Tokioje situacijoje atsidūrė ir portalo tv3.lt skaitytoja Audronė. Ji gyveno Kaune, tačiau neseniai persikraustė į Klaipėdą.
„Persikrausčiau į Klaipėdą, arčiau dukrų. Pardaviau didelį butą Kaune ir nusipirkau pajūryje – mažesnį. Tačiau kai persikrausčiau, kitą mėnesį nesulaukiau pensijos. Iš pradžių į vėlavimą nekreipiau dėmesio.
Tačiau, kai pensijos nesulaukiau ir kitą mėnesį, kreipiausi į „Sodra“. Juk pensija bene vienintelis pragyvenimo šaltinis, santaupų neturiu daug, todėl dar ir trečią mėnesį gyventi be pinigų nebegalėčiau“, – skundėsi moteris.
„Sodra“ aiškino moteriai, kad ji privalo deklaruoti gyvenamąją vietą, tada vėl pradės mokėti pensiją ir grąžins pinigus už tuos mėnesius, kai buvo nedeklaruota.
Ji tikino, kad netrukus gyvenamąją vietą deklaravo ir laukia pensijos jau už 3 mėnesius.
Pensija mokama tik deklaravus gyvenamąją vietą
„Sodra“ komentuodama šią situaciją tikino, kad socialinio draudimo pensijas gali skirti ir mokėti tik deklaravusiems gyvenamąją vietą arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą gyventojams.
„Tokią tvarką reglamentuoja Pensijų įstatymas. Pensijos mokėjimas stabdomas ir pensija nemokama, jeigu pensijos gavėjas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje arba nėra įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
Kai žmogus deklaruoja gyvenamąją vietą Lietuvoje arba jį įtraukus į gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitą, pensijos mokėjimas pratęsiamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, be atskiro prašymo. Žmonėms taip pat grąžinami pinigai už tuos mėnesius, kai pensijos mokėjimas buvo sustabdytas“, – komentavo „Sodra“.
Anot jos, deklaruoti gyvenamąją vietą galima atvykus į savo seniūniją ar savivaldybę, taip pat per elektroninius valdžios vartus.
Kaip apskaičiuojama senatvės pensija
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje siekia beveik 595 eurus. Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sudaro beveik 635 eurus, o neturint būtinojo stažo – 378 eurus.
Dabar Lietuvoje yra beveik 620 tūkst. senatvės pensijos gavėjų.
Senatvės pensijos dydis apskaičiuojamas kaip jos bendrosios ir individualiosios dalių suma.
Bendrosios dalies dydis nustatomas asmens įgyto stažo ir būtinojo stažo (35 m.) santykį padauginus iš tuo metu galiojančio bazinės pensijos dydžio (šiemet – 269,77 euro). Jeigu, kaip minėtame pavyzdyje, žmogus bus sukaupęs 45 metus būtinojo stažo, tai jo bendroji pensijos dalis bus 346,85 euro (45/35*269,77=346,85).
Individualioji pensijos dalis yra lygi asmens sukauptų apskaitos vienetų sandaugai su tais metais galiojančia vieno vieneto verte (šiemet – 6,38 euro). Jeigu išeidamas į pensiją žmogus turėtų 92,1 apskaitos vieneto, kaip minėtu pavyzdžiu, tuomet jo individualioji pensijos dalis būtų lygi 587,6 euro (92,1*6,38=587,6).
Vadinasi, visa žmogaus senatvės pensija būtų 934,45 euro. Tai būtų tik „Sodros“ senatvės pensija.
Jeigu žmogus kaupia pensiją II pakopos fonduose, jis gali tikėtis ir papildomos išmokos prie senatvės pensijos.
Pensijos kasmet padidėja
Pensijos yra kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo, ekonominius, demografinius ir kitus pokyčius. Pensijos yra perskaičiuojamos kiekvienų metų pradžioje, jų dydis atnaujinamas automatiškai, dėl to gavėjams nereikia nieko daryti ar kreiptis.
Dirbančių pensininkų pensijos kasmet yra atnaujinamos papildomai. Kai žmogus, išėjęs į pensiją, toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Dėl to daugeliu atvejų didėja ir senatvės pensija.
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Visų gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2024 metais jis siekia 446 eurus. Taigi, jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 446 eurai, jis gaus pensijos priemoką, kad jo gaunama suma būtų ne mažesnė nei 446 eurai.
