Naujienų portalo tv3.lt kalbintas Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka valstybinių pensijų sistemą laiko ydinga ir sako, kad ją seniai reikėjo keisti. Tačiau abejoja ar tai pavyks padaryti, nes tuo nesuinteresuotos kai kurios interesų grupės.
Socialinės apsaugos ir daro ministerija (SADM) pripažįsta, kad sistemai trūksta nuoseklumo ir žada jau rudenį pristatyti jos pakeitimus.
Privilegijuotųjų pensijos
Senatvės pensija laikoma socialinio draudimo išmoka arba kompensacija dėl to, kad sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus tampa nedarbingas ir praranda darbines pajamas. Šalia jų gali būti mokamos valstybinės pensijos, skiriamos dėl tam tikro tikro statuso, nuopelnų arba tarnybos.
Pagal įstatymus, norint gauti pareigūno pensiją, privalu ištarnauti 25 m. Anksčiau minimalus tarnybos stažo reikalavimas buvo 20 m. Būtinasis stažas visiems kitiems pensininkams – 35 m.
S. Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad jo viršininkas gauna pareigūno pensiją, nes dar 1994 m. pradėjo dirbti tuometinėje Policijos akademijoje. Taigi jau nuo 2014 m. būdamas visiškai darbingas jis jau tapo pensininku.
Kokio dydžio pensija mokama ministrui pirmininkui nei jo patarėjas, nei Vyriausybės kanceliarija neatsakė. Ši taip pat neatsakė, kiek dar asmenų gauna atlyginimą iš Vyriausybės ir tuo pačiu metu – pareigūno pensiją.
Sulaukę pensinio amžiaus (2026 m. jis bus 65 m.) šie asmenys gaus ne tik pareigūno, bet ir įprastinę senatvės pensiją. Valstybines pensijas gauna ir teisėjai, nusipelnę sportininkai, politiniai kaliniai ir tremtiniai.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu yra daugiau kaip 11 tūkst. gyventojų, kurie gauna darbo užmokestį ir tuo pačiu metu – valstybinę pensiją. Vien dirbančių buvusių pareigūnų, kurie be atlyginimo gauna ir pensiją, yra 7,5 tūkst.
Keisti reikėjo seniai
Profesorius R. Lazutka įsitikinęs, kad valstybinių pensijų sistemą būtina keisti. Esą tą jau reikėjo padaryti prieš 20 m. Tačiau prieš kiekvienus rinkimus politikai tai pradeda aiškintis, žada reformas, bet po rinkimų viską pamiršta.
Mokslininkas pasakojo, kad su kolegomis yra atlikęs valstybinių pensijų analizę ir siūlęs SADM jos pakeitimus. Ir užsienio ekspertai neseniai teikė pasiūlymus dėl galimų pakeitimų. Tačiau nepaisant visų pasiūlymų keisti sistemos nesiryžtama.
„Kadangi artėja prezidento rinkimai, galima prisiminti, kad jo atsakomybės sritis yra teisėjai ir jų pensijos, siekiančios 1 tūkst. eurų ir daugiau (šiuo metu vidutinė senatvės pensija yra 344 – eurai, aut past.). Kadangi jų algos didelės, tai ir iš „Sodros“ jie gaus didesnę pensiją. Tik tiek, kad jie turi sulaukti pensinio amžiaus, o pareigūnams to nereikia.
Man atrodo, S. Skvernelis jau buvo ministras ar dar generalinis komisaras, tai, atsimenu, pristatėme, kokios yra problemos ir įvairius variantai, kaip būtų galima jas spręsti. Žinoma, kad reikia keisti pareigūnų pensijas, ypač, kad jos yra dvi“, – prisiminė R. Lazutka.
Jo teigimu, buvo siūlyta, kaip pareigūnų pensiją būtų galima sujungti su „Sodros“ pensija. Tą būtų galima daryti palaipsniui, pareigūno pensijos mokėjimo laikotarpiu kartu mokėti ir socialinio draudimo įmokas. Tuomet sulaukus pensinio amžiaus būtų mokama viena didesnė pensija.
„Tą laikotarpį iki pensinio amžiaus vėlgi reikėtų žiūrėti. Dauguma pareigūnų po tarnybos toliau dirba. Esame siūlę riboti pensiją iki jie sulauks pensinio amžiaus, tačiau kartu skirti stipendiją persikvalifikavimui. Bet daug kas ir taip prisitaiko – pvz., dirba saugos tarnybose. Bet galima padaryti, kad jei žmogui 45 m. jis galėtų baigti bakalauro studijas Dabar daug kas keičia profesijas ir nieko tokio“, – aiškino profesorius.
Anot jo, siūlyti įvairūs variantai, tačiau turėdami stiprią profesinę sąjungą, juos išgirdę pradeda šaukti, kad išeis iš darbo, kad tik tam ir dirba, kad pažadėta pareigūno pensija. Be atsako likę ir siūlymai sutarus dėl reformos jos įsigaliojimą ištęsti 15 metų po paskelbimo. Tačiau tada sakoma, kad ištęsta reforma neturės jokio poveikio.
„Bet taip eina metai iš metų. Tarkime prieš 15 m. būtų buvę sprendimai, tada bent tiems kurie jauni ateina į sistemą būtų pasakyta, kad jūs nesitikėkite, kad bus kaip dabartiniam. Tačiau tam nėra ryžto, veikia stiprios interesų grupės, ypač teisėjų nepajudinsi“, – apibendrino mokslininkas.
Pakeitimus žada rudenį
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Eglė Samoškaitė informavo, kad jos atstovaujama ministerija jau yra pradėjusi parengiamuosius darbus valstybinių pensijų sistemos pertvarkai. Esą dabartinė sistema yra linkusi plėstis, teisinis išmokų reglamentavimas labai skirtingas, o ir pensijų dydžiai smarkiai skiriasi:
„Pavyzdžiui, gausiausia valstybinių pensijų gavėjų grupė – politiniai kaliniai ir tremtiniai, gauna kas mėnesį po 62 eurus, o teisėjai – vidutiniškai apie 900 eurų.
Pareigūnų ar teisėjų išmokų dydžiai priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio, sportininkų – nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, nukentėjusių asmenų, I ir II laipsnio valstybinių pensijų gavėjų, mokslininkų – nuo valstybinių pensijų bazės.“
Patarėjos teigimu valstybinių pensijų gavėjams taikomi ir skirtingi stažo reikalavimai, vyrauja skirtingos išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygos. Pvz., per 20 metų teisėjas „užsidirba“ 45 proc. savo buvusio darbo užmokesčio, pareigūnas – tik 20 proc.
„Reikiami teisės aktų projektai galės būti parengti, kai bus sutarta dėl tikslios pertvarkos vizijos. Tai gali nutikti ne anksčiau nei šių metų rudenį“, – komentavo E. Samoškaitė.
