Kosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ megaraketa „Starship“ pirmadienį pakilo į dangų ir sėkmingai nusileido, JAV įmonei bandant nutildyti kritikus, abejojančius, ar Elono Musko (Ilono Masko) startuolis gali laiku įgyvendinti NASA projektą sugrąžinti astronautus į Mėnulį.
Per 11-ąjį bandomąjį skrydį milžiniška raketa pakilo iš bendrovės bazės „Starbase“ pietų Teksase 18 val. 25 min. vietos (antradienį 2 val. 25 min. Lietuvos) laiku. Pakilimą lydėjo garsūs inžinierių komandų plojimai, matyti iš tiesioginės internetinės transliacijos.
Nešančioji dalis, vadinama „Super Heavy“, kaip planuota, nusileido Meksikos įlankoje, o viršutinė pakopa, dar vadinama „Starship“, skriejo kosmosu ir atliko bandymus, panašiai kaip ir per praėjusią sėkmingą misiją rugpjūtį.
Ji nukrito į Indijos vandenyną šiek tiek daugiau nei valanda po pakilimo, prieš tai paleidusi palydovų muliažus, kaip ir per ankstesnį skrydį. Erdvėlaivio paėmimas nenumatytas.
NASA planuoja panaudoti milžinišką „Starship“ – didžiausią ir galingiausią raketą pasaulyje – siekdama sugrąžinti astronautus į Mėnulį. Tai taip pat yra pagrindinis E. Musko vizijos nugabenti žmones į Marsą elementas.
Milijardierius „SpaceX“ įkūrėjas prieš paleidimą vykusioje internetinėje transliacijoje sakė, kad planuoja stebėti lauke, o ne viduje, kaip anksčiau. Anot jo, taip „daug jausmingiau“.
Tikėtasi, kad pirmadienio bandomoji misija bus paskutinė šios „Starship“ prototipų versijos misija. Kitą kartą bus pristatytas naujas modelis – 3 versija, pranešė „SpaceX“.
Kosminių technologijų įmonė du pastaruosius skrydžius vadina sėkmingais.
Tačiau jie įvyko po kelių įspūdingų sprogimų, privertusių susirūpinti, kad „Starship“ galiausiai gali nepateisinti lūkesčių – bent jau ne taip greitai, kaip tikėjosi įstatymų leidėjai ir mokslo bendruomenė.
NASA programos „Artemis“ tikslas yra sugrąžinti žmones į Mėnulį. Ambicijų kosmoso srityje neslepianti Kinija savo ruožtu taip pat planuoja iki 2030-ųjų nusiųsti į Mėnulį savo pirmą misiją su įgula.
Per antrąją JAV prezidento Donaldo Trumpo kadenciją administracija daro spaudimą NASA, kad ši paspartintų pažangą, o tam labai svarbus „Starship“ projektas.
E. Musko įmonė turi kelių milijardų dolerių vertės federalinę sutartį dėl modifikuotos „Starship“ versijos, skirtos nusileisti Mėnulyje, kūrimo.
„Antrosios kosmoso lenktynės“
Pilotuojama misija „Artemis III“ numatyta 2027 metų viduryje, tačiau NASA patariamoji grupė perspėjo, kad ji gali kelerius metus vėluoti, praneša portalas „Space Policy Online“.
Buvęs NASA administratorius Jimas Bridenstine'as (Džimas Braidenstainas) neseniai Senato komisijai sakė, jog „jei niekas nepasikeis, labai mažai tikėtina, kad Jungtinės Valstijos pralenks Kinijos numatytą grafiką“.
NASA laikinasis administratorius Seanas Duffy (Šonas Dafis) tvirtino, kad JAV vis tiek laimės „antrąsias kosmoso lenktynes“. Jis praėjusį mėnesį žurnalistams sakė, kad „Amerika praeityje pirmavo kosmose ir ateityje toliau pirmaus“, atmesdamas mintį, kad Kinija galėtų būti pirma.
Ankstesni „SpaceX“ raketos „Starship“ bandomieji skrydžiai baigėsi viršutinės pakopos sprogimais: du kartus virš Karibų jūros ir vieną kartą pasiekus kosmosą. Birželį viršutinė pakopa sprogo bandymo ant žemės metu.
Pasak E. Musko, sunkiausia užduotis yra sukurti visiškai daugkartinio naudojimo apsaugos nuo karščio skydą, pažymėdamas, kad jo atnaujinimas tarp skrydžių užtruko devynis mėnesius.
Kitas svarbus etapas – įrodyti, kad „Starship“ raketas orbitoje galima papildyti kriogeniniu kuru – tai precedento neturintis dalykas, tačiau būtinas, kad raketa galėtų vykdyti tolimas misijas.
