Kremlius pareiškė, kad abu šalių lyderiai aptarė Ukrainos ir Kosovo klausimus bei užmegs glaudesnę partnerystę, rašo „Reuters“.
A. Vučičius savo ruožtu teigė sudaręs trejų metų dujų tiekimo sutartį su Rusija, o dėl tolimesnių detalių turės susitarti su energetikos milžine „Gazprom“.
Telefoninio pokalbio metu su V. Putinu taip pat buvo aptarta Serbijos dujų saugyklos tinklo plėtra.
Estijos deputatas: O. Scholzas ir E. Macronas atveria kelią tolesniam Rusijos smurtui
Estijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas aštriai sukritikavo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono šeštadieninį pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, sekmadienį pranešė estų visuomeninis transliuotojas ERR.
„Neįtikėtina, kaip dabartiniai Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai nevalingai kloja kelią tolesniam Rusijos smurtui. [Šeštadieninis] 80 minučių Macrono ir Scholzo pokalbis su Putinu neišvengiamai veda prie paties Macrono frazės perfrazavimo – ar čia nekalbama apie „smegenų mirtį“?“ – savo „Facebook“ paskyroje parašė M. Mihkelsonas, turėdamas omenyje E. Macrono ankstesnį pasisakymą NATO atžvilgiu.
Politikas pažymėjo, kad suvokia savo kritikos sąjungininkams griežtumą, tačiau pabrėžė, jog karą Ukrainoje pradėjusio ir už nusikaltimus atsakingo asmens nuolatinis įteisinimas kelia grėsmę visai Europos Sąjungos erdvei.
„Kodėl Paryžius ir Berlynas nieko nepasimoko iš praeities? Kam ieškoti pretekstų atidėlioti karinę pagalbą Ukrainai ir kodėl jie mano, kad Putino Rusija, sukėlusi pražūtingą karą prieš vieną iš didžiųjų Europos tautų, įvykdys kokius nors pažadus?“ – klausė M. Mihkelsonas.
Pasak jo, jei E. Macronas ir O. Scholzas nerimauja dėl maisto krizės Šiaurės Afrikoje ir kituose regionuose, sukeltos Ukrainos uostų, per kuriuos eksportuojami šalyje užauginti žemės ūkio produktai, blokados, tuomet būtina sukurti humanitarinį koridorių Juodojoje jūroje ir suteikti Ukrainos prekybiniams laivams galimybę praplaukti.
Be to, anot jo, logiškiau būtų padėti Ukrainai atlaikyti agresiją ir galiausiai nugalėti pasaulio tvarką pakeisti mėginančią Rusiją.
„Macronas ir Scholzas galėtų kuo greičiau padėti ragelį ir vykti į Ukrainą. Tikiuosi, kad keistus Macrono ir Scholzo veiksmus lėmė ne baimė prarasti įtaką demokratinėje Europoje, kuri pergalingo karo atveju tikrai apimtų Ukrainą, o ateityje ir Moldova, Gruzija ir Baltarusija būtų išlaisvintos iš faktinės Rusijos okupacijos. Ir visa Europa bent kuriam laikui būtų išlaisvinta nuo Rusijos egzistencinės grėsmės“, – pridūrė M. Mihkelsonas.
Vokietijos kancleris O. Scholzas ir Prancūzijos prezidentas E. Macronas savo iniciatyva šeštadienį surengė bendrą pokalbį su V. Putinu, kuris truko 80 minučių.
Pokalbio metu Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai ragino nedelsiant nutraukti ugnį ir išvesti Rusijos kariuomenę iš Ukrainos.
Kremliaus spaudos tarnyba pranešė, kad V. Putinas informavo O. Scholzą ir E. Macroną apie Maskvos pasirengimą aptarti galimus būdus atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą iš Juodosios jūros uostų mainais už sankcijų atšaukimą.
