Su mitinguotojais neatėjo susitikti nė vienas Vyriausybės atstovas, o po kelių valandų pasipylę vieši ministrų pasisakymai, regis, bylojo tik vieną – valdžios buldozeris užkurtas.
Ir panašu, kad traiškydamas „Lifosą“ jis jau įgavo pagreitį.
Valdžia „Lifosą“ paliko nuskęsti?
Premjerę Ingridą Šimonytę pavaduojanti finansų ministrė Gintarė Skaistė „Lifosos“ vadovybę apkaltino apsimetinėjimu.
Ji rėžė, kad prie Vyriausybės rūmų vykęs mitingas galimai yra „Lifosos“ akcininko Aleksandro Melničenko valią vykdančios gamyklos vadovybės bandymas sukurti spaudimą nuimti sankcijas Rusijai ir nusiplovė rankas pareiškusi, kad „Lifosos“ ateitis – tik įmonės vadovybės atsakomybė.
Tuo tarpu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pranešė, kad nereikėtų net laukti atleidimo lapelių – Užimtumo tarnyba jau dabar vertina alternatyvas ir yra budėjimo režime „lifosiečių“ atžvilgiu, tačiau pripažįsta, kad bedarbių gretas papildžius bemaž 900 gamyklos darbuotojų, visiems darbo Kėdainių rajone neužteks ir žmonėms teks jo dairytis kituose regionuose.
Lyg to būtų maža, premjerės patarėjas Kęstutis Lančinskas, paklaustas, kodėl analogiškos gamyklos kitose Europos Sąjungos šalyse sėkmingai veikia, nors taip pat yra sankcionuojamos, atvirai pasakė tai, ko iki šiol nepasakė nei I. Šimonytė, nei G. Skaistė – kiekviena šalis sankcijas interpretuoja savaip. Beje, belieka priminti, kad savitas sankcijų interpretavimas Lietuvos valdžiai jau buvo būdingas ir Kaliningrado sankcijų atžvilgiu, kurias po ES įsikišimo galiausiai Lietuvai teko švelninti.
Ko reikalavo kėdainiečiai?
Valdžia neišgirdo mitingą organizavusių profsąjungų atstovų reikalavimų nenaikinti žmonių darbo vietų ir ginti ne kažkieno, o paprastų žmonių, dirbančių „Lifosoje“, interesus.
„Lifosiečiai“ tikino reikalaujantys leisti jiems dirbti tam, kad netaptų bedarbiais ir valstybė neturėtų jiems mokėti pašalpų. Jie teigia norintys patys užsidirbti atlyginimus ir mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, taip prisidėdami prie jos išlaikymo, kaip tai darydavo iki šiol.
Jie prašė neskaldyti Europos ir netaikyti „Lifosai“ kitokių sankcijų reikalavimų nei taikomi kitose Europos Sąjungos šalyse – Belgijoje, Vokietijoje ar Prancūzijoje, kur iki šiol sėkmingai veikia kitos „Eurochem“ gamyklos.
Politikų požiūris: vienas reikalavo Vyriausybės atsakomybės, o kitas prašė Vyriausybės nekaltinti
Kėdainiečių į mitingą palaikyti buvo atvykę Seimo nariai Viktoras Fiodorovas, Tomas Bičiūnas, Vytautas Gapšys, Vilija Targamadzė, Lukas Savickas, Domas Griškevičius, Andrius Mazuronis, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, rajono tarybos nariai Paulius Aukštikalnis ir Arūnas Kacevičius su kolega Edvinu Demidavičiumi, profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Prasidėjus mitingui paaiškėjo, kad net ir Kėdainių kraštui Seime atstovaujantys politikai neturi vieningo požiūrio į „Lifosos“ problemos sprendimą.
Seimo narys darbietis Viktoras Fiodorovas akcentavo, kad tik nuo Vyriausybės norų priklauso, ar „Lifosa“ toliau galės dirbti, o tuo tarpu kitas Seimo narys socialdemokratas Tomas Bičiūnas prašė mitinguotojų nekaltinti Vyriausybės.
„Tai, kad jūs turėtumėt savo darbo vietas, tai, kad įmonė galėtų uždirbti bent jūsų atlyginimams, viskas šiandien priklauso nuo premjerės ir ministrų požiūrio – kaip valstybės institucijos jus prižiūri.
Gana tų perteklinių reikalavimų, gana kitokio požiūrio į „Lifosą“ nei į įmones, kurios veikia Vokietijoje, Belgijoje ir kitose valstybėse. Esame viena Europa tai ir veikim, ir konkuruokim kaip viena Europa.
