Skubus perspėjimas: šalia Viršuliškių sprogimo vietos esančiame darželyje – smarkiai padidėjęs oro užterštumas

Kaip tikino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, trečiadienį, tik gavus informaciją, kad gaisras užgesintas, NVSC su laborantais nuvyko į darželį „Puriena“ nustatyti cheminių medžiagų, kurios išsiskiria gaisro metu, kiekį.

„Buvo pasirinktos tirti medžiagos, kurios įprastai išsiskiria degant gyvenamiesiems namams, tokios medžiagos dažniausiai būna medis, įvairūs plastikai, taip pat popierius, tekstilė. Taigi, atsižvelgiant į tai, buvo paimti mėginiai nustatyti stirenui, druskos rūgščiai, formaldehidui, ciano vandeniliui ir suodžiams“, – paaiškino vadovė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Iš gaisro Viršuliškėse pabėgusi Emilija nustėro, kokį butą pasiūlė savivaldybė: prašo tik vieno

Išskirtinis ugniagesio liudijimas, kaip vadavo žmones iš pragariško gaisro: „Žmonės buvo ištikti šoko“

Advokatas: būsto neapdraudusiems Viršuliškių daugiabučio gyventojams bus sunku gauti žalos kompensaciją

Druskos rūgšties koncentracija leidžiamą normą viršijo 1,5 karto. Formaldehido ir suodžių lygis viršytas atitinkamai 1,2 ir 1,3 karto. 

Viršytų ciano vandenilio ir stireno koncentracijų nenustatyta.

Nustačius padidėjusią taršą darželio teritorijoje šalia šią savaitę degusio daugiabučio sostinės Viršuliškių rajone, laikinai stabdomas vaikų ugdymas. Jis bus atnaujintas tik tada, kai patalpos bus išvėdintos, ir atlikus pakartotinius tyrimus, paaiškės, kad minėtųjų medžiagų koncentracija yra normos ribose. 

Pakartotinai centro specialistai naujų mėginių į darželį vyks šeštadienį.

Darželis uždarytas

Vilniaus lopšelio-darželio „Puriena“ direktorė Rita Brazauskienė informuoja, kad darželis šiuo metu uždarytas.

„Vakar gavome žodinį pranešimą, kad nesaugu vaikams būti patalpose, bendravome, komunikavome su tėveliais ir prašėme jų neatvesti“, – sakė R. Brazauskienė.

Pasak jos, ugdytinius darželis bus pasiruošęs priimti pirmadienį, kai tik bus gauti nauji oro tyrimo rezultatai.

R. Brazauskienė teigia, kad antradienį, kilus gaisrui, vaikai buvo išsiųsti namo.

„Įvykus sprogimui ir gaisrui ėmėmės visų priemonių: uždarėme langus, valėmės šlapiuoju būdu ir informavome tėvelius“, – sakė darželio direktorė, pažymėdama, kad vaikai iš darželio buvo pasiimti per valandą.

Anot jos, „Grinda“ darželyje surinko iš degančio pastato skriejusias šukes ir nuolaužas, vėliau įstaiga buvo vedinama. R. Brazauskienė teigimu, trečiadienio rytą vaikus buvo nuspręsta priimti dėl to, kad nebuvo jokių požymių apie galimas smalkes.

Ugdymo įstaigos vadovės teigimu, vaikai šiomis dienomis ėjo į darželį, papildomų susirgimų nepastebėta.

„Jeigu tėveliai ryte atvedė vaikus, manau, kad jie buvo sveiki. (...) Pagal vaikų skaičių įstaigoje matome, kad susirgimų nėra, nes antradienį buvo 127 vaikai, o trečiadienį – 126 ir 124 vaikai buvo vakar“, – sakė R. Brazauskienė.

Patikrinti ir aplinkiniai daugiabučiai

Taip pat, pasak NVSC Vilniaus departamento vadovės R. Lingienės, lokalizavus gaisrą buvo patikrinti ir aplinkiniai daugiabučiai, tačiau žymių oro kokybės pokyčių gyvenamosiose aplinkinėse patalpose kol kas nenustatyta.

„Trečiadienį su kolegomis apėjome greta esančius gyvenamuosius namus (...) ir patys įsivertinome, ar nėra patalpose papildomų kvapų, ar oras nedirgina. Tai kalbinti žmonės sakė tik pirmą dieną kažkas juto graužimą gerklėje, akių perštėjimą, bet trečiadienį nieko nebejuto, nes buvo išsivėdinę“, – sakė R. Lingienė.

„Šitos medžiagos, kurios išsiskyrė, geros tuo, kad jos jaučiamos – arba jauti kvapą, arba dirgina akis, gerklę. Tai šie simptomai signalizuotų, kad reikėtų kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC)“, – pridūrė ji.

Vilniaus miesto savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Kęstutis Karosas teigė, kad šiuo metu degusio pastato techninis prižiūrėtojas kartu su specialistais atlieka pastato vėdinimo sistemos profilaktikos darbus – išvalomos angos, kaminai, atliekama dezinfekcija.

Ateinantį pirmadienį į pirmą posėdį renkasi avarijos tyrimo komisija, kuri analizuos situaciją, dėl ko įvyko gaisras ir sprogimas, svarstys, ką daryti dėl pastato atstatymo. 

