Vienas asmuo anonimiškai pasiteiravo, ar darbovietė išsaugo darbuotojo darbo vietą, jei jis yra suimamas policijos ir izoliuotas dienai ar kelioms, tad negali ateiti į darbą.
Vis tik tv3.lt kalbintų specialistų nuomonės ir nusikaltusių darbuotojų vertinimas kiek skiriasi. Vieni tikino, kad tai, kas vyksta už darbo ribų, ten ir turėtų likti.
Kiti neslėpė, kad teisiamas už sukčiavimus ar vagystes darbuotojas būtų griežčiau prižiūrimas, galbūt net ir perkeliamas, prarastų savo poziciją, nes juo nebūtų galima pasitikėti.
Ir, nors tai būtų diskriminacija, o darbo santykių su nusikaltimais išorėje maišyti negalima, situacijų gali būti įvairių.
Smulkūs nusikaltimai – viskas priklauso nuo pozicijos?
Paklaustas, kaip iš darbdavio pusės būtų reaguojama sužinojus apie smulkius darbuotojo nusikaltimus už darbo ribų (pvz., vagystes, muštynes), Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas atsakė, kad viskas priklauso nuo darbuotojo pozicijos.
„Įsivaizduokite, jei darbuotojas bus patrauktas atsakomybėn už vagystes, o jis dirba apsaugos komandoje ar sandėlyje, yra atsakingas už prekių saugumą.
Arba jis yra buhalteris, finansininkas, turintis parašo teisę. Ar galima būtų tokiu žmogumi pasitikėti? Turbūt ne“, – komentavo konfederacijos atstovas.
Anot jo, jeigu toks žmogus būtų šaltkalvis, santechnikas, būtų kitaip, bet jau tada reikėtų žiūrėti, ar žmogus sistemiškai pakliūna į teisėsaugos akiratį.
„Nemanau, kad už vieną kažkokį administracinį ar netgi baudžiamąjį nusižengimą darbuotojas būtų atleistas.
Turime mes labai daug žmonių, ir pora kartų sėdėjusių kalėjime. Jie dirba darbą normaliai, nes gyvenime visko būna“, – kalbėjo D. Arlauskas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė irgi paminėjo, kad yra tam tikrų profesijų ar darboviečių, kurioms yra taikomi ypač geros reputacijos reikalavimai.
Tokiose pozicijose, pasak jos, nusikaltimai už darbo ribų galėtų turėti įtakos, nes galėtų nukentėti darbovietės reputacija.
Bet apie tai, LPSK atstovės teigimu, darbuotojas jau iš anksto turėtų būti supažindinamas darbo sutartyje, vidaus taisyklėse ir kt.
„Kalbant apie paprastas darbovietes, darbuotojai turėtų būti vertinami pagal tai, kaip jie dirba, kaip atlieka savo funkcijas, kokią patirtį, išsilavinimą ir įgūdžius atsineša.
Jei darbuotojas iš tikrųjų laikosi darbo tvarkos taisyklių, puikiai atlieka savo pareigas ir dėl to nekyla jokių abejonių, visi dalykai, kurie nutinka už darbo ribų, turėtų likti už darbo ribų“, – akcentavo pašnekovė.
Tai yra diskriminacija, atleisti – draudžiama?
Paklausus, ar darbuotojas gali būti atleistas, jei už darbo ribų vykdo ar yra įvykdęs smulkių nusikaltimų (pvz., vagystės, muštynės), Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymėjo, kad priežastis nutraukti darbo santykius su darbuotoju turi būti susijusi išskirtinai su darbo santykiais.
Pavyzdžiui, su darbo vietoje padarytu darbo pareigų pažeidimu ar pažeidimu, susijusiu su įsipareigojimais darbdaviui.
Taigi dėl nusikaltimų už darbo ribų, jei apie juos sužino darbdavys, darbuotojas negali būti atleistas.
Vis tik, jei darbdavys sužino apie darbuotojo nusikaltimus už darbo ribų ir verčia jį išeiti iš darbo, neva nenorėdamas laikyti nusikaltėlio, anot inspekcijos, tai yra diskriminacija, kuri yra draudžiama.
„Darbdavys negali versti darbuotojo nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva, jeigu tai nėra tikroji jo valia.
Darbuotojas, manantis, kad jo teisės yra pažeistos, ir/ar dėl patiriamo psichologinio spaudimo gali kreiptis į VDI su rašytiniu skundu, o dėl kilusių reikalavimų darbdavio atžvilgiu – į darbo ginčų komisiją“, – vardijo atstovai.
Gresia pravaikšta ar atleidimas be išeitinės išmokos
Vis tik, jei darbuotojas atsiduria areštinėje ir dėl to dieną ar kelias negali pasirodyti darbe, anot I. Ruginienės, reikėtų žiūrėti į aplinkybes, dėl ko asmuo ten atsidūrė.
