„Įvedame griežtą kvotą, nes nenorime, kad užsieniečiai pakeistų lietuvius, ypač, kad išstumtų silpnesnius žmones“, – antradienį LRT radijui sakė V. Šilinskas.
Jo teigimu, Užimtumo tarnyboje šiuo metu užsiregistravę apie 150 tūkst. bedarbių.
„Suprantu, kad gal ne visi, ne visada, bet tikrai turime nemažai. Ir visų pirma norime, kad įsidarbintų lietuviai, bet mes ne prieš, kad dirbtų ir užsieniečiai. Tiesiog norime, kad (trečiųjų šalių piliečiai – BNS) neišstumtų vietinių“, – kalbėjo viceministras, siūlomas tapti socialinės apsaugos ir darbo ministru.
Seimas praėjusį ketvirtadienį priėmė įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas ir įteisino maždaug 40 tūkst. metinę kvotą į Lietuvą dirbti atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams. Tokiu imigracijos apribojimu norima nustatyti, kiek pigios darbo jėgos kasmet galėtų atsivežti darbdaviai.
V. Šilinsko teigimu, 40 tūkst. yra kvotos lubos, jų dydį kasmet nustatys socialinės apsaugos ir darbo ministras, pasitaręs su vidaus reikalų ministru. Pasak viceministro, įprastai tvirtinama Užimtumo tarnybos pagal Lietuvos darbo rinkos poreikius apskaičiuota kvota.
„Reikės žiūrėti, kokia yra darbo rinkos situacija, kokie yra poreikiai ir pagal tai bus nustatyta. Tiesiog Seimas (...) uždėjo griežtą ribą ir griežtas lubas“, – kalbėjo V. Šilinskas.
Pasak viceministro, šiuo metu nėra kvotos, kiek trečiųjų šalių piliečių galima atsivežti, o darbuotojų iš Europos Sąjungos šalių įsivežimas nėra ribojamas.
Tuo metu Demokratijos instituto vadovė Eglė Radišauskienė teigė, kad migrantai nepakeičia lietuvių bei dirba tuos darbus, kurių vietiniai nesirenka. Pavyzdžiui, pastarieji nenori dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, jais dirba daugiausia trečiųjų šalių piliečių.
„Dažniausiai mūsų piliečiai nedirba tų darbų. Ir nors buvo minėta, kad Užimtumo tarnyboje turime pakankamai nemažai bedarbių, bet vėlgi, prieš tai buvo tyrimas, kiek žmonių norėtų dirbti vairuotojais, ir nelabai yra tų norinčių“, – LRT radijui teigė E. Radišauskienė.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas teigė, kad nėra aišku, kodėl pasirinktos būtent 40 tūkst. kvotos lubos. Anot jo, remtasi Lietuvai visai netinkančiu Estijos pavyzdžiu.
„Estijos pavyzdys Lietuvai visiškai netinka, Estijos ekonominė konjunktūra visai kitokia nei Lietuvos – ten IT sektorius sudaro iki 20 proc. BVP, Lietuvoje – iki procento. Pas mus iki 10 proc. sudaro transportas, kuris imliausias trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui. Atitinkamai tie pavyzdžiai visiškai netiko mums, neturėjome atsakymų ir dėl to iki šiol keliame klausimą, kodėl toks yra skaičius“, – sakė P. Drižas.
Jis ir Seimo liberalas Raimundas Lopata pabrėžė, jog Lietuvos migracijos sistema nėra tinkamai suderinta.
Pasak P. Drižo, Lietuva neturi „migracijos principų“, o vien per pastaruosius metus buvo atliktos šešios „visiškai skirtingos“ intervencijos į migracijos politiką. Anot jo, 2022 metais liberalizuotos migracijos taisyklės vėl sugriežtintos.
R. Lopatos teigimu, Lietuvoje išaugus trečiųjų šalių piliečių skaičiui, daugiausia iš Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių, nepasirūpinama jų integracija.
„Niekada neturėjome 230 tūkst. trečiųjų šalių gyventojų čia, Lietuvoje. Reikia galvoti ne tik apie tai, kaip jie dirba, bet ir apie tai, kaip jie čia elgiasi, gyvena ir ką toliau jie mąsto. Šitų integracinių mechanizmų iš esmės, paaiškėjo, neturime“, – LRT radijui kalbėjo R. Lopata.
„Yra tendencijos apie kultūrinių getų formavimąsi, apie rusų kalbos atgimimą. ypač Vilniaus gatvėse“, – sakė jis.
Pagal įstatymą kasmet nustatoma kvota negalės viršyti 1,4 proc. Valstybės duomenų agentūros praėjusių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus, ją skaičiuojant bus atsižvelgiama į institucijų pajėgumus išduoti leidimus gyventi bei kontroliuoti čia įdarbinamus užsieniečius.
Įstatymo pataisas dar turės pasirašyti prezidentas.
