pramonė

Estijos pramonės gamyba liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis sumenko 5,8 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Tai buvo 23-ias iš eilės metinio nuosmukio mėnuo. Vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos gamybos apimtys sunyko 7,8 proc., tuo tarpu gavybos – padidėjo 16,3 proc., o energetikos sektoriaus – 16,9 procento. Apdirbamosios pramonės produkcijos pardavimai per metus mažėjo 6,8 proc., iš jų vietos rinkoje – 7,5 proc.

Komerciniai bankai gerina savo prognozes. Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei anksčiau tikėjosi ekspertai. Dėl to šiemet bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali pranokti pirminius lūkesčius ir gerokai viršyti 2 procentus. Tiesa, Lietuvos pramonė rezultatais nesidžiaugia, nes, pasak verslo, įmonės šiuo metu negali dirbti pilnu pajėgumu.

Lietuvos pramonės konfederacija (LPK) steigs Gynybos pramonės komitetą. Pasak jos, komitetas bus skirtas įsitraukti į valstybėje vykstančius su geopolitiniais iššūkiais susijusius procesus.

Pramonės gamyba JAV liepą, palyginti su ankstesniu mėnesiu, smuko 0,6 proc. ir nuosmukis buvo didžiausias nuo sausio mėnesio, parodė Federalinio rezervo sistemos (FRS) paskelbti duomenys. Portalo „Trading Economics“ apklausti ekspertai prognozavo, kad pramonės gamyba per mėnesį sumažės vidutiniškai 0,3 procento. Apdirbamosios pramonės sektoriuje, kuriam tenka 78 proc. visos pramonės gamybos, gamyba liepą smuko 0,3 proc., o kasybos sektoriuje, įskaitant naftos ir dujų gavybą, gamyba nepakito.

2024 m. birželį, palyginti su tų pačių metų geguže, pagal sezoną pakoreguota pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 0,1 proc., bet visoje Europos Sąjungoje (ES) nekito, remdamasis pirminiais duomenimis praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje pramonės gamybos apimtys susitraukė 2,2 proc. Atnaujintais Eurostato duomenimis, 2024 m. gegužę mėn. pramonės gamyba euro zonoje krito 0,9 proc., o ES – 1,2 proc. Lietuvoje gegužės mėn. pramonės gamyba krito 1,1 proc.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos liepą, lyginant su birželiu, padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – taip pat 0,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Kainų kilimui didžiausios įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų padidėjimas (3,2 proc.) bei medienos, kamštinių gaminių (išskyrus baldus) kainų sumažėjimas (0,7 proc.

Estijos pramonės gamyba birželį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis sumenko 3 proc., pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Tai buvo 22-as iš eilės metinio nuosmukio mėnuo. Vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos gamybos apimtys sumažėjo 2,3 proc., gavybos – 19,7 proc., tuo tarpu energetikos sektoriaus – padidėjo 4 procento. Apdirbamosios pramonės produkcijos pardavimai per metus didėjo 0,4 proc., iš jų vietos rinkoje – 1,2 proc.

2024 m. gegužę, palyginti su tų pačių metų balandžiu, pagal sezoną pakoreguota pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 0,6 proc., ir 0,8 visoje Europos Sąjungoje (ES), remdamasis pirminiais duomenimis praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje pramonės gamybos apimtys susitraukė 1,3 proc. 2024 m. gegužę, palyginti su 2023 m. geguže, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 2,9 proc., o ES – 2,5 proc. Lietuvoje gegužę, lyginant su praeitais metais, pramonės gamybos apimtys išaugo 4,7 proc.

Naujausi euro zonos pramonės rodikliai gerų žinių neatnešė ir indikuoja apie vėl sulėtėjusį atsigavimo ciklą. Nors Lietuvos gamintojai iki šiol iššūkių kupiną situaciją vertė naujomis galimybėmis, panašu, kad mūsų šalies pramonės atsigavimas taip pat po truputį išsikvepia. Ar pavyks išlaikyti augimo kryptį? Naujausi išankstiniai rodikliai indikuoja, kad vos prasidėjęs euro zonos pramonės atsigavimo ciklas galimai pasibaigė.

Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). Vien kovą produkcijos vertė siekė 2,9 mlrd. eurų – 1,5 proc. daugiau nei prieš metus bei 3,2 proc. daugiau nei vasarį, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį padidėjo chemikalų ir chemijos produktų gamyba – 33 proc., kitų nemetalo mineralinių produktų – 13,7 proc.

Sausio mėnesį Lietuvos pramonė pademonstravo atsigavimą, pozityviai nuteikė išaugusi medienos gaminių ir baldų gamyba, kuri pernai labiausiai tempė pramonę žemyn, sako ekonomistai. Visgi kai kurie pastebi, kad tvaraus ir ilgalaikio augimo dar teks palaukti. „Duomenys patvirtina, kad turime pirmus požymius apie ciklišką ir techninį Lietuvos pramonės atsigavimą. Tą labiausiai parodo medienos gaminių statistika, nes sausį medienos gaminių gamyba buvo dešimtadaliu didesnė nei prieš metus.

Šiemet sausį, išankstiniais duomenimis, visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su gruodžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 7,1 procento. Per metus – sausį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – pramonės produkcija padidėjo 4,3 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Per mėnesį padidėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 49,4 proc., rafinuotų naftos produktų gamybos – 26,8 proc.

 „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad nors Lietuvos pramonės apimtys per 2023 m. susitraukė 5 proc., bendri gamybos mastai, lyginant su dešimtmečio pradžia, yra 30 proc. didesni. Taip pat, anot jo, toks gamybos susitraukimas nėra pastebimas tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kadangi pasibaigus pandemijai vartotojai pereina prie paslaugų vartojimo. „Lietuva išsiskyrė gerąją prasme. Mūsų bendrasis vidaus produktas nuo dešimtmečio pradžios yra įšaugęs smarkiausiai.

Praėjusių metų gruodį visos pramonės produkcijos vertė siekė 2,8 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu metu 2022-aisiais bei pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, sumenko 3,4 procento. Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė sumažėjo 1,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį sumažėjo mašinų ir įrangos remonto ir įrengimo gamybos produkcija – 23,4 proc., kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos – 18,4 proc.

Ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais algos Lietuvoje nesustos augti. Tačiau kol vienių sektorių darbuotojai džiaugsis dešimtadaliu didesniais atlyginimais, kitiems teks tenkintis per pusę mažesniu augimu. Vis tik ekonomistai skaičiuoja, kad, infliacijai sumažėjus, kitais metais gyventojų perkamoji galia išaugs. Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė skaičiavo, kad kitais metais atlyginimai Lietuvoje turėtų augti 7 proc.

Estijos pramonininkų ir paslaugų teikėjų nuotaikos šį mėnesį blogėjo, tuo tarpu statybininkų ir prekybininkų įmonių – gerėjo, rodo Estijos konjunktūros instituto skaičiuojami indeksai. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, pramonės įmonių pasitikėjimo indeksas nukrito 5 punktais iki minus 31 punkto. Pernai lapkritį jo vertė buvo minus 21 punktas. Statybos įmonių pasitikėjimo indeksas per mėnesį pakilo 1 punktu iki minus 25 punktų. Prieš metus jis buvo ties minus 14 punktų žyma.

Švedijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, su pernai spaliu, nukrito 3,7 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukis tęsiasi šeštą mėnesį iš eilės, tačiau spalį buvo kukliausias nuo liepos. Bazinis gamintojų kainų indeksas, skaičiuojamas atmetus energetikos produkcijos kainų dinamiką, praėjusį mėnesį buvo 3,2 proc. aukščiau nei prieš metus.

