Nuo šių metų per rėtį sijojami pašalpų gavėjai randa naujų būdų, kaip apeiti įstatymus.
Šiemet į rajonų savivaldybių socialinės paramos skyrius plūsta emigrantai bei daug metų niekur oficialiai nedirbę ir darbo biržoje nesiregistravę asmenys. Pagal naują piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo tvarką pašalpų galima prašyti jau pirmą dieną įsiregistravus darbo biržoje. Anksčiau paramos prašytojus atbaidydavo reikalavimas pusę metų registruotis bedarbiu.
Užplūdo nauji pašalpų gavėjai
„Šiemet socialinės paramos gavėjų sąrašuose daugiau nei tūkstantis naujų pavardžių. Ypač jų padaugėjo vasario mėnesį“, – sakė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Anot Akmenės rajono vadovo Vitalijaus Mitrofanovo, šiemet sausio mėnesį, palyginti su pernykščiu, pašalpų išmokėta 7 tūkst. daugiau.
Dėl augančio socialinės paramos gavėjų skaičiaus daugiausia nerimo kilo penkių šalies rajonų savivaldybėms, kurios pasiryžo taikyti socialinės paramos skirstymo naujoves.
Nuo šių metų pradžios eksperimente dalyvauja ir piniginės socialinės paramos teikimą kaip savarankišką funkciją įgyvendina Panevėžio, Rad viliškio, Raseinių, Šilalės ir Akmenės rajonų savivaldybės.
Jei šioms savivaldybėms pristigtų socialinei paramai skirtos sumos, lėšų tektų ieškoti savo biudžete. O jei metų gale skirta suma nebūtų išnaudota, sutaupytų lėšų nereikėtų grąžinti į valstybės biudžetą.
Į socialinę paramą nusitaikė emigrantai
Siekis pažaboti piktnaudžiavimą valstybės parama ir ilgamečius pašalpų gavėjus priversti dirbti kol kas atsisuka prieš socialinės paramos teikėjus.
Socialiniai darbuotojais pastebi, kad į socialinę paramą nusitaikė emigrantai, žiemos metu netekę darbų užsienyje ir grįžę namo.
„Siekiantiems gauti pašalpą nebelikus reikalavimo 6 mėnesius registruotis darbo biržoje, emigrantai skuba tapti oficialiais bedarbiais ir tą pačią dieną ateina į savivaldybę prašyti paramos. Ją skiriame 3 mėnesiams. Gali būti, kad kovą toks paramos gavėjas jau darbuosis užsienyje, o Lietuvoje gaus pašalpas“, – aiškino Panevėžio rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė.
Šiuo metu rajone yra per 4 300 socialinių pašalpų gavėjų, o gruodį jų buvo 3 657.
Pagal pakeistą Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, maksimali socialinė pašalpa nuo 315 Lt padidinta iki 350 Lt. Ji skiriama vienam gyvenančiam nepasiturinčiam gyventojui arba vieninteliam šeimoje pašalpą gaunančiam asmeniui. Jei šeimoje yra daugiau pašalpų gavėjų, parama diferencijuojama: antram socialiai remtinam asmeniui mokama 80 proc. (280 Lt), o trečiam ir kitiems – 70 proc. (245 Lt) valstybės remiamų pajamų dydžio išmoka.
Darbo birža pridengia bedarbius?
Bandomajame projekte dalyvaujančių savivaldybių socialiniai darbuotojai pripažįsta, kad nežino, kaip suvaldyti ir augantį oficialiai anksčiau nedirbusių, o dabar darbo biržoje besiregistruojančių ir į pašalpas pretenduojančių gyventojų skaičių.
Keičiant paramos skyrimo tvarką ir atsisakant reikalavimo paramos gavėjams taikyti reikalavimą išbūti pusmetį darbo biržos sąrašuose siekta, kad valstybė kuo daugiau pagelbėtų darbo netekusiems gyventojams. Tačiau tuo įsigudrino pasinaudoti ir tie, kurie galbūt turi nelegalių pajamų ir anksčiau gyveno be pašalpų.
„Atsirado tokių, kurie galbūt gyvenime niekur nedirbo, kažkaip pragyveno, o dabar prašo pašalpų. Reikėtų pataisos, kad tokie asmenys palauktų bent 3 mėnesius“, – samprotavo A.Paškevičienė.
Raseinių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausiosios specialistės, atliekančios vedėjo funkcijas, Loretos Laugalienės teigimu, šiemet išryškėjo dar viena problema. Pašalpų siekiantys asmenys pradėjo manipuliuoti bedarbio statusu: vieną dieną iš darbo biržos išsiregistruoja, o kitą dieną prisiregistruoja. Tokiu būdu ilgalaikiai bedarbiai tampa ką tik iškeptais bedarbiais, kurie gali prašyti paramos.
„Mūsų rajone tai kone masinis reiškinys. Tai matyti pasižiūrėjus vos vienos dienos bedarbių registraciją“, – tvirtino L.Laugalienė.
Raseinių rajono meras Remigijus Ačas piktinosi, kad išryškėję įvairūs piktnaudžiavimai apsunkina darbą savivaldybėms. „Darbo biržos mums turėtų padėti, o dabar girdime, jog specialistai esą pamoko, kaip susitvarkyti bedarbiams, kad gautų pašalpas. Dar blogiau, kai šeimos nariai vietoj emigrantų sugeba lankytis darbo biržoje“, – teigė rajono vadovas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pripažįsta, kad įteisinus Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus atsiskleidė nauji netikėti iššūkiai.
