Tradiciškai baigiant patarimų ciklą, apžvelgsime Lietuvos įmonių patirtį, skelbtą 2011 m. Lietuvos verslo naujienų straipsniuose portale balsas.lt.
Skubu pasidžiaugti, kad peržvelgus straipsnių kiekį, apie atsargų apyvartumo optimizavimą rašyta kone daugiausiai. Bendraudami su įmonėmis, mes irgi pastebime, kad ieškodamos optimizavimo šaltinių, dauguma įmonių pirmiausiai savo žvilgsnį nukreipią į atsargų valdymą.
Analizuojant straipsnius buvo malonu pastebėti ne tik verslo, bet ir viešojo sektoriaus įmonių bei įstaigų pastangas optimizuojant atsargų valdymą.
Pirmoji pasirodžiusi naujiena buvo susijusi su Sostinės elektroninių viešojo transporto bilietų sistema. Straipsnyje įvardinta, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ popieriniams vienkartiniams bilietams kasmet išleidžia 5 mln. Lt., o, pilnai įdiegus naująją sistemą, iki metų pabaigos buvo planuojama visiškai atsisakyti vienkartinių popierinių bilietų. Tuo metu skelbta, kad sistemai sukurti buvo išleista tik 800 tūkst. Lt. Plačiau skaitykite čia.
Didžiausias dėmesys praėjusiais metais buvo skirtas prekybai internetu, kuri teigiamai veikia tiek mokėtinų sumų, tiek ir atsargų apyvartumą:
- Bene didžiausia praėjusiu metų naujiena – bendrovės „Maxima LT“ pristatyta interneto parduotuvė. Nors prekės kol kas pristatomos tik Vilniuje, tačiau paslauga greitai išpopuliarėjo, dauguma užsakymų siekia 50-150 Lt. Plačiau skaitykite čia.
- „Pigu.lt“ prašymu atlikto tyrimo duomenimis buvo skelbiama, kad internete galima įsigyti prekių pigiau nei įprastose parduotuvėse. Tačiau faktinių pirkėjų skaičius dar nėra didelis, nors nuolatos auga. Pateikiama statistika, kad nuo 2008 m. iki 2010 m. pirkėjų skaičius išaugo dvigubai. Bendrovė prognozuoja, kad 2012 m. pradžioje internetu pirks ~17% pirkėjų. Plačiau skaitykite čia.
- Bilietai.lt taip pat džiaugėsi augančiais rezultatais: pardavimai internetu per 2010 m. išaugo 37%. Plačiau skaitykite čia.
- „Apranga“ pranešė apie ketinimus prekiauti drabužiais internetu. Tiesa, bendrovės duomenimis, internetinės prekybos drabužiais rezultatai Europoje nėra įspūdingi. Plačiau skaitykite čia.
- Bendrovė „Mineraliniai vandenys ir alus“ papasakojo apie tai, kaip jie rado būdą prekiauti alkoholiu internetu nepažeidžiant įstatymu. Plačiau skaitykite čia.
Be to, norėčiau paminėti kelis straipsnius apie priemones, leidžiančias įmonėms „išsivalyti“ sandėlius, parduoti nelikvidžias prekes bei „išlaisvinti“ atsargose „įšaldytas“ lėšas:
- Pirmiausiai tai straipsnis apie išparduotuvių suklestėjimą. Be akivaizdžios išparduotuvių naudos verslui, straipsnyje pateikta informacija ir apie svarstymus griežčiau reglamentuoti jų veiklą. Plačiau skaitykite čia.
- O didieji prekybos centrai organizavo išpardavimo akcijas „JAMAM“ bei „Naktinis desantas“, kurių metu žmonės tiesiog „iššlavė“ prekių lentynas. Plačiau skaitykite čia ir čia.
-Dar viena sparčiai populiarėjanti priemonė – grupiniai nuolaidų portalai. Nors straipsnyje jų veikla įvertinta skeptiškai, tačiau numatoma, kad metų gale šie portalai pasieks 5,5 mln. Lt apyvartą. Plačiau skaitykite čia.
Lietuvos kariuomenė džiaugėsi sėkmingai vykstančiais karinio „šlamšto“ išpardavimo aukcionais. Tokiu būdu kartais pavyksta parduoti visiškai sugadintus daiktus ar įrangą, kurią buvo planuojama tiesiog išmesti ar priduoti į metalo laužą. Plačiau skaitykite čia.
Savo patarimuose esame minėję, kad paskatinti pardavimus ir taip pagerinti atsargų apyvartumą galima tam tikrų produkto savybių pagalba. Įdomu tai, kad tos savybės gali neturėti esminės reikšmės pačiam produktui ar jo kokybei pvz.: forma, spalva, įpakavimas ir pan. Štai keli sėkmės pavyzdžiai:
- „Fazer kepyklos“ teigė, kad net sunkmečiu tam tikra produkcija yra paklausi. Pavyzdžiui, sumuštinukų duonos „Tip Top“ sėkmė (pagal pardavimus užimančią 7 vietą asortimente). Šios duonos išskirtinumas – jos dydis. Tai nedideli, „vieno kąsnio“ sumuštinių duonos gabaliukai. Plačiau skaitykite čia.
-Braškių augintojai džiaugėsi, kad pirkėjai mieliau perka brangesnes, bet lietuviškas nei pigesnes lenkiškas ar ispaniškas braškes. Plačiau skaitykite čia.
-„Coffee Inn“ ir „Vero cafe“ pavyzdžiai rodo, kad pirkėjui svarbus ne tik pačios kavos skonis, bet ir pateikimo būdas – galimybė išsinešti. Plačiau skaitykite čia.
Dar vienas patarimas buvo susijęs su prekių kokybės tikrinimu. Nekokybiškos prekės gali virsti tiesioginiu nuostoliu, be to, neplanuotam laikui „įšaldyti“ ženklią apyvartinio kapitalo dalį. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija pranešė, kad nuolat randa nesaugių prekių. Plačiau skaitykite čia.
Nuolat stebėkite transporto ir logistikos rinką– tokios sąvokos kaip „per toli“ ir „per ilgai“ čia nuolatos kinta. Kaip pavyzdį galima paminėti bandomąjį prekių gabenimą iš Turkijos per Odesos uostą Ukrainoje ir konteineriniu traukiniu „Vikingas“ į Lietuvą bei konteinerinį traukinį „Saulė“, tranzitu per Lietuvą iš Kinijos miesto Čongčingo į antrąjį pagal dydį Belgijos miestą Antverpeną gabenusį kompiuterinę techniką. Plačiau skaitykite čia.
Algirdas Bogdevičius, „Danske“ banko lėšų valdymo skyriaus vadovas