Kainas praėjusį mėnesį sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, nukrito 0,9 proc., Latvijoje – 1,6 proc., Estijoje – 0,4 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų spaliu) Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 8,2 proc., Latvijos – 9,0 proc., Estijos – 3,0 procento.

JAV pramonės gamyba praėjusį mėnesį sumenko labiau nei tikėtasi, jau praūžusio automobilių gamintojų darbuotojų streiko padarinius pajutus ir kitoms pramonės šakoms. Federaliniai Rezervai (šalies centrinis bankas) paskelbė, jog šalies pramonė spalį, palyginti su rugsėjį, negalutiniais duomenimis, susitraukė 0,6 procento. Volstrito analitikai pranašavo kuklesnį nuosmukį – 0,3-0,4 procento. Patikslintais duomenimis, rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, JAV pramonės gamyba paaugo 0,1 proc.

Estijos pramonės gamybos metinį kritimą nacionalinė statistikos tarnyba užfiksavo 16-ą mėnesį iš eilės – rugsėjį nuosmukis siekė 12,5 procento. Penktadienį išplatintu pranešimu, vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys per metus sunyko 10,9 proc., gavybos pramonės – 0,3 proc., energetikos sektoriaus – 37,6 procento. Galiojusiomis kainomis apdirbamosios pramonės produkcijos pardavimai per metus sumenko 11,5 proc., iš jų vietos rinkoje – 11,8 proc., užsienio – 11,3 procento.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad rugsėjį Lietuvos pramonės gamyba nukrito lėčiausiai nuo 2023 metų pradžios, tai lėmė gamybos atsigavimas energijai imliuose sektoriuose bei prasidėjęs atsargų mažėjimas Lietuvos pramonėje.  „Rugsėjį Lietuvos pramonė pasiekė geriausią šiemet rezultatą. (...) Lietuvos pramonė toliau lieka recesijoje, tačiau gamybos kritimo tempas vis labiau lėtėja“, – BNS teigė ekonomistas.

Lietuvos verslininkams – neramios dienos. Augančios palūkanos, iš šalies besitraukiančios užsienio investicijos ir šalia esanti karo grėsmė verčia sukti galvą, kaip neprarasti verslų. Apie iššūkius Lietuvos verslams naujienų portalo tv3.lt diskusijų laidoje „33 min. su Artūru Anužiu” kalbėjo pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Norinčius pasiskolinti baugina ir dar kartą peržvelgti savo finansinę padėtį verčia vis augančios paskolų palūkanos.

Ispanijos pramonės gamyba rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo 3,4 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba INE. Tai buvo penktas iš eilės metinio nuosmukio mėnuo, o gamybos kritimas gerokai viršijo „Tranding Economics“ nurodytą analitikų prognozių vidurkį, kuris sudarė 2,1 procento. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) pramonės produkcijos apimtys, įvertinus sezoniškumą, sumenko 0,8 procento.

Penktadienį Valstybės duomenų agentūrai paskelbus naujausius pramonės produkcijos pokyčių duomenis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad nors vasara baigėsi teigiamomis nuotaikomis, tai nereiškia, kad visos pramonės problemos jau yra išspręstos. „Yra kuo pasidžiaugti, bet yra ir tikrai nerimą keliančių pokyčių“, – apibendrino jis. Agentūros duomenimis, pramonės produkcija rugpjūtį, palyginus su liepa, padidėjo 3,8 proc.

JAV pramonės gamyba praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, padidėjo 0,4 proc., penktadienį skelbia Federalinė Rezervai (šalies centrinis bankas), remdamasis negalutiniais duomenimis. Volstrito analitikai pranašavo minimalų augimą – 0,1 proc., nurodo „Trading Economics“. Patikslintais duomenimis, liepą, palyginti su birželiu, JAV pramonės gamyba didėjo 0,7 proc., o ne 1 proc., kaip buvo skelbta anksčiau. Pramonės metinis nuosmukis sulėtėjo nuo 0,7 proc. liepą iki 0,6 proc. rugpjūtį.

