„Metinė infliacija nebegąsdina jokiais būdais, yra visiškai išsikvėpusi“, – BNS pirmadienį sakė Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Kurį laiką tokia vangesnė kainų dinamika, matyt, yra tikrai sveika ir gyventojų perkamajai galiai, ir pačiai ekonomikai, nes turit omenyje, kad labai sparčiai kilo kainos, ta stabilizacija leidžia kitiems rodikliams ūgtelti, tarkime, atlyginimų lygiui, ir perkamąją galią atstatyti“, – aiškino analitikė.
Tuo metu SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, metinė infliacija ir toliau turėtų išklikti neaukšta – iki rugsėjo ji turėtų pasiekti beveik 1 proc. bei didėti kur kas lėčiau nei pajamų augimas.
„Metinės infliacijos dugnas jau lieka praeityje. Į metinę defliaciją neišėjome ir artimiausiais mėnesiais ta infliacija bus nedidelė, bet tie skaičiai bus šiek tiek didesni. Dugnas, panašu, jau lieka už nugaros“, – BNS teigė T. Povilauskas.
Anot jo, vasarą galima mėnesio defliacija, nes turėtų pigti maisto produktai, drabužiai ir degalai.
„Birželį-liepą būna daržovių pigimas, be to, istoriškai nuo birželio prasideda drabužių, avalynės išpardavimai, kas irgi mažina kainų pokyčius. Be to, matome, kad degalų kainos pirmą birželio savaitę nedidėja, o dar šiek tiek sumažėjo. Ką išvysime birželį? Manau, mėnesinis pokytis bus apie 0 proc. (...), o liepą turėsime mėnesinę defliaciją. O kalbant apie metinius dydžius, tai bus kažkas labai arti 1 proc.“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Tuo metu antroje metų pusėje, anot I. Genytės-Pikčienės, infliacijai didesnės įtakos galėtų daryti spartesnis vartojimo augimas, kuris dar išlieka „pakankamai vangus“.
Anot jos, infliacinius procesus palaikys augančios paslaugų kainos, kurios buvo didelės ir prieš pandemiją, ir prieš energijos kainų krizę: „Paslaugų infliacija išlieka itin atspari. Tai yra Lietuvai būdinga ilgalaikė tendencija.“
Jos teigimu, paslaugos Lietuvoje brangs toliau sparčiai kylant darbo užmokesčiui, diskutuojant dėl minimalaus atlyginimo didinimo.
„Matome, kad bus derybos dėl minimalios mėnesinės algos kitiems metams, (...) kuri, kaip žinia, yra tos grindys, kurias reikšmingai pakėlus impulsas nuvilnija pakankamai plačiai ir paveikia nemažą dalį pajamų vertikalės. Iš tikrųjų ta tendencija išliks“, – BNS teigė ekonomistė.
Pasak I. Genytės-Pikčienės, gyventojų perkamoji galia grįžta į iki 2022 metų lygį: „Tie praradimai, kuriuos iškando 2022-ųjų šokas perkamojoje galioje, yra atstatyti ir dabar po truputį ji gerėja.“
Lietuvoje gegužę fiksuota 0,3 proc. mėnesio, 0,5 proc. metinė ir 2,8 proc. vidutinė metinė infliacija.
Vartotojų kainos augo antrą mėnesį iš eilės, o šiemet jos augo keturis mėnesius, išskyrus kovą, kai fiksuota 0,2 proc. defliacija.