Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Akvilė norėtų, kad šildymo sezonas baigtųsi kuo greičiau.
„Jau nuo rudens už šildymą kiekvieną mėnesį moku apie 100 eurų. Gyvenu senos statybos, 2 kambarių bute. Atėjus pavasariui tikėjausi, kad sąskaitos sumažės. Be to, juk ir PVM šildymui buvo sumažintas. Tačiau sąskaitos dydis beveik nepasikeitė, sumažėjo vos 15 eurų.
Tad su kaimynais laukiame šildymo sezono pabaigos. Bent vasarą sutaupysime kelis šimtus eurų. O rudenį tikriausiai ir vėl daug mokėsime už šildymą. Nemanau, kad kitą sezoną kainos ženkliai sumažės“, – sakė moteris.
Šildymo sezonas netrukus jau baigsis?
Vilniaus savivaldybės vicemeras Valdas Benkunskas sakė, kad šildymo sezono pabaigą lems temperatūros pokyčiai.
„Tikslios datos dar nesame nustatę, tačiau sezono pabaigą planuojame balandžio mėnesį“, – komentavo Vilniaus vicemeras.
Vilniaus savivaldybės duomenimis pernai šildymo sezonas baigėsi gegužės 5 d., o užpernai – balandžio 24 d.
Kauno savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis sakė, kad klausimas dėl šildymo sezono pabaigos, bus sprendžiamas šią savaitę.
„Atsižvelgsime į orų prognozes. Tačiau kaip ir anksčiau, šilumos vartotojai gali patys nuspręsti dėl savo pastatų šildymo pabaigos, jeigu tam yra techninės galimybės ir nepažeidžiamos higienos normos. Toks sprendimas gali būti priimtas gyventojų daugumos balsais“, – siūlė R. Endrikis.
Kauno savivaldybės duomenimis, praėjusiais metais šildymo sezonas Kaune baigėsi gegužės 6 d., o 2020 m. – balandžio 27 d.
Bendru sutarimu gyventojai gali baigti šildymo sezoną jau dabar
Vilniaus šilumos tinklų Klientų aptarnavimo departamento vadovas Laurynas Jakubauskas irgi minėjo, kad gyventojai ir patys gali nuspręsti, kada baigti, pratęsti, pradėti šildymo sezoną.
„Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nustatyta tvarka, daugiabučio gyvenamojo namo bendrasavininkai gali priimti sprendimą (sutikti turi 50 proc. + 1 gyventojas) pradėti ar užbaigti šildymo sezoną anksčiau arba vėliau.
Sprendimo priėmimą organizuoja bendrosios nuosavybės administratorius. Bendrijos, namo pirmininkas arba daugiabučio namo administratorius apie priimtą sprendimą privalo informuoti Vilniaus šilumos tinklus. Po priimto sprendimo šildymą name įjungia / išjungia namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas“, – komentavo L. Jakubauskas.
Anot jo, kol kas nėra gauta prašymų, išjungti šildymą.
„Tačiau klientai naudojosi mokėjimo atidėjimų galimybe. Mokėjimus atidėjo 165 klientai. Dažniausias atidėjimo terminas – 6 mėnesiai, t. y. iki kito šildymo sezono pradžios.
Gyventojai, susiduriantys su sunkumais apmokant sąskaitas už šildymą ir karštą vandenį, vis dar gali kreiptis dėl mokėjimų atidėjimų. Suprantame, kad šis šildymo sezonas nėra lengvas, todėl kviečiame gyventojus ir verslo klientus nekaupti skolų ir kreiptis į mūsų Klientų aptarnavimo centrą. Atsižvelgdami į individualią situaciją būtinai pasiūlysime galimus sprendimus“, – siūlė L. Jakubauskas.
Pasiruošimas naujam šildymo sezonui
Siekiant sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą, Energetikos ministerija siūlo spartinti šilumos punktų modernizavimą daugiabučiuose – tam ministerija siūlo skirti 4 mln. eurų 2022 m. ir didinti finansavimo intensyvumą iki 70 proc.
„Maždaug penktadalis Lietuvos daugiabučių gyventojų šiandien permoka už šildymą dėl nusidėvėjusių šilumos punktų. Pasenę, nesureguliuoti šilumos mazgai daugiabučiuose – vienas ryškiausių energijos švaistymo pavyzdžių. Modernizavus šilumos punktą efektyviau ir tolygiau šildomi butai, taupoma energija, o gyventojų sąskaitas galima sumažinti apie 15 proc.“ – teigė energetikos viceministrė Inga Žilienė.
Tikimasi, kad galimybė kompensuoti iki 70 proc. lėšų šilumos punktų renovacijai paskatins gyventojus aktyviau naudotis valstybės teikiama parama. Valstybės parama leistų gyventojų investicijoms į šilumos punktų modernizavimą atsipirkti per ketverius metus.
Kvietimus paramai gauti tikimasi paskelbti jau kitą mėnesį. Finansavimo prioritetą šiemet planuojama teikti daugiabučiams namams, kuriuose yra seni elevatoriniai arba neautomatizuoti šilumos punktai. Tokių punktų visoje Lietuvoje yra apie 5000.
Daugiabučiai namai yra pagrindiniai šiluminės energijos vartotojai, suvartojantys 75 proc. (apie 5 TWh) centralizuotai tiekiamos šiluminės energijos. Tuo metu Lietuvoje yra maždaug penktadalis daugiabučių, kurių gyventojai permoka už šildymą dėl neautomatizuotų šilumos punktų.
Pasenę šilumos punktai taip pat kelia rūpesčių ir šilumos tiekėjams tvarkant šildymo režimus, dėl ko kenčia šilumos tiekimo kokybė ir patikimumas. Birželio 1 d. įsigalios šios problemos sprendimui Energetikos ministerijos teiktos Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurios leis šilumos tiekėjams prižiūrėti šilumos punktus ir įgyvendinti jų atnaujinimo projektus.
Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas remiamas vykdant Klimato kaitos programą.
Ši priemonė taip pat yra vienas kompleksinių sprendimų, kuriais Vyriausybė siekia sumažinti energijos kainų augimą gyventojams.
Pastatų atnaujinimas kompleksiškai juos renovuojant yra ypač svarbi energijos efektyvumo didinimo priemonė, tačiau Lietuvos ilgalaikėje renovacijos strategijoje yra siūloma ir dalinė renovacija, t.y. daugiabučiuose namuose vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų, ypač šilumos punktų, modernizavimas, dar vadinamas mažąją renovacija. Įgyvendinant mažosios renovacijos priemonę, planuojama kasmet atnaujinti apie 250 šilumos punktų ir sutaupyti 10 GWh energijos.