Pramonės smukimas Lietuvoje liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus smuko 7,8 proc., labiau ji smuko tik Latvijoje – 8,6 proc., Estijoje – 9,5 proc. ir Bulgarijoje – 11,5 proc., o visoje ES – 2,4 procento.  Per mėnesį – liepą, palyginti su birželiu – pramonė Lietuvoje smuko 4,4 proc., Latvijoje – 2,8 proc., o Estijoje – 3,8 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį smuko 1,1 procento.

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Lietuvos gynybos pramonė turi būti pajėgi užtikrinti šaliai reikalingą ginkluotę, kiek tai įmanoma, ir tam reikia atlaisvinti šio sektoriaus reguliavimą.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos rugpjūtį, palyginti su liepa, padidėjo 1,8 proc., be rafinuotų naftos produktų – sumažėjo 0,5 procento. Bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo rafinuotų naftos produktų kainų padidėjimas (13,5 proc.) ir elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų sumažėjimas (1,2 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per mėnesį padidėjo 1,1 proc.

Latvijos pramonė gamybą liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis, anuliavus darbo dienų skaičių skirtumus, sumažino 8,7 procento. Metinis gamybos nuosmukis fiksuojamas aštuntą mėnesį iš eilės, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys sumenko 6,2 proc., gavybos – 21,5 proc., elektros ir dujų tiekimo – 19,7 procento.

Lietuvos pramonės gamyba stabilizavosi, tačiau rudenį nuosmukis gali paspartėti, mano ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad stabilizavimas matomas tik baldų pramonėje. Statistikai skelbia, jog apdirbamoji gamyba be naftos produktų liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai, traukėsi 5,1 proc. A. Izgorodinas mano, kad spalį-gruodį jos kritimas gali paspartėti iki 7-8 procentų.

Pramonės įmonės skaičiuoja per vasarą patirtus nuostolius ir sako, kad rudenį situacija gali tik blogėti. Todėl ims daugėti bankrotų ir darbuotojų atleidimų. Tuo metu „Sodra“ skaičiuoja atleistų darbuotojų išeitines, kurios siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė sakė, kad pramonės įmonių situacija negerėja, vis dar stagnuoja. „Europos Sąjungos ir euro zonos ekonomikos ir užimtumo lūkesčiai liepos mėnesį vis dar mažėjo.

Lietuvos ir Latvijos pramonės produkcijos gamintojai kainas praėjusį mėnesį kiek padidino, tuo tarpu Estijos – toliau mažino. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, šis kainų indeksas Lietuvoje liepą, palyginti su birželiu, pakilo 0,2 proc., Latvijoje – 1 proc., o Estijoje – nukrito 1 procentu. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų liepa) Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 8,5 proc., Latvijos – 2,5 proc., Estijos – 3,2 procento.

Lietuvos eksporto smukimas šiemet sausį-birželį buvo mažiausias Baltijos šalyse, rodo Eurostato duomenys.  Lietuvos eksportas sausį-birželį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, smuko 1 proc. iki 20,1 mlrd. eurų, Latvijos – 2 proc. iki 10,6 mlrd. eurų, o Estijos – 10 proc. iki 9,5 mlrd. eurų. Lietuvos importas mažėjo 5 proc. iki 22,7 mlrd. eurų, Latvijos – 2 proc. iki 12,7 mlrd. eurų, o Estijos – 11 proc. iki 10,9 mlrd. eurų. Lietuvos prekybos deficitas siekė 2,6 mlrd.

