Prašymą pensijai pavėlavo parašyti ir vilnietis Jonas. Sulaukęs pensinio amžiaus jis tikėjosi, kad „Sodra“ jį pati susiras ir pensiją perves.
Tačiau praėjus metams vyras pats parašė prašymą gauti pensiją, tačiau pinigus teatgavo tik už pusę metų, nes tokia tvarka. Pavėlavusieji likusių pinigų nebeatgauna.
Pensijai gauti būtinas prašymas
„Sodra“ informavo, kad pensija pradedama mokėti, kai žmogus pateikia prašymą jai skirti.
„Dėl senatvės pensijos skyrimo į „Sodrą“ reikėtų kreiptis likus trims ir mažiau mėnesių iki sukaks pensijos amžius ar bet kuriuo metu vėliau.
Jei žmogus kreipėsi vėliau nei sukako senatvės pensijos amžių, senatvės pensija jam bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 6 mėnesiai iki prašymo gavimo dienos. Pavyzdžiui, žmogus sulaukė senatvės pensijos amžiaus 2021 m. rugsėjo mėn., tačiau dėl senatvės pensijos skyrimo kreipėsi tik 2022 m. gegužės mėn.. Senatvės pensija jam bus išmokėta už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio mėnesio“, – komentavo „Sodra“.
„Sodra“ kaupia duomenis apie gyventojų darbovietes, jose dirbtą laiką ir gautą atlyginimą nuo 1994 metų. Iki 1994 m. darbdaviai pateikdavo „Sodrai” tik bendrą įstaigos informaciją – darbuotojų skaičių ir už juos sumokėtų socialinio draudimo įmokų sumą.
Personalizuota informacija apie apdraustuosius nebuvo teikiama – informacija apie darbo stažą buvo įrašoma žmonių darbo knygelėse. Todėl dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. (darbo knygelę, stažo pažymėjimus, išduotus buvusių darboviečių ar archyvų ir kt.), išeinantis į pensiją žmogus privalo pats pristatyti „Sodrai“.
Pateikti prašymą skirti pensiją galima asmeninėje „Sodros“ paskyroje arba atvykus į „Sodros“ skyrių. Reikia turėti pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą gyventi Lietuvoje, taip pat santuokos ar ištuokos liudijimą, jeigu buvo pakeista pavardė, o stažą įrodančiuose dokumentuose nurodyta ankstesnė pavardė.
Daugiau nei 2 tūkst. žmonių nepateikė prašymų
„Šiuo metu yra apie 2300 žmonių, sukakusių senatvės pensijos amžių ir turinčių minimalų stažą senatvės pensijai gauti, bet negaunančių socialinio draudimo senatvės pensijos“, – skaičiavo „Sodra“.
„Sodros“ balandžio mėn. duomenimis vidutinė pensija siekia 459,9 euro. Tad jeigu visi šie gyventojai gauna vidutinę pensiją susidaro daugiau nei 1 mln. eurų, kurių jie negauna.
Tačiau anot „Sodros“, šis skaičius nereiškia, kad visi šie žmonės praleido terminus kreiptis dėl pensijų.
Skaičius apima ir tuos žmones, kurie, pavyzdžiui, pensinio amžiaus sukakties mėnesį dirba ir nori, kad to mėnesio, įmokos būtų įtrauktos į pensijos apskaičiavimą – tokiu atveju neretai prašoma skirti pensiją nuo kito mėnesio pirmosios dienos.
„Valstybinio socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo, o ne kaupiamuoju principu, todėl gavėjams neišmokėti pinigai lieka „Sodros“ biudžete ir naudojami įstatyme nustatytoms išmokoms“, – taip „Sodra“ paaiškino, kam skiria už pensijas neišmokėtus pinigus.
Svarsto terminą pratęsti
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškino, kad pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Socialinio draudimo pensijų įstatymu.
„Atkreipiame dėmesį, kad pensijų apskaičiavimo tvarka nuo pat pirmos Pensijų įstatymo redakcijos priėmimo ne kartą keitėsi – 95 kartus. Skiriant pensiją už praėjusį laiką, naujai skiriama pensija perskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieną datą, nuo kurios įsigaliojo atitinkami Pensijų įstatymo pasikeitimai. Kuo ilgesnis pensijos mokėjimo už praeitį laikotarpis, tuo daugiau tos pačios naujai skiriamos pensijos perskaičiavimų turėtų būti atlikta.
Pavyzdžiui, jei nebūtų jokio termino apribojimo ir dėl pensijos skyrimo kreiptųsi žmogus, įgijęs teisę gauti pensiją nuo 1995 metų, pensiją skiriantis specialistas skyrimo metu iškart turėtų daryti 95 vienos pensijos perskaičiavimus – nuo paties pirmojo įstatymo pakeitimo iki paskutinio. Taigi, būtų sudėtinga apskaičiuoti ir paskirti pensijas už praėjusius laikotarpius. Būtent dėl šios priežasties Pensijų įstatyme yra nustatytas terminas dėl pensijos skyrimo ir išmokėjimo už buvusius laikotarpius“, – aiškino ministerija.
Tačiau, anot jos specialistų, pasitaiko atvejų, kad žmonės vėluoja pateikti prašymus dėl senatvės pensijos skyrimo, tad šiuo metu rengiamas Pensijų įstatymo pakeitimas dėl šio termino pailginimo nuo 6 iki 12 mėnesių.
Kitoms išmokoms gauti irgi yra nustatyti terminai
Anot „Sodros“, tokie patys terminai galioja našlių pensijų gavėjams.
„Jei žmogus kreipėsi vėliau nei įgijo teisę gauti našlių pensiją, pensija jam bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 6 mėnesiai iki prašymo gavimo dienos.
Tuo metu vienišo asmens išmoka skiriama ir mokama be asmens prašymo. Ją gauna visi vieniši žmonės sulaukę senatvės pensijos amžiaus ir neįgalieji, negaunantys našlių pensijos. Vienišo asmens išmoka yra skiriama automatiškai, pagal turimus valstybės registrų duomenis, ir mokama nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos“, – komentavo „Sodra“.
Pasak jos, ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir tėvystės socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos, profesinės reabilitacijos, nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų pabaigos.
„Tais atvejais, kai elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ligai pasibaigus, ligos išmoka skiriama ir mokama nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo elektroninio nedarbingumo pažymėjimo išdavimo dienos.
Prašymą skirti ligos išmoką reikia pateikti vieną kartą – jis galios ir visiems ligos atvejams ateityje“, – informavo „Sodra“.
