jaunimo nedarbas

Balandžio mėnesio Kinijos ekonominiai duomenys neatitiko praėjusio mėnesio lūkesčių, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys, nes maža paklausa ir didelis jaunimo nedarbas lėmė nevienodą atsigavimą po griežtų COVID-19 apribojimų panaikinimo. Nacionalinio statistikos biuro (NSB) paskelbti duomenys rodo, kad mažmeninė prekyba – pagrindinis šalies vartotojų aktyvumo rodiklis – išaugo 18,4 procento. Šis rodiklis buvo mažesnis už 21,9 proc.

Nedarbas vasarį Lietuvoje buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, skelbia Eurostatas. Per metus nedarbas Lietuvoje sumažėjo 0,4 procentinio punkto, o per mėnesį nepakito ir buvo 6,1 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Visoje ES jis per metus sumažėjo 0,6 punkto iki 6,5 procento. Vasario pabaigoje darbo Lietuvoje neturėjo 89 tūkst. žmonių. Jaunimo iki 25 metų nedarbas šalyje per metus sumažėjo 1,7 punkto iki 11,1 proc.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų balandį buvo 7,5 proc. ir buvo mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, skelbia Eurostatas. Per metus - balandį, palyginti su 2016-ųjų balandžiu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 0,8 punkto, o palyginti su šių metų kovu - sumenko 0,6 punkto, rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Balandžio pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 110 tūkst. gyventojų.

Konkurencingoje darbo rinkoje jauniems žmonėms įsidarbinti nelengva, tad jaunimo nedarbas jau kurį laiką išlieka didele problema tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Situaciją imasi taisyti didžiosios bendrovės, pasiryžusios ne tik padėti pasirengti profesionalų pasauliui, bet ir suteikiančios realų šansą įsidarbinti – kad pradžia būtų lengvesnė.Taip pat kuriasi verslo iniciatyvos, skatinančios jaunuolių užimtumą ir supažindinančios su verslu.

Lietuvoje nedirba ir neieško darbo du iš trijų jaunuolių, kuriems nuo 15 iki 24 metų. Tai yra dvigubai daugiau nei pažangiausiose pasaulio valstybėse. Tokiam jaunimo neaktyvumui yra mažiausiai penkios priežastys, kurias būtų nesunku pašalinti. Pastaraisiais metais ne kartą teko girdėti diskusijas ir susirūpinimą dėl jaunimo nedarbo lygio. Tačiau šios problemos Lietuvoje nėra ir nebuvo. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šiuo metu tik 6,6 proc.

Nedarbo lygis Lietuvoje gruodžio mėnesį buvo 8,5 proc. ir neviršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, skelbia Eurostatas. ES nedarbo lygis gruodį sudarė vidutiniškai 9 proc., rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus - gruodį, palyginti su 2014-ųjų gruodžiu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 1,5 punkto, o palyginti su pernai lapkričiu - ūgtelėjo 0,1 punkto. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 125 tūkst. gyventojų.

Lietuvos darbo biržos duomenimis šių metų sausio-birželio mėnesiais įregistruota 5,1 tūkst. absolventų, atitinkamu laikotarpiu prieš metus – 5,7 tūkst. Absolventų dalis tarp registruotų jaunų iki 29 m. amžiaus bedarbių sudarė 12 proc., 2014 m. tuo pačiu laikotarpiu – 13,8 proc. Lietuvos darbo biržos duomenų registre liepos 1 d. buvo registruota 1,4 tūkst. absolventų. 35 proc. jų baigę universitetus, 17 proc. – kolegijas, 48 proc. – profesinio mokymo įstaigas.

Naujojo socialinio modelio kūrėjai tvirtina, kad teigiantys, jog anksčiau išleidus į pensiją vyresniuosius, jų vietas užims jaunimas, gyvena fantazijų pasaulyje. Tačiau nors ne visi jauni žmonės bodisi „juodo" darbo, 60-mečiai bus priversti kantriai klebenti darbo biržos duris. Negailestinga statistika Šių metų gegužės 1 dieną Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis mūsų šalyje buvo tarp daugiau kaip 155 tūkst. registruotų bedarbių (8,5 proc.