Lietuva birželį buvo viena iš septynių Europos Sąjungos (ES) šalių, kur pramonės gamyba birželį per metus augo, skelbia Eurostatas. Pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 3,4 proc., kai visoje ES ji vidutiniškai smuko 1,2 procento. Estijoje pramonė per metus smuko 12,7 proc., Latvijoje – 5,1 procento. Per mėnesį – birželį, palyginti su gegužę – pramonė Lietuvoje augo 3,2 proc., Latvijoje – 0,6 proc., o Estijoje – krito 1,7 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį augo 0,4 procento.

Vakarų Europoje ekonomika traukiasi, o Lietuvoje netikėtumai ir keistenybės – bendrasis vidaus produktas (BVP) auga. Pasak ekonomistų, šalies rezultatus į viršų tempia statybų sektorius, kuris daugiau darbo gavo dėl valstybės investicijų. Nuosmukio išvengiant neblogai atrodo ir atlyginimų statistika – Lietuvoje algos vidutiniškai kyla beveik dvigubai greičiau nei kainos. Tiesa, tokias tendencijas dalis rinkos ekspertų vertina atsargiai.

Trečiadienio vidurdienį Vilniuje prie Vyriausybės į mitingą susirinkę keli šimtai „lifosiečių“, kitų kėdainiečių bei nemažai žinomų politikų reikalavo, kad sankcijomis „Lifosą“ smaugianti Vyriausybė eitų į kompromisus ir padėtų išvengti suplanuoto gamyklos konservavimo bei išsaugotų žmonėms darbo vietas. Iš susirinkusios minios skambėjo: „Leiskite „Lifosai“ dirbti“, tačiau panašu, kad tokiems reikalavimams valdžia taip ir liko kurčia.

Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas praėjusį mėnesį kiek padidino, tuo tarpu Latvijos ir Estijos – toliau mažino. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, šis kainų indeksas Lietuvoje birželį, palyginti su geguže, pakilo 0,1 proc., Latvijoje ir Estijoje – nukrito atitinkamai 1,2 proc. ir 0,4 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų birželiu) Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 9,4 proc., Estijos – 1,9 proc.

Visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje šiemet sausį-birželį sumažėjo 6,6 procento. Vien birželį, tiek palyginti su tuo pačiu metu pernai, tiek palyginti su geguže, ji augo 3,3 procento. Pramonės rodikliai auga antrą mėnesį iš eilės. Jie mažėjo nuo praėjusių metų gruodžio.  Per šešis šių metų mėnesius pramonės produkcijos vertė siekė 17,6 mlrd. eurų to meto kainomis, o vien birželį – 2,9 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Lenkijos pramonės produkcijos apimtys praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu, palyginamosiomis kainomis sumenko 1,4 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba (GUS). Toks rezultatas – geresnis už nacionalinės naujienų agentūros PAP kalbintų analitikų prognozes, kurių vidurkis buvo nuosmukis 1,6 procento. Apdirbamoji pramonė susitraukė 0,7 proc., gavybos – 13,1 proc., o elektros, dujų ir šilumos teikimo, kondicionavimo apimtys sunyko 6,6 proc.

Šalies verslo įmonių atstovai su nerimu žvelgia į jaunąją kartą. Verslininkai sako, kad jiems darbuotojų ir specialistų labai trūksta, o prisivilioti juos – sunku. Didelė dalis jaunimo nori gauti didelę algą, itin lankstų grafiką bei kitus privalumus, nors patys neturi nei pakankamos kvalifikacijos, nei įgūdžių. Drabužių siuvykloje pats darbymetis. Įmonės atstovai sako, kad priimtų dar siuvėjų, bet pasirinkimas menkas. O surasti aukštesnės kvalifikacijos specialistų – beveik neįmanoma.

Latvijos pramonė gamybą gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, palyginamosiomis kainomis, anuliavus darbo dienų skaičių skirtumus, sumažino 8,8 procentais. Metinis gamybos nuosmukis fiksuojamas šeštą mėnesį iš eilės, rodo nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Vien tik apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys sumenko 7,7 proc., gavybos – 7,9 proc., elektros ir dujų tiekimo – 15,3 procento.

