Kosminės šildymo sąskaitos žudo ne vien gyventojus ir biudžete šilumai nė cento nenumačiusią Savivaldybę. Antrą mėnesį iš eilės kylanti šildymo kaina ir dėl šalčių trigubai išaugęs šilumos suvartojimas atsigręžė prieš pačią „Panevėžio energiją“. Šilumos vartotojų įsiskolinimui perkopus 25 mln. Lt, įmonė skelbia nebeišgalinti atsiskaityti su savo darbuotojais, vandens ir dujų tiekėjais. Pastariesiems su šilumininkais pasirašyta sutartis leidžia nesulaukus mokėjimo apriboti ar net nutraukti dujų tiekimą.
Bankai nebepasitiki
„Panevėžio energiją“ gelbės bankas, sutikęs perimti 8 mln. Lt Savivaldybės skolą, susidariusią per 2011 m. nemokant už biudžetinių įstaigų šildymą. Savivaldybė pasiruošusi įsipareigoti bankui paskolą grąžinti per 3 metus su maždaug 6 proc. metinių palūkanų.
Su tokiomis Savivaldybei priimtinomis sąlygomis sutiko vienintelis iš septynių bankų, į kuriuos buvo kreiptasi.
Kiti iškėlė gerokai griežtesnius reikalavimus. Kad iš viso per 80 mln. litų skolų turinti Savivaldybė dar galėtų pasiskolinti, bankams nebeužtenka jos raštiškų pažadų mokėti nors ir nemenkas palūkanas. Paskolų dalytojai jau pageidauja konkretaus užstato – Savivaldybės turto.
Kadangi apčiuopiamo turto šioji negali turėti, bankai reikalauja teisės valdyti dalį skylėto miesto biudžeto lėšų. Taip apsidrausti pageidavo dauguma bankų, seniai bendraujančių su Panevėžio savivaldybe.
Dėl pernykštės skolos šilumininkams su banku sutarusiai Savivaldybei netrukus vėl teks ieškoti, kas brangiais siūlais siūs jos kiauras kišenes. Mat šių metų biudžete vėl nenumatyta nė cento apmokėti už biudžetinių įstaigų šildymą. Vien per porą šių metų mėnesių „Panevėžio energijai“ už šilumą Savivaldybė jau prasiskolino apie 3 mln. Lt.
Gresia likti be dujų
„Panevėžio energijos“ finansų direktorės Ritos Morozovienės teigimu, įmonei greita finansinė injekcija reikalinga tam, kad atsiskaitytų su tiekėjais. Vien už vasarį „Panevėžio energijai“ iš dviejų tiekėjų – „Lietuvos dujų“ ir „Dujotekanos“ perkamos gamtinės dujos atsieis apie 17 mln. Lt.
Pasak R.Morozovienės, įmonės išlaidas kurui gerokai padidino dėl šaltų orų praėjusį mėnesį išaugęs dujų suvartojimas ir pakilusi kaina.
Finansų direktorės teigimu, „Panevėžio energija“ įstengė atsiskaityti tik su „Lietuvos dujomis“. Antroji tiekėja sutiko mokėjimą atidėti.
„Numatyta, kad neatsiskaičius iki sutartyje numatytos datos tiekėja turi teisę prieš dešimt dienų pranešusi pristabdyti arba net nutraukti dujų tiekimą. Kol kas pavyko susitarti, kad sumokėsime vėliau“, – „Sekundei“ teigė R.Morozovienė.
Anot jos, „Panevėžio energija“ neatsiskaičiusi ir su vandens tiekėja „Aukštaitijos vandenų“ įmone. Kiek šilumininkai prasiskolinę šiai Savivaldybės bendrovei, finansų direktorė neįvardijo.
R.Morozovienės teigimu, dėl didžiulio vartotojų įsiskolinimo stringa atsiskaitymas ir su pačios „Panevėžio energijos“ darbuotojais – šį mėnesį atlyginimai įmonėje vėlavo penkias dienas.
Bendrovės internetinėje svetainėje skelbiama, jog praėjusių metų paskutinį ketvirtį administracijos narių priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis siekė 6684 Lt, padalinių viršininkų ir jų pavaduotojų – 3634 Lt. Mažiausiai įmonėje uždirbančių tarnautojų ir darbininkų atlyginimas siekė 1482–1805 Lt neatskaičius mokesčių.
Pasak R.Morozovienės, pagrindinė įmonės veikla – šilumos gamyba ir tiekimas buvo nuostolinga ir praėjusiais metais, tačiau pelno mokesčių įstatymo lengvata įmonei leido metus užbaigti su minimaliu pelnu, nesiekusiu nė milijono litų.
Sąskaitos išsipūtė kone dvigubai
„Panevėžio energijos“ vartotojų pečius slegianti 25 mln. Lt skola, R.Morozovienės teigimu, nėra didžiausia įmonės istorijoje. 2010-ųjų kovo 1-ąją bendrovei vartotojai buvo skolingi keliais šimtais tūkstančių litų daugiau, tačiau rekordinė skola fiksuota 2010 m. gegužę. Tuomet už centralizuotai tiekiamą šilumą įmonei klientai buvo skolingi net 27,5 mln. Lt, nors šilumos kaina tais metais buvo netgi mažesnė nei šiuo metu galiojanti.
R.Morozovienės nuomone, prieš porą metų vartotojus į skolas įstūmė gyventojų pajamas gerokai sumažinęs ir savivaldybių biudžetus ištuštinęs ekonominis sunkmetis.
Šįmet šilumininkų skolininkais gyventojus ir biudžetines įstaigas pavertė ir ekonominiai veiksniai, ir pati gamta. Nuo vasario 1-osios Panevėžyje šilumos kaina šoktelėjo maždaug 11 proc., o šalčiai vidutiniškai trečdaliu padidino šilumos suvartojimą. Panevėžiečiams praėjusio mėnesio šilumos sąskaitos išsipūtė net 42 proc., palyginti su sausiu.
„Iš gyventojų skolos išieškomos per teismą. Tai ilgas procesas, bet mes kito pasirinkimo neturime. Daugiabučiuose namuose skolininkams galime nutraukti tik karšto vandens, bet ne šilumos tiekimą“, – teigė R.Morozovienė.
Jos tikinimu, už skolas šilumos tiekėjai kol kas Panevėžyje dar nė vienas gyventojas nebuvo iškraustytas iš buto.
„Tai būtų socialinis sprogimas“, – pripažino finansų direktorė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
