Vasarį Lietuvoje elektros energija buvo brangiausia visoje bendroje elektros biržoje „Nord Pool“. Tuo metu, kai suomiams ji kainavo 5 centus, lietuviai turėjo mokėti triskart brangiau – 15 centų. Kaip tik vasario mėnesį Lietuva kartu su Latvija ir Estija galutinai atsijungė nuo rusiškojo elektros žiedo BRELL ir savarankiškai užtikrina savo elektros tiekimo stabilumą. Energetikai tvirtina, jog po atsijungimo pašokusios elektros kainos – tik sutapimas.
„Kaip ir kalbėta prieš sinchronizaciją – niekas nepasikeitė. Tai labai nereikšminga įtaka“, – tikino Energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
„Buvo laikotarpis, stokojome atsinaujinančios energetikos generacijos. Neturėjome saulės, vėjo, užšalo Dauguvos upė, hidroelektrinės gamino mažai elektros. Bet kovo mėnesį, atskiromis dienomis turėjome nulinę ar net neigiamą kainą biržoje. Žiūrėdami į atskirą laikotarpį matome, kad kainos balansuojasi“, – teigė premjeras Gintautas Paluckas.
Šį kovo mėnesį elektros kaina Lietuvoje jau nukrito iki vidutinės normos. Vidutinė mėnesio kaina beveik perpus mažesnė – 8,6 cento. Energetikos analitikai tvirtina, kad remiantis ankstesnių metų patirtimi, balandį elektra turėtų dar labiau atpigti, o vėliau vasarą gali vėl šiek tiek pabrangti.
„Balandis istoriškai – žemiausių kainų mėnuo. Vertinant kelių mėnesių laikotarpį, biržinių planų vartotojai nieko neturėtų prarasti“, – sakė Energetikos agentūros analitikas Vytenis Gudelis.
Nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomoms elektros kainoms maždaug penktadaliu viršijant „Ignitis“ visuomeninio tiekimo kainą, Energetikos ministerija rengia siūlymą beveik milijonui buitinių vartotojų – leisti dar bent 5 metus elektrą pirkti pigesniu visuomeniniu tarifu. Pagrindinis reikalavimas – per metus suvartoti ne daugiau 1000 kWh elektros, kas lengvai įvykdoma tiems, kas gyvena vienas ar dviese, tačiau didesnės šeimos šios privilegijos netenka, nors vienam nariui tenkantis elektros kiekis gali būti ir daug mažesnis už 1000 kWh. Šio reikalavimo premjeras neketina peržiūrėti.
„Kuo daugiau gyventojų name ar bute, daugiau naudojama elektros prietaisų. Suvartojimas yra objektyviausias mato vienetas, kuris pasveria, į kokią kategoriją vartotoją skirti. Noriu pažymėti, kad tų, kurie suvartoja iki 1000 kWh, yra virš 800 tūkstančių“, – kalbėjo G. Paluckas.
Didelio kainų šuolio neprognozuoja
Šią žiemą ne tik elektra buvo išbrangusi. Šis besibaigiantis šildymo sezonas taip pat buvo brangesnis už praėjusį. Vidutinė centrinio šildymo kaina didmiesčiuose buvo beveik 4 procentus, o visoje Lietuvoje pusantro procento didesnė, ir dar 9 procentais šilumos sąskaitas išpūtė grąžintas PVM.
„Biokuro kaina padidėjo apie 5 procentus, palyginti su praėjusiais metais, pastovioji dedamoji padidėjo, šilumos tiekėjai didina, išlaidos įmonės, remontai, atlyginimai, viskas aplink didėja, infliacija“, – sakė Energetikos agentūros analitikas Antanas Budraitis.
Kokios bus kainos vasarą ir ateinantį šildymo sezoną, Energetikos agentūros analitikai prognozuoti dar nedrįsta, tačiau didelių kainos šuolių neprognozuoja, tad tikisi panašaus kainų lygio.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
