Didžiausias šešėlinės ekonomikos lyginamasis svoris regione pernai tapo Lietuvoje, mažiausias išliko Estijoje.
Ataskaitoje pažymima, jog šis rodiklis Lietuvoje praėjusiais metais buvo didžiausias per visą tyrimų laikotarpį, o Lietuva pagal jį pirmąkart aplenkė Latviją.
Skelbiama, jog šešėlinės ekonomikos ir bendrojo vidaus produkto santykis Lietuvoje 2023 metais, palyginti su 2022-aisiais, padidėjo 0,6 procentinio punkto iki 26,4 proc., Latvijoje – sumenko 3,6 punkto iki 22,9 proc., Estijoje – nuo 18,0 proc. iki 17,9 procento.
Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje praėjusiais metais "vokeliuose" mokamas darbo užmokestis sudarė didžiausią šešėlinės ekonomikos sudedamąją dalį – 35,5 procento. Nedeklaruotų pajamos dalis siekė 34,5 proc., nelegalaus darbo jėgos naudojimo – 30 procentų.
Latvijoje ir Estijoje svariausias šešėlinės ekonomikos dalis pernai sudarė taip pat darbo užmokestis „vokeliuose“ – 48,2 proc. visos šešėlinės ekonomikos Latvijoje ir 45,3 proc. Estijoje. Nedeklaruotos pajamos Latvijoje sudarė 25,8 proc. visos šešėlinės ekonomikos, nelegalūs darbuotojai – 26 proc., o Estijoje – atitinkamai 22,7 proc. ir 32 procentus.