Šalčininkai yra vienas iš Lietuvos miestų, kuriame įgyvendinama Jaunimo garantijų iniciatyva jau turėjo pozityvų efektą. Miesto darbo biržos darbuotojai aktyviai dirba su niekur nesimokančiais ir nedirbančiais jaunuoliais, skatina jų dalyvavimą įvairiuose projektuose. Asta Adomavičienė, Jaunimo darbo centro Šalčininkuose vyr. specialistė, sutiko papasakoti apie tai, kaip jaunimo situacija Šalčininkuose po truputį, bet tvirtai keičiasi į gerąją pusę.

Šiemet jaunimo iki 25 m. vidutinis metinis registruotas nedarbas turėtų toliau mažėti ir siekti apie 4,2–4,4 proc. Tai paaiškėjo Lietuvos darbo biržai pristačius kasmetinę darbo rinkos prognozę. Pernai metais Lietuvoje sėkmingai pradėta įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyva. Jos veiklos padėjo sumažinti jaunimo iki 25 metų vidutinį metinį registruotą nedarbą 1,6 proc. palyginus su 2013 m., kai jaunimo iki 25 metų nedarbas siekė 6,3 proc.

Pagaliau taip laukti realūs žingsniai, o ne tik ausį glostantys pažadai. Pagaliau girdime ne tik Europos Komisijos vadovo Žano Klodo Junkerio kalbas apie europiečių sugrąžinimą į darbo rinką ir Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimą, bet matome tikras pastangas. Europos Komisija paskelbė, kad ketina paspartinti Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimą ir dar šiemet tam skirti 1 mlrd. eurų. Paspartėjus finansavimui greičiau susirasti darbą galėtų gerokai daugiau nei pusė milijono jaunuolių.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ skaičiavimais, jaunimo nedarbas Lietuvoje rudenį mažėjo – nuo 17,5 proc. pernai spalį iki 15, 5 proc. lapkritį. Visoje ES pernai lapkritį nedirbo 5,101 mln. jaunesnių nei 25 m. asmenų. Vidutinis jaunimo nedarbo lygis siekė 21, 9 proc. Ši statistika rodo, kiek nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių gali dirbti, ieško darbo, bet neranda.

Pasibaigusių metų statistika rodo, kad jaunimo situacija darbo rinkoje pernai metais gerėjo. Jaunesnių nei 29 metų jaunuolių nedarbas 16-29 metų amžiaus gyventojų grupėje sumažėjo gana ryškiai ir siekė 5, 6 proc. Ankstesniais metais šis skaičius siekė 7, 8 proc.

Bent jau taip teigia autoritetingas žurnalas „Time“ ir jo autorius, verslininkas Donas Tapskotas (Don Tapscott), kuris ragina žmones visame pasaulyje šiemet drąsiau imti iniciatyvą į savo rankas ir kurti verslo įmones. Kaip vieną pagrindinių to priežasčių autorius nurodo pasaulinę ekonomiką krečiantį didelį jaunimo nedarbą, kurį, jo manymu, gali įveikti tik išaugęs žmonių verslumas. „Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, jaunimo nedarbas didžiojoje pasaulio dalyje siekia 20 proc.

Jaunimo nedarbas Lietuvoje pernai mažėjo nuosekliai ir gan ryškiai. Tačiau vis dėlto pradėti darbinę karjerą nesiseka ne vienam, nors ir dėl skirtingų priežasčių: vieni neturi jokios specialybės, kiti nori dirbti tik pagal specialybę, nors ji nėra paklausi, treti nepatenka į geidžiamų darbuotojų gretas, nes darbdavių reikalavimai per aukšti.

Pasibaigus metams verta ne tik dairytis pirmyn, bet ir, bent trumpam, žvilgtelėti atgal. „Kryptis karjerai“ siūlo trumpai prisiminti, ką 2014-ieji metai atnešė Lietuvos jaunimui: kiek šalyje buvo jaunų žmonių, kiek jų išvyko, kokias darbo ir karjeros galimybes turėjo tie, kurie visgi liko? Kiek Lietuvoje jaunų žmonių? Jaunimo reikalų departamentas prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jaunimui priskiria žmones nuo 14 iki 29 metų amžiaus.

