Senovinių monetų specialistas, Lietuvos Nacionalinio muziejaus numizmatas Eduardas Remecas demonstruoja neseniai rastą lietuvišką kunigaikščio Jogailos laikų lobį. Jį sudaro 62 eksponatai: įvairios monetos, grašiai, Jogailos laikų monetos, žiedas ir keletas lydinių. XIV amžiaus pabaigoje toks kiekis sidabro buvo itin vertingas.
„Vien tik apie surastus 2 lydinius, už juos buvo galima nusipirkti gerą žirgą, aišku ne kunigaikščiui skirtą žirgą, supraskit ir automobiliai šiandien kainuoja skirtingai, tuo metu žirgai. Dar tų pinigų liktų ir karinei amunicijai, balnams, kalavijui. Arba galima jeigu ūkiškai žiūrėti, tai už lydinius nusipirkti tris jaučius. Visų kitų smulkių monetų liktų bandai, kiaulių, avių“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus numizmatas Eduardas Remecas.
Lobis prieš kelis mėnesius atrastas prie pat Vilniaus, RaIšiuose. Sidabro monetas aptiko vietos gyventojas, kuris laisvalaikiu mėgsta ieškoti daiktų su metalo detektoriumi. Tam, kad RaIšiai nesulauktų lobių ieškotojų antplūdžio, muziejininkai tikslios monetų radimo vietos neatskleidžia.
„Tiesiog netoli namų išėjau pasivaikščioti su metalo detektoriumi ir paieškoti kokių radinukų, tikrai nieko nesitikėjau. <…> Šitos monetos gulėjo apie 20 centimetrų gylyje. <…> Aš nelabai supratau iš pradžių, kas ten per monetos buvo, reikėjo pareiti namo pavartyti literatūrą, pasižiūrėti internete. Kai sužinojau, kas ten yra, jausmų antplūdis buvo, tikrai istorinė vertybė“, – pasakoja lobio atradėjas.
Tiesa, vyras visas monetas surado ne vienas – kreipėsi į kultūros paveldo departamentą, kuris kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Archeologijos centru surengė ekspediciją.
„Ištirtas 250-ies kvadratinių metrų plotas, įžvalgytas virš 5500 kvadratinių metrų plotas. Tai, kad įsivaizduotumėt, futbolo aikštės dydžio teritoriją, kurią mes kruopščiai nuosekliai ištyrėme“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Povilas Blaževičius.
Muziejininkai spėlioja, kad rastas ne visas lobis.
„Ne mes pirmieji jį radome. Žemdirbiai, kurie dirbo žemę, XVIII, XIX, XX amžiaus pradžioje, greičiausiai jau buvo jį aptikę, išvertę plūgais ardami žemę, nes tyrimų metu mes fiksavome įžemyje arimo vagas, visi radiniai plačiai buvo pasklidę didelėje teritorijoje. Kyla klausimas ar tai yra visas lobis. Archeologai rado ir keramikos, metalo liekanų. Esą sidabras galėjo būti paslėptas keraminiame puode, variniame inde“, – tęsia P. Blaževičius.
Paslėptas lobis priklausė labai pasiturinčiam gyventojui, didžiausia tikimybė karininkui. Kadangi lobyje nemažai yra vienodų monetų, tikrasis monetų savininkas, anot muziejininkų, galėjo tiesiog paslėpti savo atlyginimą.
„Tai yra labai trumpo laikotarpio santaupos. Žmogus gavo iš kažkur pinigus, ar atlyginimą, ar kažką pardavus ir jis užkasė įvykus nelaimingam atsitikimui, antpuoliui. <…> Galima sieti su Vilniaus puolimu kryžiuočių vykusiu“, – aiškina E. Remecas.
Istorikams lobio mįsle padeda narplioti ir rastas vienintelis žiedas.
„Žiedas išduoda, kad tai yra vyras, kilmingas vyras, žiedai buvo tik kilmingųjų papuošalas. <…> Greičiausiai tai būtų kario surinktas turtas, greičiausiai tai bus jau nebetarnaujantis karys, o kažkur išėjęs į atsargą“, – prideda jis.
Lobio atradėjui atlygis už lobio radybas nepriklauso, pinigus pagal įstatymus gaus tik sklypo savininkas, viešai neskelbiamą sumą išmokės Nacionalinis muziejus.
„Man didelis atlygis yra tai, kad tas lobis bus eksponuojamas muziejuje, kas žmonės galės jį žiūrėti“, – tikina lobį atradęs žmogus.
Jogailos laikų lobių yra rasta apie 10-imt, tačiau Lietuvos muziejuose išlikę vos keletas.