Tikiuosi, kad premjerei ir ministrams užteks valios ir balsų, kad ne tik žodžiais pasakytų, jog nuogąstauja, bet ir priimtų kolegų Seime siūlomus sprendimus dėl „Lifosos“.
Problemą ne nuogąstavimais reikia spręsti, o suteikti galimybes „Lifosai“ dirbti“, – sakė V. Fiodorovas, pridurdamas, kad Vyriausybei reikalavimu teikiantys „lifosiečiai“ yra ne nusikaltėliai, siekiantys pažeisti sankcijas, ne „vatnikai“, tarnaujantys Rusijos interesams, o tie, kurie kuria Kėdainius ir kurių pagrįstus reikalavimus būtina palaikyti iki pat galo.
Paradoksas: sunkiausius laikus išgyvenusi „Lifosa“ žlugs Lietuvai tapus turtinga ir europietiška?
Viena iš mitingo organizatorių profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė atkreipė dėmesį į didžiausią paradoksą: trisdešimt metų Kėdainiuose veikianti „Lifosa“ sugebėjo išgyventi pačius sunkiausius laikus, kai Lietuvoje buvo žlugdoma ir embargais smaugiama visa pramonė, tačiau dabar, kai šalis tapo nepalyginamai turtingesnė ir europietiškesnė, „Lifosai“ kilo išnykimo grėsmė.
„Jeigu mes sugebėjome įmonę išlaikyti 30 metų, mes turime sugebėti ją išlaikyti ir dabar, nes mes nenorime eiti į socialinį skyrių prašyti pašalpų – mes esame sveiki, esame kvalifikuoti ir norime dirbti. Ir turime padaryti viską, kad šita įmonė išliktų.
Jūsų balsą turi girdėti Vyriausybė, Seimas, Prezidentas, visi ministrai. Jei mūsų negirdės, mes susirinksime dar. Mes nenustosime ir nepasiduosime“, – Vilniuje susirinkusiems „lifosiečiams“ sakė K. Krupavičienė.
Kortas atskleidė premjerės patarėjas
Pagrindinis mitingo organizatorius, bendrovės „Lifosa“ nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Varnas kaip vieną iš didžiausių problemų įvardijo tai, kad „Lifosai“ taikomos kitokios sankcijos nei analogiškoms gamykloms kitose Europos Sąjungos šalyse, o kodėl taip yra, netrukus viešai atskleidė premjerės patarėjas Kęstutis Lančinskas.
„Sankcijų reglamentas yra taikomas tiesiogiai. Sankcijų įgyvendinimo praktikos nėra jokios vieningos Europos Sąjungoje, kadangi tokios sankcijos yra įteisintos ir įvestos pirmą kartą ir iki šio laiko tokių sankcijų nebuvo niekada.
Visos šalys narės ieško būdų savaip įgyvendinti tas sankcijas – vienos valstybės jas įgyvendina vienaip, kitos – kitaip.
Juo labiau, kad reglamente yra numatyti du būdai sankcijų įgyvendinimo, tai vieną būdą Lietuva yra pasirinkusi – paskirti laikiną administratorių“, – žiniasklaidai dėstė K. Lančinskas.
Laikinasis administratorius ir apsunkina darbą, ir žeriasi pinigus iš „Lifosos“
„Lifosos“ vadovybė jau anksčiau ne kartą teigė, kad dėl laikinojo administratoriaus perteklinių patikrų įmonė praranda didžiules pajamas ir siekia švelnesnės kontrolės.
Be to, laikinasis administratorius yra didelė finansinė našta, kurią I. Šimonytės Vyriausybė „Lifosos“ administracijai numetė vienpusiškai ir įpareigojo mokėti jam solidų atlygį, „Lifosą“ suvaržiusi dar ir konfidencialumo sutartimis – „Lifosa“ įpareigota neatskleisti, kokio dydžio užmokestį kas mėnesį administratoriui privalo mokėti pagal konservatorių valdžios nurodymą.
Kad tas užmokestis itin solidus ir gerokai paploninantis „Lifosos“ kišenę, nėra nė menkiausių abejonių, mat pirmasis laikinasis administratorius „Finance Guru“ per kiek mažiau nei metus, kai administravo „Lifosą“, solidžiai praturtėjo. Nėra abejonių, kad solidžias išmokas iš „Lifosos“ šluojasi ir naujasis paskirtas laikinasis administratorius UAB „Valnetas“ kartu su partneriais advokatų profesine bendrija „Nord legal“ ir finansinių technologijų įmone „Banking lab“.