Jaunimo nedarbas yra ne tik Europos, bet ir kituose kraštuose. Skaičiuojama, kad apytikriai 1,2 milijardo jaunų žmonių nuo 15 iki 24 m. šiuo metu niekur nesimoko ir nedirba. Tarptautinė organizacija „JA Worldwide“ (Junior Achievement Worldwide) paskelbė ataskaitą, kurioje pateikia siūlymus, kaip galima spręsti susidariusią situaciją. Studijoje, pavadintoje „Bedarbių karta: Pasaulinio jaunimo nedarbo iššūkis“, pateikiami skaičiai stulbina.

Lietuvoje jaunimo nedarbas nuosekliai mažėja. Lyginant 2014 metų sausio ir spalio mėn. rezultatus, jaunimo nedarbas nuo 20,9 proc. sumažėjo iki 17,5 proc. – t.y. 3,4 procentiniais punktais. Taip pat jaunimo nedarbas Lietuvoje yra mažesnis nei 11-oje ES šalių ir 1 proc. punktu mažesnis už ES vidurkį. „Šiandien galime pasidžiaugti, kad pastaruoju metu jaunimo nedarbas nuosekliai mažėja. Per šiuos metus įdarbinta 40 proc.

Paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį jaunimo užimtumo tendencijos skatina optimizmą: jaunimo nedarbo lygis sumažėjo 4,9 proc. (lyginant su ankstesniu ketvirčiu) ir šiuo metu siekia 16,4 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva yra 7-oje vietoje Europos Sąjungoje ir nedaug atsilieka nuo tokių šalių kaip Danija ar Liuksemburgas. Per šiuos metus dirbančio jaunimo skaičius šoktelėjo jau 12 proc. Džiugina ir bendros darbo rinkos tendencijos.

Nuvylė. Tik taip galiu išreikšti savo reakciją, susipažinęs su taip ilgai laukta Užimtumo didinimo 2014-2020 programa. Nuo pavasario brandintas, daugelio ministrų ir Premjero nuolat reklamuotas bei kaip esminis žingsnis kovoje su nedarbu pristatomas dokumentas pasirodė esąs ne kas kita, kaip ministerijų jau ne pirmus metus atliekamų darbų sąvadas vos su keliais naujais uždaviniais einamųjų problemų gaisrams gesinti.

 Europoje pilna atskirčių: Šiaurė prieš Pietus, periferija prieš branduolį, Rytai prieš Vakarus. Tačiau viena atskirtis pranoksta visas kitas ir vis blogėja – tai praraja tarp jaunimo ir senosios kartos, rašo CNBC. Apie 23,8 proc. jaunimo euro zonoje gegužės mėnesį neturėjo darbo. Tai sudaro apie 3,5 mln. žmonių. Prastos Europos jaunimo darbo galimybės didina atsiskyrimą tarp kartos Y – žmonių gimusių po 1980-ųjų – bei pokario „kūdikio bumo“ kartos.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Berlyne kartu su ES vadovais dalyvauja aukšto lygio konferencijoje jaunimo nedarbo problemoms spręsti. Vokietijos Kanclerės Angelos Merkel inicijuotos konferencijos tikslas – aptarti priemones kovai su grėsmingai išaugusiu ES jaunimo nedarbu ir pasidalyti nacionaliniais ES šalių gerosios praktikos pavyzdžiais.

Ketvirtadienį, liepos 4 d. 15 val. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje atidaromas papildomas Jaunimo darbo centras, aptarnausiantis darbo ieškančius ir profesinę karjerą planuojančius jaunus asmenis iki 29 metų amžiaus bei darbdavius, siekiančius įdarbinti jaunimą.

„Laisvosios bangos“ laidoje „Laisvoji vasara“ liepos 1 d. kalbėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Ministras pasakojo apie tądien prasidėjusį Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai. L.Linkevičius nušvietė pirmininkavimo prioritetus.

Karolis Birgilas Jaunimo nedarbas Europoje, be abejo, opi, bet jau pradėjusi pabosti problema. Vis dėlto oficialūs skaičiai gali klaidinti, o problema tapti galimybių langu jauniesiems kūrėjams. Šiandien kaip niekada ironiškai atrodytų Žemaitės aprašytas Vingių Jonas. Jaunas, gyvenantis tėvams ant sprando ir be darbo. Ironiška, nes pastaruoju metu ši problema įdomi ne tik rašytojams – ji tapo tikru galvos skausmu valstybių lyderiams.

Verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus tvirtina, jog minimalios mėnesinės algos (MMA) padidinimas 150 litų iki 1 tūkst. litų nėra dramatiškas žingsnis, be to, jei įmonė negali savo darbuotojui tiek mokėti, kažkas negerai yra su darbdavio pasaulėžiūra ir morale. "Jeigu verslas šiandien negali mokėti darbuotojui bent 1 tūkst.

Jei norime, kad žmonės nustotų bėgti iš Lietuvos, turime ne tik didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), bet ir keisti darbo apmokėjimo filosofiją. Tokius „vaistus" nuo emigracijos ir nenoro dirbti siūlo Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis. O kam man dirbti? Lietuvoje susiklostė paradoksali situacija: nedarbo lygis aukštas, tačiau darbdaviai skundžiasi, kad sunku rasti tinkamų darbuotojų.

Trečiąjį ketvirtį nedarbo lygis Lietuvoje sudarė 12,3 proc. ir buvo 2,5 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai arba 0,9 proc. mažiau nei antrąjį šių metų ketvirtį, skelbia Statistikos departamentas. Trečiąjį šių metų ketvirtį šalyje buvo 182,7 tūkst. bedarbių, t. y. 13,5 tūkst. (6,9 proc.) mažiau nei antrąjį arba 16,6 proc. mažiau nei trečiąjį ketvirtį pernai. Tiesa, jaunimo (15-24 metų) nedarbo lygis per metus sumažėjo nuo 31,3 proc. iki 27,5 proc.

Jaunimo nedarbą kartais didina ir valstybės skiriamos socialinės garantijos. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje jaunimo nedarbas nuosekliai mažėja. Be to, sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje – per metus nukrito 7,5 procentinio punkto ir artėja prie Bendrijos šalių vidurkio. Bet jaunieji bedarbiai vis dar lieka aktualia problema.

Jaunimo nedarbas visame pasaulyje artimiausius penkerius metus toliau augs, skelbiama naujausioje Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ataskaitoje, informuoja BBC. Jaunimo nedarbas iki 2017 metų tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse vidutiniškai išaugs iki beveik 13 proc., rodo TDO duomenys. Organizacija perspėjo, kad nemažai jaunuolių jau prarado viltį susirasti darbą. Ataskaitoje raginama kurti vyriausybės remiamas darbo vietas, rengti jaunuolių mokymus.

Prancūzijos vyriausybė taip nori, kad kompanijos įdarbintų jaunus žmones, jog yra pasirengusi padengti didžiąją dalį jų atlyginimų, praneša AP. Prezidentas Francois Hollande'as ministrų kabinetui trečiadienį sakė, kad nori paskelbti karą prieš nedarbą, ir pristatė planą, pagal kurį vyriausybė padengtų didžiąją dalį dešimčių tūkstančių jaunų žmonių, įdarbintų kitais metais, atlyginimų išlaidas. Nedarbo lygis Prancūzijoje siekia 10 proc.

„Prabėgo tik truputį daugiau negu metai, bet dauguma mano bendramokslių jau išvažiavo dirbti į užsienį. Tik vienas kitas dar Lietuvoje likęs“, – Balsas.lt žurnalistams sakė viename Pakruojo rajono ūkyje mechanizatoriumi dirbantis Steponas. Per metus iš 18 liko trys Pernai baigęs Šeduvos technologijos ir verslo mokyklą ir įgijęs automobilių inžinieriaus specialybę vaikinas pasakoja, kad kartu su juo šią mokyklą baigė dar 17 vaikinų.  Tačiau dabar Lietuvoje likę ir dirba tik trys.

Vokietija kviečia dirbti jaunimą iš Ispanijos, kurioje vos ne kas antras jaunas žmogus neturi darbo. Pasak Vokietijos švietimo ministerijos, kvalifikuotų darbuotojų šalyje, kurios ekonomika didžiausia Europoje trūksta, o jaunimo nedarbas nedidelis. Vokietijos švietimo ministrė kartu su kolega iš Ispanijos aplankė vieno iš automobilių gamybos milžinų profesinio rengimo centrą. Esą tokių labai trūksta net tik Ispanijoje, kurioje nedarbas rekordinis, bet ir kitose šalyse.