Jei jis – tikrai kaltas, vadinasi, jo neatvykimas į darbą yra dėl darbuotojo kaltės, tad ta diena (ar dienos) galėtų būti žymima kaip pravaikšta.
D. Arlauskas antrino, kad atsidūrimas areštinėje tikrai nebūtų pateisinama priežastis neatvykti į darbą:
„Suprantu, liga būtų, šeimoje kažkas vyktų. O čia žmogus dėl savo neatsakingo elgesio, o ne dėl kažkokių force majeure (nenugalimų jėgų – aut. past.) aplinkybių.“
VDI irgi paminėjo – jeigu darbuotojas be pateisinamos priežasties neatvyksta į darbą tą dieną, kai jam nustatyta dirbti, darbdavys šią dieną gali žymėti kaip pravaikštą.
O, raštiškai pareikalavęs raštiško darbuotojo pasiaiškinimo bei įvertinęs pažeidimo aplinkybes – sunkumą, padarinius, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo – turi teisę priimti sprendimą nutraukti su šiuo darbuotoju darbo sutartį be įspėjimo ir be išeitinės išmokos.
„Taigi, darbdavys privalo įvertinti aplinkybių visumą, dėl kurio sprendžia, ar tęsti su darbuotoju darbo sutartį, ar ją nutraukti. Pateisinamų priežasčių sąrašo Darbo kodeksas nenumato, todėl galutinį sprendimą priima darbdavys.
Darbuotojas, nesutikdamas su darbo sutarties nutraukimu, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti atleidimą neteisėtu“, – dėstė inspekcija.
Ar gali atleisti teismo proceso metu?
Jeigu darbuotojas dalyvautų teismo procese, kuriame būtų kaltinamas dėl sunkesnių nusikaltimų (pvz., turto grobstymo, užpuolimo ir kt.), anot I. Ruginienės, iki tol, kol neįsiteisėtų teismo sprendimas, darbuotojui galiotų nekaltumo prezumpcija.
„Bet kokį žmogų gali apkaltinti ir nebūtinai jis bus kaltas. Tik jeigu teisėsauga nustato, kad kaltas, tada imiesi atitinkamu veiksmų.
Bet būna įvairiai, pvz., kai žemiausios instancijos teismas sako, kad kaltas, o aukščiausios instancijos teismas išteisina. Tad reikėtų į tai atsižvelgti“, – atkreipė dėmesį LPSK pirmininkė.
D. Arlauskas teigė suprantantis, kad, kol teismas nepriėmė sprendimo, žmogus yra tarsi nekaltas, bet, anot jo, rizika vis tiek išlieka.
„Tokiais atvejais yra reikalinga didesnė priežiūra tokiam žmogui. Jeigu jam yra inkriminuojamas sukčiavimas, o jo užimama pozicija yra jautri, galbūt reikalingas netgi perkėlimas į kažkokią kitą poziciją.
Darbdavys šiuo atveju neatstovauja vien tik savęs – jis atstovauja visą kolektyvą ir galų gale visuomenės interesą. Tai panašiai, kaip nuo galimų stichinių nelaimių darbdavys turi imtis priemonių, lygiai taip pat ir čia. Manau, kad tai – gan tapatūs atvejai“, – komentavo konfederacijos vadovas.
Atleisti turi tada, kai dėl bausmės negali dirbti
VDI aiškinimu, konkretaus darbuotojo dalyvavimas teismo procesuose, susijusiose su jo galimai padarytomis nusikalstamomis veikomis, nesusijusiomis su darbo santykiais, neturėtų būti laikoma teisėta priežastimi nutraukti darbo santykius.
Inspekcija nurodė, kad darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo darbuotojas yra nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti.
„Specialieji teisės aktai gali numatyti tam tikras išimtis nubaustiems asmenims atlikti tam tikrą funkciją ar dirbti tam tikroje profesijoje terminuotai ar neterminuotai“, – pridūrė VDI.
Ji pridūrė, kad tokių ginčų statistikos nerenka, bet dažniau šalys kreipiasi dėl darbo vietoje įvykdytų nusižengimų.
Tą sakė ir I. Ruginienė: „Mes su teisėsauga nagrinėjame atvejus įmonės viduje, kai darbuotojai nusižengia įstatymams jau pačioje darbovietėje. Bet išorėje – ne.“
Ji paminėjo, kad atleisti už nusižengimą ne darbo vietoje darbdavys gali išimtiniais atvejais, pvz., kai darbuotojas ne darbo metu yra pričiumpamas neblaivus už vairo ir praranda teises.
Ir, jeigu jo pagrindinė darbo funkcija yra vairavimas, darbdavys jau neturi kitos išeities, kaip tik nutraukti darbo sutartį.
