Ekspertai sako – laikas sunerimti ir valdžiai. Mat nedirbantys jaunuoliai vėliau sunkiau integruojasi į darbo rinką ir kenkia visai šalies ekonomikai – ne tik nekuria pridėtinės vertės, bet ir tuština valstybės biudžetą ilsėdamiesi nedarbo išmokų sąskaita.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Už 1,5 tūkst. eurų į rankas kebabų sukti neketina
Lavašas, padažas, mėsa, kopūstai, agurkas ir pomidoras susisuka į kebabą ir keliauja šildytis. Už tokį darbą viename kebabinių tinkle dirbantys žmonės į rankas gauna apie 1500 eurų.
Tik štai Lietuvos jaunimas, nors ir už pakankamai dosniai apmokamą darbą, vargti nenori. Tinkle jaunų žmonių, skaičiuojant ir užsieniečius, dirba vos trečdalis.
„Būna ir tokių žmonių, kurie iš esmės nesuinteresuoti dirbti ir jie tada ieško priežasties, kodėl jie nenori dirbti. Ateina, pamato, kad darbas yra darbas, ir sako tada, kad aš ne taip blogai gyvenu, kad taip sunkiai dirbčiau ir nedirba“, – tikino „Jammi“ strategijos vadovas Žilvinas Kuprėnas.
Tad tinkle dirba daugiau vyresnio amžiaus žmonių, mat jie turi ir kantrybės, ir atsakomybės. O apmokyti naują žmogų darbdaviams brangu – reikalauja laiko ir pinigų, ypač jei jis padirba vos dieną ar dvi.
Nors lietuviškas kebabinių tinklas norėtų samdyti jaunesnius tautiečius, bet tenka juos keisti migrantais – jų tinkle dirba apie pusę visų darbuotojų.
„Mūsų atveju, mes kaip sakom, yra gerieji migrantai, kurie naudingi Lietuvai, jie atvažiuoja su tikslu integruotis. Mes įmonės viduje turim lietuvių kalbos mokyklą. Juos apmokom ne tik lietuvių kalbos, bet stengiamės integruoti į patį šalies gyvenimą“, – tikino tikino „Jammi“ strategijos vadovas Ž. Kuprėnas.
Jaunimas dvigubai dažniau gauna nedarbo išmoką
O kad 18-25 metų jaunuoliai Lietuvoje darbo baidosi ir mieliau atsipučia ar tiesiog paatostogauja už visų mokesčių mokėtojų pinigus, patvirtina „Sodros“ duomenys.
Šio amžiaus darbuotojai dvigubai dažniau naudojasi galimybe gauti nedarbo išmoką palyginus su 41-50 metų darbuotojais. Pastaraisiais metais stipriai išaugo ir jaunuoliams iki 25-erių skiriama nedarbo išmokų suma:
2024 ji siekė daugiau nei 25 milijonus, kai 2023-aisias perpus mažiau, o per šių metų 7 mėnesius nedarbo draudimo išmokų jiems jau priskaičiuota beveik 22 milijonai eurų.
Augo ir vidutinė nedarbo išmoka, kuri šiemet palyginus su 2023-aisiais beveik 100 eurų didesnė.
„Šita jauniausia grupė išsiskiria tuo, kad, iš tiesų, aktyviausiai pasinaudoja galimybe gauti nedarbo išmoką“, – patvirtino „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
O štai „Užimtumo tarnyba“ skaičiuoja, kad palyginus šiuos ir praeitus metus 16-24 metų jaunimo nedarbas keliais procentiniais punktais sumažėjo ir šiuo metu siekia 7 procentus, tačiau visgi problema, anot tarnybos atstovų, tampa itin opi.
„Tikrai jau skamba varpai, nes šituo periodu – 17, 18 metais registruotas nedarbas buvo apie 4 procentus. 3,5, 4, 4,3 procentai, tai vadinasi mes praktiškai turim dvigubai išaugusį jaunimo nedarbą ir čia tikrai jau susirūpinimą kelia didžiulį“, – tikino „Užimtumo tarnybos“ direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
18-25 metų jaunuoliai nedarbo išmoką gauna vidutiniškai 4 mėnesius – trumpiausiai palyginus su kitais apdraustaisiais, kurie nedarbo draudimo išmoka vidutiniškai naudojasi 7 mėnesius. Tiesa, 16-24 metų jaunuoliai darbus keičia kaip kojines.
„Apie 38 procentai tik tai tų, kurie pirmą kartą atėjo. Didžioji dalis yra tie, kurie antrą, trečią ir vis daugiau kartų ateina ir registruojasi „Užimtumo tarnyboje“. Padirbau, gavau išmoką, pabūsiu, ir vėl einu ir vėl ieškausi, ir vėl keičiu“, – pasakojo G. Sinkevičė.