Didžiausia pasaulio ekonomika JAV per pasaulinę krizę prarado 8,3 mln. darbo vietų. Per pastaruosius trejus metus Amerikai pavyko atkurti vos 43 proc. šio nuostolio. Nedarbas ypač kamuoja jaunesnius darbo rinkos dalyvius. Panašios problemos slegia daugelį išsivysčiusių pasaulio valstybių. Euro zonoje jaunimo nedarbo vidurkis siekia 22 proc., o Graikijoje ir Ispanijoje daugiau nei pusė jaunuolių negali rasti darbo vietos.

Pirmąjį 2012 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 14,5 procento ir buvo 0,6 procentinio punkto didesnis nei ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais. Pirmąjį 2012 m. ketvirtį šalyje buvo 230,9 tūkst. bedarbių, t. y. 8,8 tūkst. (4 proc.) daugiau nei ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį. Vyrų nedarbo lygis pirmąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 16,5, moterų – 12,4 procento.

Europos studentų sąjunga (ESU) šią savaitę vykusio valdybos susitikimo metu Bukarešte Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) iniciatyva iškėlė klausimą dėl aktualios jaunimo nedarbo problemos Europoje. Reaguojant į susiklosčiusią nepalankią situaciją mūsų šalyje, ESU patvirtino rezoliuciją, kuri ragina Lietuvos Respublikos vyriausybę imtis kryptingų ir ilgalaikių veiksmų.

Lietuvoje jaunimo nedarbui siekiant 33,2 proc., Vyriausybėje sudaryta speciali darbo grupė parengė nedarbo mažinimo programą, kurios išvados buvo pristatytos Pramonininkų konfederacijoje. Konstatuojama, kad pagrindinės Lietuvos silpnybės – žemas Lietuvos darbo produktyvumas,  žemos kvalifikacijos darbo jėga, sudėtingas darbo santykių reglamentavimas  bei silpnas profesinių sąjungų tinklas.

Atrodo, kad Lietuvos prezidentė mažai domisi darbo reikalais. Mūsų vadovai, beskubėdami visomis keturiomis įsijungti į nuvažiuojantį Europos Sąjungos valiutos euro traukinį (ir atsisakyti lito), tesirūpina, kaip sumažinti šalies biudžetą, suteikdami didžiules lėšas verslui (atseit skatina ekonomiką), tačiau mažai prižiūri, kiek tie verslininkai yra atsakingi prieš valstybę ir savo darbuotojus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kritikuoja Vyriausybę dėl jaunimo nedarbo. „Manau, Vyriausybė tikrai nepakankamai dėmesio skyrė jaunimo nedarbui. Kai šį sausį Europos Komisija atkreipė dėmesį į kai kurias šalis ir tarp jų į Lietuvą, kur jaunimo nedarbas yra ypač problematiškas, tai tikrai buvo nemalonu girdėti. Ypač kai girdi tai Briuselyje, o ne iš Vyriausybės“, – sakė D. Grybauskaitė. ES pareigūnai atkreipia Lietuvos dėmesį bendrai į nedarbo problemą, investicijų į mokslą, švietimą stoką.

Ša­lies mo­kyk­lo­se dir­ba ne­ma­žas bū­rys pen­si­nio am­žiaus pe­da­go­gų, ku­rie į už­tar­nau­tą poil­sį ne­sku­ba trauk­tis. Mokyklų va­do­vai ne­si­ryž­ta jų at­leis­ti dėl kil­sian­čių fi­nan­si­nių sun­ku­mų. Juk iš mo­kyk­lų biu­dže­to dir­ban­čiam pensinin­kui ga­li tek­ti su­mo­kė­ti net 25 tūkst. Lt dy­džio išei­ti­nę kom­pen­sa­ci­ją.

Ta proga, jog į Lietuvą šią savaitę atvyko Europos Komisijos atstovai, specialiai deleguoti spręsti jaunimo nedarbo problemas skirtingose ES šalyse, LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su minia kitų viešuomenės veikėjų irgi susizgribo kalbėti apie jaunimo nedarbą.