Oligarchų jachtų neskandina, bet „Lifosą“ kažkodėl žlugdo
„Lifosiečius“ mitinge palaikęs buvęs šios įmonės darbuotojas, Kėdainių rajono tarybos narys bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ Kėdainių skyriaus pirmininkas Paulius Aukštikalnis Vyriausybės neveikimą „Lifosos“ atžvilgiu įvardijo ne tik kaip žalingą, bet ir galimai nusikalstamą: „Turime gamyklą, pasauliui reikia trąšų, darbuotojai nori dirbti, tai reikia atsikratyti kliūčių ir leisti jiems dirbti.
Jei netinka akcininkas – nacionalizuokite gamyklą. Jei negalite nacionalizuoti, sekite pinigų srautus. Jei ir tai nepadės, konfiskuokite gamyklą ir skelbkite aukcioną, juk kitose Europos Sąjungos šalyse konfiskuotos Rusijos oligarchų jachtos ir kitas turtas yra ne naikinamas, o galvojama, kaip jį panaudoti Ukrainos rėmimui, tai kodėl mūsų „Lifosa“ turėtų būti sunaikinta? Manau, kad yra šimtai būdų kaip padėti ten dirbantiems žmonėms, tik reikia valdžios noro.
Ne tam žmonės rinko Seimo narius, iš kurių suformuota Vyriausybė, kad jie nieko nedarytų. Mes norime matyti lyderius, kurie imasi veiksmų, todėl prašau Vyriausybės ir ministrės pirmininkės – darykite ką nors, nes tai jūsų darbas ir pareiga Lietuvai. Vardan Lietuvos – nežlugdykite Lifosos.“
Daugėja įtarimų dėl galimo plano privesti gamyklą prie bankroto
Vilniuje susirinkę mitinguotojai prašė valdžios galvoti ne tik apie sankcijas, bet ir apie juos – paprastus žmones.
„Lifosiečių“ netenkina ministrių paaiškinimai, kad Užimtumo tarnyba ruošiasi jiems padėti ir perkvalifikuoti, nes visi puikiai supranta, kad daugiau kaip 900 į gatvę išmetamų žmonių darbo vietų Kėdainiuose neužteks. Be to, pasipylę bedarbiai sujauks visą darbo rinką – didelė grėsmė, kad kitos įmonės dėl didelės bedarbių konkurencijos stipriai mažins atlyginimus, kurie ir taip Kėdainiuose neprilygsta didmiesčiuose mokamoms algoms.
Daugybė „lifosiečių“ šeimų liks be pragyvenimo šaltinio, su didžiuliais paskolų įsipareigojimams bankams. Daugeliui iš jų teks palikti Kėdainius, o greičiausiai ir Lietuvą, tad sparčiai senstantis ir vis mažėjantis vidurio Lietuvos miestas, panašu, netrukus galutinai taps bažnytkaimio provincija.
Gausybė „lifosiečių“, kurie yra netoli pensinio amžiaus, jaučiasi pasmerkti ir supranta, kad net ir pakeistus kvalifikaciją jų įsidarbinimo šansai yra kur kas mažesni nei jaunesnių. Gali būti, kad šiems žmonėms nebus kitos išeities kaip tik susitaikyti su etikete, kuri netrukus jiems bus priklijuota – „pašalpiniai“.
Vis garsiau Kėdainiuose kalbama ir apie įtarimus, kad konservatorių Vyriausybė, intensyviai vykdanti šalies didžiausių valstybinių įmonių sunaikinimą ir jų perleidimą į privačias rankas, prisidengdama sankcijomis galimai nusitaikė ir į „Lifosą“, kad šią privestų prie bankroto, o vėliau, neatmestina, ji galėtų būti parduota už simbolinę kainą.
Vyriausybės atstovai jau anksčiau pasigirdusias tokias prielaidas neigė, o premjerė I. Šimonytė tikino, kad Vyriausybė yra suinteresuota, kad bendrovė būtų išsaugota ir tęstų veiklą, tačiau, kaip rodo ir jos vadovaujamos Vyriausybės atstovų pasisakymai po trečiadienio mitingo, visa tai labai panašu tik į tuščius žodžius – valdžios buldozeris jau važiuoja traiškydamas „Lifosą“ ir netrukus pradėsiantis traiškyti „lifosiečių“ likimus.
Kadangi socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė, kaip jau minėta, sakė, kad Užimtumo tarnyba jau pasiruošusi, taigi, broliai lietuviai, pasiraitykite rankoves – reikės uždirbti mokesčius ir „lifosiečių“ bedarbių pašalpoms.
Straipsnio autorė – Kristina Kasparavičė
Anglai tokios moterytes alia onyte ir pan. po Jonsono , tapusios PM atsikrate po 40 dienu...
O cia reikia laukti
- kad situ buku feisu nebematytum reikia 4 metu????