Jaunimas neturi atsakomybės ir motyvacijos
Bėda, anot ekspertų ta, kad darbdavių ir jaunimo poreikiai – dvi atskiros respublikos. Darbdaviai pageidauja medikų, mokytojų, slaugytojų ir jų padėjėjų, virėjų, o jaunuoliai nori būti administratoriais, pardavėjais, barmenais, vadybininkais ir rinkodaros specialistais.
16-24 metų, šiltnamio sąlygomis auginti jaunuoliai laisvi, drąsūs, tačiau, anot darbdavių, be atsakomybės ir motyvacijos.
„Jaunimas tikrai nepatylės, jaunimas tikrai pasakys, kad jam blogai, kad jam netinka darbo užmokestis, kad jam mikroklimatas nepatinka ir kad jam vadovas nepatinka, ir jis trenks durimis ir išeis į kitą darbą
Daugėja tokių jaunimų, kurie nueina tik vienai dienai arba išvis nenueina ir išsidarbina iš karto, net nepabandę padirbti toje vietoje“, – teigė „Užimtumo tarnybos“ direktorės pavaduotoja.
„Raudona lemputė valdžiai. Vėlgi, nes iš esmės valdžia, socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri atsakinga už socialinę politiką, na, ir man keista, kad šitas klausimas, jis nėra eskaluojamas“, – tvirtino SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
T. Povilauskas stebisi, kodėl valdžia nesiima veiksmų sugrąžinti jaunuolius į darbo rinką, mat kuo anksčiau jaunuoliai pradeda dirbti, tuo greičiau kaupiasi jų žinios ir patirtis, o nedirbdami jie kenkia ne tik sau, bet ir valstybės ekonomikai.
„Nesukurta pridėtine vertė. Ir tai yra potencialiai nesurinkti mokesčiai, nes kiekvienas dirbantysis kuria tą pridėtinę vertę. Viena yra, kai tu kuri pridėtinę vertę. Kita yra, kai tu gauni bedarbio pašalpą“, – aiškino T. Povilauskas.
Žada keisti nedarbo išmokos gavimo tvarką
Tiesa, jaunuolių nenorą dirbti lemia ir stabili ekonominė padėtis.
„Suteikia galimybes ir galbūt tėvams labiau pagelbėti vaikams, neskubinti vaikų ieškotis, pavadinkim, bet kokio darbo, taip? Plius vėl, socialinės apsaugos mūsų ta sritis, kuri leidžia irgi gauti, pavadinkim, nekuklias darbo išmokas, tai visa tai ir gi turbūt skatina neskubėti ieškoti darbo“, – teigė SEB ekonomistas.
Šiuo metu Lietuvoje nedarbo išmoką gali gauti asmenys, kurie per pastaruosius 30 mėnesių turėjo ne mažesnį kaip 12 mėnesių darbo stažą. Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė teigia, kad žada griežtinti nedarbo išmokų skyrimo tvarką – Seimui žada pateikti nedarbo draudimo įstatymo pataisas.
„Kol neturi 12-os mėnesių stažo, negalėsi gauti nedarbo išmokos. Dabar nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpis įskaičiuojamas į stažą, dėl to kartais taip ir atsitinka, kad žmogus padirbėjęs 2-3 mėnesius vėl gauna nedarbo draudimo išmoką, tai šituo įstatymu mes tą spręsim“, – aiškino paskirtoji premjerė I. Ruginienė.
Tiesa, dalis jaunuolių ir mokosi, tačiau, anot ekspertų, mokslą ir darbą turi derinti. „Užimtumo tarnybos“ duomenimis, daugiau negu pusė tarnyboje besiregistruojančių jaunuolių – neturi jokio profesinio išsilavinimo.
Iki 29-erių metų amžiaus profesinio išsilavinimo neturi net 55 procentai jaunuolių, o aukštąjį mokslą baigė tik 10-14 procentų jaunimo. Tad jaunuoliai, nors ir nekvalifkuoti, tiesa, skaitmeniškai išprusę, šiukšlių rūšiuotojais ar indų plovėjais dirbti nebenori.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Aš nesuprantu kaip prie maisto prileidzia babajus.
Nepirkite nieko jeigu gamina babajus.
As žinau, kad Babajai siknos nesluosto, todėl ir smirda. Jie patys prisipažino, kad nesluosto, nes jiems religija neleidžia liesti savo užpakalio.
Skanaus tiems kas pas juos perka kebabus su askaridemis.
Aš namuose valgau tą ką pats pasigaminu
