Premjero patarėjas kovos su korupcija bei ryšių su Seimu ir strateginės komunikacijos klausimais Skirmantas Malinauskas nusprendė palyginti sūrelių kainas Lietuvoje ir Latvijoje ir savo įžvalgomis pasidalinti socialine tinkle „Facebook“.
Iš užfiksuotų nuotraukų matyti, kad 40 gramų sūrelis „Pasaka“ Latvijoje kainuoja 0,36 Eur, o 45 gramų toks pats sūrelis Lietuvoje – 0,44 Eur.
Pasak S. Malinausko, tarp nuotraukų Rygoje ir Vilniuje – dviejų dienų skirtumas.
„Savaitgalį su šeima praleidau Latvijoje. Tiesiog iš sportinio intereso nufotografavau mano dukros mėgstamus sūrelius „Pasaka“, kuriuos gamina „Pieno žvaigždės“. Fotografavau tik juos, jokiems išsamiems tyrimams nebuvo laiko. Šiandien sūrelius nufotografavau ir prekybos centre Vilniuje.
Dabar mįslė – kodėl Lietuvos gamintojo sūrelis mūsų šalyje kainuoja ketvirtadaliu brangiau nei kaimyninėje ir dar mūsų prekybos tinkle jo kaina išskirta specialiu užrašu „Mažiausios kainos garantija“, tuo tarpu Latvijoje mažesnė kaina be jokios akcijos? Šalių rinkų dydis panašus, gyventojų pajamų lygis ir perkamoji galia taip pat, gamintojas iš Lietuvos, tai nėra akcizinė prekė ar pan.
Matyt, yra koks nors labai įtikinantis ir paprastas paaiškinimas, kurį gali pateikti prekybininkai ar gamintojai, nes tokie paaiškinimai atsiranda visada, bet kai jo nežinai ir esi paprastas pirkėjas, tai neatrodo fair play“, – rašė Sauliaus Skvernelio patarėjas.
Pastebėjęs sūrelio svorių skirtumus jis patikslino, kad vis tiek realus kainos skirtumas yra 8 proc.
„Tiek pigesni lietuviški sūreliai Latvijoje, jei skaičiuosim kilogramus, o ne vienetus“, – rašė jis.
Ekspertus palyginimas prajuokina
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pirmiausia atkreipia dėmesį, kad premjero patarėjas ėmėsi lyginti prekes, net neatkreipęs dėmesio, kad skiriasi jų svoris. Be to, pabrėžiama, kad vienas produktas neatspindi visos situacijos rinkoje.
„Produkcijos sąnaudoje yra ne tik gamybos sąnaudos. Yra ir nekilnojamojo turto nuomos kainos, kur pardavinėji tuos sūrelius. Yra ir masto ekonomija, jei viename kvadratiniame metre parduodi daugiau, natūralu, kad marža gali būti mažesnė. Yra darbuotojų atlyginimai, yra konkurencija toje rinkoje, kuri gali būti mažesnė arba didesnė ir atitinkamai dėl to keičiasi kaina. Yra dar tokie veiksniai, kaip bandymas užimti naują rinką ir labai dažnai įmonės, kažkokioje užsienio rinkoje gali pardavinėti su gerokai mažesne marža ar net už savikainą tam, kad priviliotų pirkėjus, supažindintų juos su nauju produktu ir tokiu būdu užsikariautų rinką. O vėliau gali padidinti tą kainą. Ir čia būtent toks pavyzdys. Paėmus vienu laiko momentu pasakyti, kad tai reikšmingas kainų skirtumas – negalime. Nes jei paimtume Eurostato statistiką, paėmus visus maisto produktus Lietuvoje ir Latvijoje, tai Latvijoje maisto produktai yra brangesni. Taškas. Ir čia paėmus vieną maisto produktą iš to daryti išvadas, mes tikrai negalime“, – tv3.lt komentavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas taip pat iš karto pastebėjo, kad buvo suskubta lyginti skirtingų svorių produktą.
„Tokio lygio žmonės Lietuvoje leidžia sau gaišti visų mūsų laiką lyginant sūrelio kainą. Nežinau, ar tai populistiniu pavadinti, ar visiškai kvailu. Net sunku komentuoti. Man tiesiog gėda. Matyt, nėra nei vieno ministro patarėjo užsienyje, kuris leistų sau sūrelio kainas nagrinėti Latvijoje atostogų metu“, – pastebėjo J. Gavėnas.
„Pieno žvaigždžių“ valdybos pirmininkas Julius Kvaraciejus naujienų portalui tv3.lt sakė, kad „Pieno žvaigždės“ nuo komentarų šia tema susilaikys.
