statomo namo pirmi aukštai yra iš plytų, o viršutiniai – iš blokelių.
„Kaip pilietiškas Vilniaus miesto gyventojas negaliu nepasidalinti šia istorija, nes statant dar papildomus du aukštus ant minėtų skirtingų statybinių medžiagų, gali prisišaukti ir nelaimę. Juk poliai ir pamatai daryti taip pat tam tikrai apkrovai.
Machinacija, siekiant tik pelno, negalvojant apie pirkėją“, – įtarinėjo naujienų portalo tv3.lt skaitytojas.
Vyras sako į žiniasklaidą kreipęsis, nes „tiesiog norisi parodyti, kaip lipdomi šiuolaikiniai frankenšteinai“.
„Porą aukštų stato silikatinėmis plytomis, kitus du paprasčiausiais blokeliais. Pagrindinis tikslas, turbūt, kuo labiau atpiginti projektą, negalvojant apie būsimą pirkėją.
Skelbimų apie parduodamus butus nėra, nenorint rodyti pačių statybų eigos. Deja, pabaigoje nukentės pats klientas, nes vienuose aukštuose bus vienokia garso izoliacija, kituose – kitokia, skirtingos medžiagos pasižymės ir kitokiomis fizikinėmis savybėmis“, – spėliojo vilnietis.
Tai – įprasta praktika
Vis dėlto projektą statanti įmonė „Rinvesta“ sako, kad tokia praktika, kai namas statomas iš skirtingų medžiagų, įprasta.
„Medžiagos projekto statybai yra naudojamos pagal atestuotų konstruktorių parengtus projekto sprendinius. Kadangi apatiniams aukštams tenka didesnės apkrovos, todėl parenkamos atitinkamos medžiagos“, – komentuoja įmonė.
Saugumui pavojaus nekelia
Visgi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dar žinoma kaip Statybos inspekcija, atkreipia dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju institucijai nėra žinoma, koks mūras buvo numatytas statinio projekte, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas (SLD).
Taip pat nežinoma, ar buvo keičiami statinio projekto sprendiniai, sako inspekcijos atstovė.
„Bendruoju atveju pastatas turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę pagal jo naudojimo paskirtį atitiktų nustatytus esminius statinių reikalavimus.
Daugiabutis gyvenamas namas, kaip ir kiti pastatai, kuriems privaloma rengti statinio projektą, turi būti statomas pagal projektą, kuriam buvo išduotas SLD. Statinio projektuotojas, pasirašydamas parengtą statinio projektą, prisiima atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų nuostatas“, – paaiškina inspekcija.
Tačiau, jei statinio projekte, kuriam buvo išduotas SLD, sienoms numatomas naudoti plytų mūras, o statybos eigoje nuspręsta laikančias sienas konstruoti iš blokelių, taip statyti – galima.
„Sukuriant ne blogesnes savybes turinčią konstrukciją, dažnu atveju iki statybos užbaigimo pradžios pakanka pataisyti statinio projekto dokumentus, išleidžiant šių dokumentų naują laidą. Projekto dokumentų keitimus taip pat privalo pasirašyti projektuotojas“, – paaiškina statybos inspekcija.