„Pateiksime rekomendacijas kada galima bus tą pastatą vėl saugiai eksploatuoti“, – teigė K. Karosas.

Ugniagesiai gelbėtojai baigė darbą Viršuliškėse, perduos klausimą savivaldybei

Gyventojams ketvirtadienį pasiėmus savo daiktus iš Vilniaus Viršuliškėse sprogusio daugiabučio, ugniagesiai gelbėtojai baigė darbus prie statinio, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Donatas Gurevičius.

Kaip BNS teigė D. Gurevičius, po ekspertų vertinimo ketvirtadienį gyventojams leista patekti į 25 iš 30 name esančių butų.  Pasak jo, su kiekvienu buto savininku ketvirtadienį susisiekta ir pranešta, ar jie gali atvykti pasiimti savo daiktų.  

„Gyventojai yra informuoti ir nemažai jų daiktus jau yra pasiėmę. (...) Visų 25 butų gyventojai informuoti ir didžioji dalis jų jau apsilankė“, – sakė PAGD atstovas. 

D. Gurevičius teigė, kad ketvirtadienį patekimo į butus ir daiktų pasiėmimo operacija bus baigta, vėliau su daugiabučiu susijusius klausimus perims savivaldybė ir namo bendrija, kuri spręs pastato likimo ir namų netekusių žmonių tolimesnės gyvenamosios vietos klausimus.

„Laukia tolesnės procedūros, o gelbėtojų aktyvesnių veiksmų šiuo metu neturėtų prireikti“, – sakė PAGD atstovas.

Gyventojams bus pasiūlytos nuomos kompensacijos

Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis tvirtina, kad nekilnojamąjį turtą (NT) apsidraudusiems sostinės Viršuliškių daugiabučio, kuriame kilo gaisras, gyventojams yra pasiūlyta nuomos kompensacija. Pasak jo, daug kas priklausys ir nuo to, ar apdraustas turtas buvo sprogimo epicentre.

„Kiek aš suprantu, žmonės, kurie buvo apsidraudę nekilnojamą turtą – jiems pasiūlyta nuomos kompensacija ir dabar labai priklausys, kurie atvejai yra tiesiogiai epicentre, kai kurie atvejai ne epicentre. Epicentro atvejais, draudiko žargonu, kalbant yra skaičiuojama „totali žala“, kada yra išmokama maksimali išmokos suma“, – Eltai teigė A. Romanovskis.

„Priklausys nuo žmogaus, jeigu jis nori, jam gali būti iš karto išmokama maksimali suma. Kita vertus gali būti taip, kad jeigu bus sprendžiama dėl to namo remonto ar kitų dalykų, tada gal bus vėliau mokama. Bet bus kalbamasi su žmonėmis, nes yra labai svarbus faktorius, kas bus su tuo namu, ar jis bus pripažintas netinkamu naudoti ar ne“, – tvirtino jis.

Taip pat, anot A. Romanovskio, svarbus faktorius bus ir tai, kaip žmonės norės tartis su draudimo bendrovėmis. Jo nuomone, efektyviausia būtų, jeigu gyventojai šiuo klausimu veiktų kartu, taip pat svarbi Vilniaus miesto savivaldybės lyderystė.

„Priklausys, ar dalis žmonių galės kažkaip grįžti į butus, kurie tiesiogiai nenukentėjo. Gal žmonės norės, kad draudikai dalyvautų, finansuotų dalimi atkūrimo darbus. Labai daug faktorių priklauso ir galiausiai viskas susiveda tarp žmogaus ir draudimo bendrovės sutarimų“, – sakė Lietuvos draudikų asociacijos direktorius.

„Iš draudikų požiūrio efektyviausia būtų, kad jie visi veiktų kažkaip kartu, nes didžiausias iššūkis ir klausimas dėl neapsidraudusių, kaip jie savo interesus finansinius apsaugos, ar čia savivaldybė dalyvaus ir čia savivaldybės lyderystė taip pat labai svarbi“, – pažymėjo jis.

Tragiškas sprogimas

Gaisras penkių aukštų gyvenamajame name Viršuliškėse po sprogimo kilo antradienį, jis baigtas gesinti trečiadienio ryte. Dėl nelaimės žuvo du žmonės, suaugęs ir nepilnametis. Jų kūnus gelbėtojai ištraukė trečiadienį.

Savivaldybės teigimu, dėl gaisro be pastogės liko 57 namo gyventojai, dalis jų laikinai apgyvendinti viešbučiuose, kiti apsistojo pas artimuosius. Savivaldybė pažadėjo gyventojams be eilės suteikti socialinius būstus arba kompensaciją būsto nuomai.

Vilniaus savivaldybė BNS ketvirtadienį nurodė pranešusi namo bendrijai, kad apžiūrėjus pastatą, dėl įvykusios konstrukcijų griūties ir atjungtų komunikacijų pastato nebėra galimybės eksploatuoti.

Daugiabutyje kilusio gaisro priežastis kol kas nėra aiški, viena iš keliamų versijų – dujų nuotėkis. Vis dėlto įtariamos ir kitos versijos, viena iš jų – tyčinis veiksmas.