Danijos alaus pramonės milžinė „Carlsberg Group“ penktadienį pranešė pasirašiusi susitarimą parduoti verslą Rusijoje, atstovaujamą alaus daryklos „Baltika“. „Po pernai priimto sprendimo parduoti verslą Rusijoje ir vėliau vykusio plataus masto jo atskyrimo nuo likusios „Carlsberg Group“ dalies proceso, šiandien „Carlsberg“ pasirašė susitarimą dėl jo pardavimo“, – teigiama grupės pranešime.

Lietuvos ekonomika lėtėja. Pramonės įmonės mažina gamyba, atleidžia darbuotojus. Tačiau ne visi gyventojai ruošiasi krizei. Optimistiniai vartotojų lūkesčiai gaivina vidaus prekybos ir laisvalaikio paslaugų bei būsto rinkas.

Svarbiausia Lietuvos pramonės šaka – medienos sektorius – išgyvena krizę. Per metus medienos gamyba sumažėjo net trečdaliu. Pasak ekonomistų, tai didžiausias nuosmukis per 14 metų. Verslininkai sako, kad dėl padidėjusių palūkanų, infliacijos ir karo Ukrainoje didelė dalis Europos gyventojų paprasčiausiai nebeperka baldų. Pramonininkai skaičiuoja milijardinius nuostolius, atleido virš dviejų tūkstančių darbuotojų, per metus jau bankrutavo 15 medienos pramonės įmonių.

Gamybinės įmonės Lietuvoje išgyvena sunkius laikus, jų produkcijos užsakymų kiekiai sparčiai mažėja. Ekonomistai prognozuoja, kad šių bendrovių eksportas toliau trauksis, o vasaros pabaigoje ar rudenį galime sulaukti ir krizės. Pramonininkai sutinka, kad šiuo metu situacija sudėtinga. Jie tikina, kad visais būdais jau pradėjo taupyti, tačiau žada, kad darbuotojų atleidimas bus jau kraštutinė priemonė.

Latvijos pramonės gamyba pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, įvertinus darbo dienų skaičiaus skirtumus, palyginamosiomis kainomis sumenko 5,9 proc., pirmadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Apdirbamosios pramonės produkcijos apimtys sumažėjo 5,0 proc., gavybos – 26,3 proc., elektros ir dujų tiekimo - 6,0 procento. Per metų ketvirtį (pirmąjį šių metų, palyginti su paskutiniu praėjusiųjų) visa pramonė susitraukė 2,6 proc.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas penktadienį pristatė planus įvesti elektros energijos kainų „lubas“ daug energijos naudojančiose pramonės šakose, taip siekiant apsaugoti šalies pramonę nuo staigių sąnaudų padidėjimų. Visgi pasiūlymas nedelsiant susilaukė ir kritikos. Viršutinė kainų riba, jei dėl jos būtų susitarta, siektų 0,06 euro (0,07 JAV dolerio) už gigavatvalandę (GWh), galiotų iki 2030 metų ir apimtų bent 80 proc. pramonės įmonių suvartojamos elektros energijos.

Lietuvos pramonė susiduria su sunkumais. Pavyzdžiui, baldų gamybos sektorius mažina arba stabdo gamybą, darbuotojus išleidžia į prastovas. Kuo gyvena ir kas laukia šalies pramonės ir darbuotojų? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį, tikėtina, susitraukė, o tai lėmė iššūkiai, kurių patyrė  pastaruosius trejus metus pagrindiniu ekonomikos varikliu buvusi pramonė, mano BNS kalbinti ekonomistai.  Jų vertinimu, pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika patyrė techninę recesiją, tačiau giliau į ją panirti neleis vidaus vartojimas, kurį skatins mažėjanti infliacija, stipri darbo rinka bei gerėjantys vartotojų lūkesčiai.