Dabar aiškėja, kad automobilių gamintojai, gyventojams net nieko nežinant, renka duomenis apie kasdienius jų vairavimo įpročius – staigų stabdymą, greičio viršijimą, „pagazavimą“, staigius posūkius ir pan.
Visi šie duomenys patenka draudimo bendrovėms, kurios pagal tai nusprendžia, kokio dydžio draudimo įmoka jums bus taikoma.
Jau ir Lietuvoje vairuotojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis siūloma sudaryti atsižvelgiant į vairavimo įpročius.
Kad jie būtų tinkamai įvertinti, vairuotojai turi parsisiųsti specialias programėles, kurios ir tikrina, kaip stabdote, pagreitėjate ar kokius kitus manevrus atliekate.
Nustebino, kad žino viską apie keliones automobiliu
JAV žiniasklaidoje pastaruoju metu nemažai kalbama apie vairuotojus, kuriems draudimo kaina staiga pakyla penktadaliu ar dar daugiau.
Paaiškėjo, kad draudikai ją didina atsižvelgdami į kai kurių bendrovių, kaupiančių informaciją apie vairuotojus, duomenis.
Pvz., vienas vairuotojas, buvo šokiruotas, kai iš gautos ataskaitos suprato, kad be jo žinios per pusmetį buvo fiksuotas kiekvienas kartas, kai jis arba žmona pastarąjį pusmetį vairavo automobilį. Iš viso aprašytos 640 kelionės – jų pradžia, pabaiga, atstumas ir greičio viršijimo, staigaus stabdymo ar staigaus pagreitėjimo atvejai.
Pasirodo, kad tokius duomenis rinko vairuoto automobilio gamintoja. Esą pagal juos draudikai ir nusprendė tiek dėl vairuotojo rizikos, tiek ir draudimo kainos.
Kaip praneša amerikiečių žiniasklaida, duomenis apie vairuotojus (tiek sąmoningai pareiškus sutikimą, tiek ir nesuvokiant), pastaraisiais metais renka vis daugiau gamintojų.
Tarp tokių minimi „Ford“, „General Motors“, „Honda“, „Hyundai“, „Kia“, „Mitsubishi“ ir kt. Vairuotojų duomenys esą gali būti renkami arba tiesiogiai iš automobilių, arba specialiomis programėlėmis išmaniuosiuose telefonuose.
Sužinoti galima ir iš telefono
Portalui tv3.lt antradienį nepavyko gauti Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro komentaro apie tai, kiek, kokių duomenų draudikai renka apie vairuotojus.
Tačiau praktiškai kiekvienas naujesnis automobilis fiksuoja duomenis apie jo vairavimą. Kitaip neveiktų daugelis jo funkcijų (kliūties ar ženklų atpažinimas, kliūties atpažinimo sistema ir pan.)
Kita vertus, jau prieš kelis metus buvo iniciatyvų pardavinėti draudimo polisus atsižvelgiant į tai, kaip vairuoja kiekvienas konkretus vairuotojas.
Tuo metu bendrovė „Ubitela“, bendradarbiaudama su kai kuriais draudikais, vairuotojams siūlė telefonuose įsidiegti specialią programėlę.
Esą ji, pasitelkdama telefono jutiklius, dirbtinio intelekto algoritmus, realiu laiku analizuoja vairavimo įpročius ir pagal juos skiria atitinkamą balą.
Pavyzdžiui, balui didelės įtakos turi naudojimasis telefonu vairuojant, greičio viršijimas, staigus manevravimas ir greitėjimas bei stabdymas, nuoseklus vairavimas. Programėlė vairuotojui parodo ir tai, kurią iš vairavimo balą lemiančių dalių reikėtų tobulinti daugiausiai.
Įsidiegus „Ubitel“ programėlę su ja automobilio civilinės atsakomybės draudimą už standartinę kainą buvo galima įsigyti iš karto. Tačiau po 14 dienų vairavimo su programėle buvo galima gauti ir mažesnę draudimo kainą.
Vis dėlto šiuo metu minėta bendrovė darbuotojų neturi, tad nelabai aišku, kokia jos ateitis.
Kaip ten bebūtų, vairuotojams draudimo kaina Lietuvoje ir toliau didėja.
Draudikai iš vairuotojų uždirbo daugiau
Remiantis Lietuvos bankui (LB) pateikta statistine informacija apie šalyje sudarytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, pernai augo tiek šios draudimo rūšies įmokos, tiek išmokėtos išmokos.
Esą sudarytų sutarčių skaičius augo 9,7 proc., draudimo įmokos – 18 proc., išmokos – 5,4 proc. o išmokų suma – 15 proc.
LB priminė nenustatantis nei privalomojo, nei savanoriško draudimo sutarčių draudimo įmokų.
„Augančioms draudimo išmokų sumoms įtakos turėjo dėl infliacijos augusios transporto priemonių remonto paslaugos bei draudimo įmonių patiriamos veiklos sąnaudos, atitinkamai draudikai turėjo peržiūrėti kainodarą bei didinti draudimo įmokas“, – komentavo LB.
Tačiau jis esą neturi informacijos, kiek didėjo vidutinė draudimo įmoka.
Lietuvoje registruotos draudimo įmonės per tris 2023 metų ketvirčius uždirbo 55 mln. eurų pelno – per du kartus daugiau nei ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Esą jų pelnas iš draudimo veiklos padidėjo 17 proc., o pelnas iš investavimo veiklos išaugo tris kartus.
