Naujausiame, išskirtiniame Lietuvos muziejuje, ekskursija prasideda jautriais žodžiais: „Ant savo šeimos drabužių nugaros ir ant krūtinės kairėje pusėje užsiuvau geltonus lopus – su raide J – Jude, kad žinotų, kad visi žinotų, kad mes žydai. Bet mes nešiojam juos be gėdos. Gėdytis turi tie, kurie tokį įsakymą davė. Gėdytis turi tie, kurie pamatę gatve einantį žydą, jį užgaulioja, stumdo, niekina“.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Įsikūrė moderniame pastate
Štetlas jidiš kalba reiškia miestelį, kuriame gyvena žydai. Tokių miestelių Lietuvoje buvo kone 200, po 1941 metų neliko nei vieno. Iš kiekvieno šimto Lietuvoje gyvenusių žydų, gyvi liko vos keturi. Tokią skaudžią Lietuvos žydų istoriją pasakoja šis muziejus – nuo žydų atsiradimo Lietuvoje iki Holokausto.
„Mes atkuriame tarpukario Šeduvos miestelį, lankytojai matys, kaip jis atrodė tarpukariu, kaip žmonės judėjo, kuo užsiėmė. Jis yra visiškai autentiškas, atkurtas pagal tarpukario žemėlapius“, – TV3 Žinioms pasakojo žydų istorijos specialistė Dr. Jolanta Mickutė.
Muziejuje gausu autentiškų eksponatų – samovaras, kurį šeduvė Sara pasiėmė su savimi bėgdama nuo nacių.
„Šeima, kai mes į ją kreipėmės, tiesiog šį samovarą padovanojo. Tai reiškia, po 84 metų jis grįžo atgaliop į Lietuvą“, – teigė J. Mickutė.
Pasakojama daug istorijų
Muziejuje pasakojamos jautrios žydų istorijos, jų vaikų svajonės. Apie merginą, kuri norėjo tapti bėgike, vaikiną, kuris svajojo tapti garsiu rabinu. Kai kurios iš šių istorijų sujaudino ir pačius ekspozicijos kūrėjus. Pavyzdžiui, Šeduvos vaistininko meilės istorija ir jo meilės laiškai merginai Hindai.
„Įdomiausias dalykas, kuri atradome prieš penkerius metus, viename jo laiške jis aprašo savo pirmąjį bučinį su Hinda. Tai buvo labai malonus ir smagus momentas mums“, – teigė muziejaus kūrybos direktorė Büke Kumyol.
JAV kompanija kūrusi ekspozicijos interjerą, yra įrengusi ne vieną gerai pasaulyje žinomą muziejų.
„Kalbama ne apie kiekius, o apie tai, kas prarasta. Kur būtų atsidūrusi Lietuva, jei žydų bendruomenė būti išlikusi, kur būtų menas ir kultūra, koks būtų šis Šeduvos miestelis“, – spėliojo B. Kumyol.
Įspūdingą pastatą suprojektavo suomių kompanija.
„Nuo pat pradžių buvau įsitikinęs, kad turime rasti sprendimą, pajausti, kaip šį pastatą integruoti į šįkraštovaizdį dalį. Tai buvo atspirties taškas ir, manau, mums pavyko“, – sakė pastato architektas Rainer Mahlamäki.
Privačiomis lėšomis įrengto muziejaus kuratoriai apie išleistus pinigus nekalba, tačiau akivaizdu, kad šis žydų istorijos muziejus tapo pačiu brangiausiu ir moderniausiu Lietuvoje.
„Lietuviai, kurie domisi istorija, čia pamatys savo kraštą šiek tiek per kitus akinius, per žydiškus akinius“, – tikino žydų istorijos specialistė.
Muziejus lankytojams atveria duris jau šį savaitgalį, ekspozicijos lankymas bent artimiausiu metu – yra nemokamas. Tiesa, reikia užsiregistruoti iš anksto muziejaus svetainėje.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
