Toli gražu ne visi 30 namo butų buvo apdrausti. Net ir tai padarę gyventojai turės tikėtis draudikų geranoriškumo, kad gautų tiek, kiek vertino savo butus ir viską, ką prarado juose.
Nemokamai ilgai negyvens, išmokos gali ir negauti
Sprendžiant iš oficialių pranešimų, gali būti, kad sprogusį daugiabutį dėl pažeistų konstrukcijų teks ne atstatyti, o nugriauti.
Per sprogimą namus praradę ir neturintys kur apsistoti žmonės 3 mėn. galės nemokamai glaustis socialiniuose būstuose aplinkiniuose ar tolesniuose rajonuose, informavo savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“. Kaip bus toliau – neaišku.
Sprendžiant iš naujausių parduodamo NT skelbimų, pigiausi butai Viršuliškių rajone, kur sprogo daugiabutis, kainuoja mažiausiai 80–90 tūkst. eurų.
Kažin ar daug gyventojų turi tiek pinigų, kad galėtų iš karto nusipirkti naujus namus.
Vilniaus miesto savivaldybė pranešė, kad dėl nelaimės nukentėję gyventojai gali gauti tikslinę pašalpą iki 7260 eurų. Tokios sumos vargiai užtektų ir būsto paskolos pradiniam įnašui ar seno buto, jei namas nebus nugriautas, remontui.
Bet net ir tokią išmoką gaus ne kiekvienas. Ji skiriama tik tuo atveju, jeigu šeimos pajamos vienam žmogui neviršija 704 eurų arba 792 eurų per mėnesį, jeigu žmogus gyvena vienas.
Vis dėlto tarp nukentėjusių per sprogimą, veikiausiai, yra tokių, kurie gavo bent 1 euru daugiau, tad savivaldybė jiems gali ir neskirti pašalpos.
Taigi, ką reikėtų daryti, kad sprogimo, gaisro ar kitų nelaimių atveju lietuviai neliktų be nieko ir atgautų bent dalį viso prarasto turto?
Gal būsto draudimą reikėtų padaryti privalomu visiems, kaip yra su vairuotojų draudimu? O gal reikėtų steigti specialų tam skirtą fondą, į kurį nustatytą mokestį mokėtų gyventojai ar savivaldybės?
Padėti žmonėms – ne ministerijos reikalas?
Į minėtus klausimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri atsakinga už socialinę politiką ir paramą gyventojams, neatsakė. Esą tai nėra jos kompetencija.
„Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas sudaro galimybę suteikti savivaldybės būstą nukentėjusiems asmenims ne eilės tvarka. Šiuo atveju sąlygas ir tvarką ar kitas kompensavimo formas nustato savivaldybės taryba“, – atsiųstame komentare nurodė ministerija.
Tačiau sostinės savivaldybė, kaip minėta, nukentėjusius gyventojus nemokamai apgyvendins 3 mėnesius ir paramą skirs arba neskirs.
Ministerija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į situaciją ir aplinkybes, savivaldybės turi teisę teikti socialinę paramą kitais nenumatytais atvejais (pvz., skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ar kitą socialinę paramą), kai, susiklosčius sudėtingoms situacijoms, įskaitant ir gaisro ar nelaimingų atsitikimų atveju, ši parama yra būtina.
„Papildomą socialinę paramą (vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpą ar kitą socialinę paramą) savivaldybės skiria iš savo biudžeto lėšų (išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija), todėl socialinės paramos dydis kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingas“, – informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja komunikacijai Indrė Viliūnienė pripažino, kad savivaldybės turi pasitvirtinusios skirtingas tvarkas, kokiais tokiais atvejais ir kokius sprendimus priima dėl vienkartinės piniginės išmokos.
„Dėl klausimo apie galimą privalomą būsto draudimą – kadangi tai būtų įpareigojimas visiems šalies gyventojams, toks sprendimas turėtų būti priimamas nacionaliniu lygiu, gerai išdiskutavus privalumus ir trūkumus“, – komentavo patarėja.
