„Mūsų šalies ekonomika buvo įkaitusi daugeliu prasmių – nekilnojamo turto rinkos, plačios fiskalinės pagalbos priemonės gyventojams, verslams, stipri vidaus paklausa ir kainų augimas buvo gerokai didesnis nei euro zonoje. Ir pelno dedamoji buvo stipri infliaciniams procesams. Tai, kas vyksta, yra korekcija ir stabtelėjimas prieš einant į tolesnio tvaraus augimo kelią“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Šimkus.
„Šiais metais mūsų šalies ekonomika susitrauks 1,3 proc., tik tas žodis recesija, labiau matome kaip per korekciją. Bet ekonomikos susitraukimas, pagal mūsų prognozes, įvyks“, – teigė centrinio banko vadovas.
Anot jo, ekonomikoje galima matyti ir tam tikrų pozityvesnių ženklų, nors pati jos raida nėra iš esmės pasikeitusi nuo birželį pristatytų prognozių.
„Man svarbiau matyti trajektoriją, nėra didžiulio skirtumo, ar minus 1,3 proc., ar minus0,5, proc., čia labiau manipuliavimas skaičiais. Svarbu yra dinamika ir vertinimas. Sakome, gal nereikia „dangus griūva“ leitmotyvų. Turėjome įkaitusią ekonomiką, patyrėme to pasekmes ir infliacija stipresnė. Darbo rinka Lietuvoje, taip, parodė požymius į silpnumą, bet ji ir toliau išlieka pakankamai stipri“, – teigė G. Šimkus.
Jo vertinimu, antrąjį pusmetį ekonomikos raida turėtų būti stipresnė nei pirmąjį. Tam įtakos turės gyventojų perkamosios galios atsigavimas, vidaus paklausa, išorės partnerių euro zonoje stiprėjimas.
LB birželį prognozavo, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 1,3 proc., o 2024 metais augs 2,7 procento.
Tuo metu vidutinė metinė infliacija šiemet, prognozuojama, turėtų siekti 8,9 proc., o kitąmet – 2,7 procento.