„Skiriant socialinę pašalpą reikalavimo 6 mėnesius registruotis darbo biržoje atsisakyta siekiant labiau padėti darbo netekusiems gyventojams. Norėta, kad nuo pirmos nedarbo dienos įsijungtų ir piniginės socialinės paramos mechanizmas. Tačiau, kaip matome, išryškėjo ir problemos“, – sakė D.Jankauskas.
Medikai negaili pažymų
Šiemet vis daugiau socialiai remtinų žmonių norima priversti atidirbti už pašalpas. Tačiau neretas pašalpos gavėjas įsigurdina išsisukti ir nuo šios prievolės.
Pašalpų gavėjus pradėjus versti atlikti visuomenei naudingus darbus, pasipylė medikų pažymos, kad jie negali dirbti vienokių ar kitokių darbų.
„Iš šeimos gydytojų neša pažymas, kad negali dirbti dėl padidėjusio kraujo spaudimo, dėl temperatūrų kaitos ir panašiai. Reikėtų aiškiai reglamentuoti, esant kokiai gydytojų pažymai ir diagnozei negalima atlikti viešųjų darbų“, – kuo skubiau lopyti socialinės paramos skyrimo tvarką siūlo L.Laugalienė.
Gatvių šlavimas žemina orumą
Atsirado paramos prašančiųjų, kurie dėl vertimo dirbi viešuosius darbus pasiskundė Seimo kontrolieriui Augustinui Normantui. Į Seimo kontrolierių kreipęsis asmuo skundėsi, kad turėdamas viešojo administravimo bakalaurą, pagal kurį galėtų dirbti tarptautinėse organizacijose ar valstybės tarnyboje, siunčiamas šluoti gat vių. Vyras prašė išaiškinti, ar tokia situacija nepažeidžia jo orumo.
„Nėra priimtas teisės aktas, kuriuo nustatoma asmenų pasitelkimo visuomenei naudingiems darbams (veiklai) atlikti tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta Telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarka nebuvo ir nėra skirta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymui įgyvendinti ir ja reglamentuojami ne tie santykiai, kurių reglamentavimo poreikis kyla iš minėto įstatymo“, – tvirtino A.Normantas.
Seimo kontrolieriaus manymu, pasitelkiant asmenis visuomenei naudingai veiklai atlikti, būtina atsižvelgti į jų išsilavinimą ir darbo patirtį.
„Akivaizdu, kad žmogus, turintis aukštąjį išsilavinimą, pavyzdžiui, vadybos srityje, neturi būti siunčiamas šluoti gatvių arba šienauti pakelių. Reikia kuo labiau įvertinti turimą žmogaus potencialą ir išnaudoti jo galimybes toje srityje, kurią jis geriausiai išmano arba kurioje pats norėtų darbuotis“, – įsitikinęs A.Normantas.
Raseinių rajono savivaldybės darbuotoja L.Laugalienė patikino, kad aukštuosius mokslus baigusių socialinės paramos gavėjų nesiunčia šluoti gatvių, o ieško priimtinesnių darbų, pavyzdžiui, prašo sutvarkyti bylas, archyvus ir pan.
Bedarbių padaugėjo dėl paramos
Milda Jankauskienė, Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė
Šiemet iki vasario 24 d. registruota 56,4 tūkst. bedarbių, iš jų sausį – 35,2 tūkst. darbo ieškančių žmonių. O pernai sausį ir vasarį buvo įregistruota 40,4 tūkst. bedarbių. Kaip ir kasmet, metų pradžioje besiregistruojančių darbo biržoje bedarbių skaičių lemia padidėjęs planuojančių savarankišką veiklą žmonių srautas. Tačiau nepaisant to, kaip rodo teritorinių darbo biržų duomenys, padidėjusią registraciją darbo biržoje lemia ir nuo sausio 1 d. įsigaliojusios permainos socialinės paramos srityje, kai buvo atsisakyta reikalavimo ne trumpiau kaip 6 mėnesius būti registruotiems darbo biržoje. Ši tendencija ypač išryškėjo sausio pabaigoje ir vasarį. Šiuo metu dar anksti daryti apibendrinimus dėl nutrauktos registracijos (išsiregistruojančių ir vėl įsiregistruojančių bedarbių) – tokius duomenis turėsime pasibaigus mėnesiui.
Nuo bendruomenės nenuslėpsi
Kazimieras Binkis, Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkas
Vietos bendruomenės įsipareigojusios padėti savivaldybės socialiniams darbuotojams. Juk jos geriausiai žino, kas piktnaudžiauja pašalpomis, o kam jų labiau reikia. Kai kurie gal nedrįsta prašyti paramos, o dirbantys užsienyje naudojasi spragomis ir gauna pašalpas bei kompensacijas už šildymą. Kartu su bendruomenėmis savivaldybės gali nustatyti socialiai teisingesnę socialinės paramos skyrimo tvarką: kam nereikia – neskirti, o kai kam gal ir padidinti.
Vida TAVORIENĖ