Pataria būstą drausti patiems
Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis pripažino, kad šiuo metu Lietuvoje būsto draudimas nėra privalomas teisės aktų numatyta tvarka.
„Tai savanoriškas draudimas, kai turto savininkas pats gali pasirinkti, ar ir nuo kokių rizikų drausti savo būstą ir jame esantį turtą. Tiesa, būstą perkant su būsto paskola, bankai ir kitos finansų įstaigos įkeičiamą turtą reikalauja apdrausti skolintojo naudai.
Lietuvoje taip pat nėra privalomas ir civilinės atsakomybės draudimas, kuris nelaimės atveju prisideda prie nuostolių, padarytų kitam asmeniui ar jo turtui atlyginimo“, – aiškino asociacijos vadovas.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu rinkoje yra siūlomi skirtingos apimties savanoriško būsto draudimo variantai.
„Klientai turi galimybę pasirinkti tik bazinę draudimo apsaugą, kai turtas yra apsaugomas nuo pagrindinių draudimo sutartyje išvardintų rizikų: ugnies, vandens, gamtos jėgų, vagystės, stiklo dūžio.
Vis dėlto, nors gali atrodyti, kad standartines rizikas apimanti apsauga yra pakankama, tačiau pasirinkus ne standartinę, o plačiausią draudimo apsaugą, jos apimtis gerokai išsiplečia“, – komentavo A. Romanovksis.
Anot jo, tokiu atveju yra apdraudžiama nuo bet kokių staiga įvykusių turto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo įvykių.
Esą plačiausios apsaugos draudimas suteikia kur kas daugiau užtikrintumo nelaimės atveju. Todėl gyventojai turėtų gerai įsivertinti savo poreikius dėl draudimo apsaugos apimties:
„Būsto draudimas, įskaitant civilinės atsakomybės draudimą, supaprastina ir palengvina žalos atlyginimo procesus tiek atsakingam už įvykį, tiek nuo jo nukentėjusiems bei padeda suvaldyti gyventojams finansines rizikas nelaimės atveju.“
A. Romanovksis plačiau nekomentavo, ar nereikėtų įvesti privalomo būsto draudimo.
„Kalbant apie privalomąjį turto draudimą ar specialių fondų nelaimių atvejams steigimą, manome, kad būtų neetiška iš mūsų, kaip draudimo bendrovių atstovų, pusės komentuoti apie prievolę gyventojams priverstinai drausti savo turtą.
Mūsų nuomone, turto draudimas yra tiek gyventojų sąmoningumo klausimas, tiek valstybės institucijų sprendimai, kaip galėtų būti valdomos rizikos, siekiant apsisaugoti analogiškų potencialių nelaimių atveju“, – svarstė draudikų atstovas.
Anot jo, šiuo klausimu skirtingos valstybės turi skirtingas praktikas ir nėra vieno teisingo atsakymo ar sprendimo, kuris galėtų išspręsti problemas, nutikus didelio masto įvykiams.
„Mūsų siūlymas gyventojams būtų visada rūpintis savo turtu ir jo apsauga draudžiantis. Šis atvejis parodo, kad draudimas iš tiesų apsaugo gyventojų finansinius interesus ir supaprastina žalos atlyginimo procesus“, – apibendrino pašnekovas.
Šiuo metu paramą nukentėjusiems sprogusio daugiabučio gyventojams renka Lietuvos Raudonasis kryžius. Norintys prie jos prisidėti, tai gali padaryti keliais būdais:
Aukok.lt platformoje; trumpuoju numeriu 1430 – auka 5 Eur ; skiriant vienkartinę auką https://redcross.lt/aukojimas/ ; pervedant norimą sumą į LRK sąskaitą LT277044060000908211 (SEB Bankas), mokėjimo paskirtyje nurodant „Nukentėjusiems nuo gaisro Vilniuje“; aukojant internetu specialioje svetainėje.
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus savanoriai ir darbuotojai žada atliepti būtinuosius nukentėjusiųjų poreikius ir teikti humanitarinę pagalbą maistu, drabužiais, higienos priemonėmis, kitais daiktais, psichologine pagalba, konsultacijomis, vėliau – padės žmonėms ir baldais, buitine technika.
