Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento atstovė Edita Lisinskaitė teigė, nuo 2025 metų gegužės 1 d. žadama pradėti apvalinti galutinę pirkinių krepšelio sumą. Tuo pačiu metu bus pradėti naudoti ir išmanūs kasos aparatai.
Mokant grynaisiais pinigais galutinė pirkinių krepšelio suma būtų apvalinama iki artimiausių 5 centų pagal matematinę taisyklę į mažesnę arba į didesnę pusę.
Lietuvos bankas pateikė pavyzdžių.
Lietuvos bankas tikina, pirkinių krepšelio sumos apvalinimo tikslas – sutaupyti, efektyviau ir tvariau naudoti išteklius, sumažinant 1 ir 2 centų monetų cirkuliaciją apyvartoje.
Tačiau 1 ir 2 centai liks apyvartoje. Taikant apvalinimą jomis galės būti mokama ir atiduodama grąža.
Mokant grynaisiais pinigais galutinė pirkinių krepšelio suma apvalinama iki artimiausių 5 centų pagal matematinę taisyklę, į mažesnę ar į didesnę pusę, priklausomai ar paskutinis skaitmuo arčiau 0, 5 ar 10.
Prekybininkai į reformą reagavo jautriau. Duomenys rodo, kad 60 proc. visų mažmeninės prekybos atsiskaitymų vyksta grynaisiais pinigais.
Tačiau kituose valstybėse prekių krepšelio apvalinimo sprendimas buvo puikiai įgyvendintas. Šis apvalinimo metodas jau taikomas Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Slovakijoje.
Taip pat apvalinti prekių krepšelį planuojama ir Latvijoje bei Estijoje.
Vieno pirkimo metu gali būti sumokama 1–2 centų mažiau arba daugiau nei priskaičiuota suma.
Apvalinimą atliks suprogramuoti ir sertifikuoti kasos aparatai automatiškai pagal teisės aktais nustatytas taisykles.
Neigia mitus ir ramina gyventojus
Naujosios taisyklės bus taikomos atsiskaitymams už prekes (paslaugas), galutinei pirkinių krepšelio sumai, nepriklausomai nuo prekių skaičiaus, mokant grynaisiais pinigais, kai galutinė pirkinių krepšelio suma yra didesnė nei 5 centai, prekių (paslaugų) įsigijimui ir grąžinimui.
Tačiau bus atvejų, kai šis apvalinimas nebus taikomas. Pavyzdžiui, mokant mokėjimo kortele, dovanų čekiais, lojalumo taškais, internetinei prekybai, mokant negrynaisiais, su darbo santykiais susijusioms išmokoms, valstybės išmokoms, atliekant mokestines prievoles valstybei.
Banko specialistai bandė paneigti sklandančius mitus ir nuraminti gyventojus.
„Galutinės pirkinių krepšelio sumos apvalinimas iki artimiausių 5 centų pagal matematinę taisyklę nesukuria paskatų didinti kainas. Kainoms apvalinimas netaikomas. Kainos bus nustatomos 1 centų tikslumu.
Be to, vieną kartą apvalinimas bus pirkėjo pusėje, o kitą kartą – pardavėjo. Taip išloš vieni ir kiti“, – sakė Lietuvos banko specialistė.
Be to, 1 ir 2 centų monetos lieka teisėta mokėjimo priemone.
„Taikant apvalinimą jomis bus galima atsiskaityti ir atiduoti grąžą. Žmonės galės juos toliau naudoti. Pavyzdžiui, jeigu grįžę iš užsienio parsiveš daug monetų, jas galės išleisti čia. Lietuvoje“, – sakė specialistai.
Skaičiuojama, kad nuo euro įvedimo gyventojai jau išmėtė 2,4 mln. eurų 1 ir 2 centų monetomis. O jų atsisakius skaičiuojama, kad kasmet būtų sutaupyta apie 3,7 mln. eurų gyventojų, verslo ir valstybės lėšų.