„Nors bendras nedarbo lygis (...) mažėjo, jaunimo užimtumo ir inte­gracijos į darbo rinką problemos vis tiek išliko aktualios. Dalis šalies jaunimo, norėdami susirasti patrauklias darbo vietas, išvyko į ES ir kitas užsienio šalis“, – tai citata iš socialinių mokslų daktarų L. Okunevičiūtės Neverauskienės ir Arūno Pociaus darbo „Jaunimo padėties šalies darbo rinkoje raidos tendencijos ir ją įvertinančių rodiklių metodinės skaičiavimo problemos“, parašyto dar 2008 m. Suprantama, šiandien skaičia...

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų birželį, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje nepakito ir siekė 9,9 proc., kaip ir gegužę. Praėjusių metų birželį jis sudarė 9,7 proc. Visoje ES nedarbas šių metų birželį siekė 9,4 proc., kaip ir gegužę. 2010 m. birželį nedarbas ES sudarė 9,7 proc. „Eurostat“ skelbia, kad birželį darbo ES neturėjo 22,473 mln. žmonių, įskaitant 15,640 mln. bedarbių euro zonoje.

Lietuvoje, toliau augant nedarbo lygiui, viena sunkiausiai įsidarbinančių asmenų grupe tampa neseniai aukštąjį išsilavinimą įgiję jaunuoliai. Žiniasklaidoje skelbiamais duomenimis, šiuo metu šalyje yra 33 tūkst. darbo ieškančių, aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų. Iš jų 7300 aukštąsias mokyklas baigė pernai ir nerado darbo, dar 3000 jaunų žmonių į Darbo biržą kreipėsi tik šiemet, kai per metus nepavyko savarankiškai susirasti norimo darbo.

Antradienį Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje vyko seminaras-mokymai jaunimui iš Estijos, Vokietijos, Norvegijos ir Lietuvos. Pagrindinė seminaro tema – jaunimo integracija į darbo rinką. Renginio dalyvius pasveikino mero pavaduotojas Rimantas Mikaitis. „Sveikinu atvykusius iš skirtingų šalių ir miestų į Kauną. Tikiuosi, miestas paliks gerus įspūdžius ir paskatins sugrįžti atgal.

Teritorinės darbo biržos liepos 16–22 dienomis įregistravo 6,2 tūkst. bedarbių (vidutiniškai per dieną 1240). Beveik kas antras (43,2) bedarbiu įregistruotas asmuo buvo jaunesnis kaip 25 m. amžiaus. Kaip ir praeitomis savaitėmis, daugiausia per savaitę įregistruotų bedarbių anksčiau nėra dirbę pagal darbo sutartis ar nedirbo laikotarpį nuo pusės iki dvejų ir daugiau metų, praneša Lietuvos darbo birža. Per savaitę padėta įsidarbinti 3,3 tūkst.

Nuo šiol darbdaviai, norintys įdarbinti jaunus žmones, neturinčius jokios darbo patirties, galės pasinaudoti Europos socialinio fondo (ESF) parama. Jie galės gauti subsidijas, o jomis apmokėti iki 50 proc. jaunuolio darbo užmokesčio ir nuo jo priskaičiuotas privalomojo socialinio draudimo įmokas.

Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje liepos 2–9 dienomis įregistruota 8,3 tūkst. bedarbių – vidutiniškai per dieną 2065 (praeitą savaitę – 1513). Daugiau nei pusė iš jų – jaunesni negu 25 metų amžiaus, praneša Lietuvos darbo birža. Kaip ir prognozuota, ieškodami darbo, pirmosiomis liepos dienomis į teritorines darbo biržas kreipėsi daugiau jaunimo. Iš visų per savaitę registruotų bedarbių 22,1 proc.

Galimybes įsidarbinti sudėtingai ir pakankamai sudėtingai vertina 75 proc. apklaustų jaunų žmonių. Vos 4 proc apklaustųjų optimistiškai vertina situaciją ir mano, kad darbą susirasti paprasta ir yra daug galimybių. Didžioji dauguma jaunų žmonių žmonių geidžiamiausiais darbdaviais įvardino bankus ir gerai žinomas įmones. Vidutiniškai 54 proc. apklausos dalyvių aktyviai ieško darbo 6 ir daugiau mėnesių.