Būtent todėl, kad Putinui galėjo būti atliekama chemoterpija, jis karo pradžioje vengė artimo kontakto su pas jį laksčiusiais Macronu ir Sholzu. Toli nuo savęs pokalbių metu Putinas laikė karo Ukrainoje strategus ir bendraminčius Šoigu ir Lavrovą.
„Ženklų iš tiesų yra. Tas žurnalistinis tyrimas, kuris atskleidė, kad pas Putiną pradėjo važinėti gydytojai, tas jo gana keistas elgesys viešumoje – pirmiausia pradedant tais ilgais stalais, kur dėl kažkokių priežasčių Putinas net su artimiausiais režimo nariais kaip Šoigu ir Gerasimovas staiga atsisėda už vos ne 10 metrų ilgio stalo“, – kalbėjo Kremliaus režimo analitikas Marius Laurinavičius.
Jei staiga neliktų per savo valdymo laikotarpį kančias milijonams žmonių sukėlusio Rusijos prezidento, niekas gali nepasikeisti. Į pragarą iškeliavusio Putino vietoje gali atsirasti ne ką geresnis Kremliaus sosto įpėdinis.
„Ar nebūtų grįžimo į kokią nors situaciją su kita galva, kitu veidu, bet su ta pačia sistema? Gali būti pereinamasis laikotarpis. Labai tikėtina, kad tai būtų elito žmogus, kuris galbūt iš pradžių būtų nauja vizitinė kortelė“, – svarstė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Režimo viduje kyla nepasitenkinimas
Egzistuoja tikimybė, kad Putinas gali būti patrauktas ne savo noru. Kad režimo viduje kyla nepasitenkinimas avantiūriškai pradėtu karu, rodo ir vis dažniau Rusijos propagandiniuose kanaluose pasirodantys režimui lojalūs veikėjai, kurie piktinasi nesėkmingai Rusijai besiklostančiu karu.
Rusijoje, kur už kritiką ar nepritarimą karo veiksmams galima gauti iki 15 metų kalėjimo, tokios naujienos greičiausiai skleidžiamos su aukštų Rusijos valdžios architektų leidimu. O tai gali būti signalas, kad prieš Putiną ir jo artimiausią aplinką kaupiasi vis tamsesni debesys.
„Nereikia mojuoti raketomis į Suomijos pusę, jolki palki, tai išvis juokinga. Mūsų karinės politinės padėties problema tame, kad esame visiškoje geopolitinėje izoliacijoje. Prieš mus – praktiškai visas pasaulis, kad ir kaip mums tai būtų sunku pripažinti”, – televizijos kanalo „Rossija-1“ laidoje kalbėjo į atsargą išėjęs Rusijos pulkininkas Michailas Chodarionokas.
Tačiau ateiti demokratinėms jėgoms į Kremlių kol kas šansų labai nedaug, jeigu Rusijos valdžioje ir toliau liks dabartinis, jau daugiau nei 30 metų Rusiją valdantis nusikaltėlių klanas.
„Reikia turėti galvoje, kad Rusijos visuomenė nėra laisva, todėl tikėtis, kad ji pabus iš to miego ir staiga nuspręs tapti demokratine valstybe, manau, yra romantizuota įvykių versija. Tai yra tai, ko mes norėtume, bet nebūtinai bus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Imperialistinis Rusijos režimas gali subyrėti tik vienu atveju – jei patirs pralaimėjimą Ukrainoje ir bus sugriauta Rusijos ekonomika. Taip, kaip XX amžiuje dėl karo Afganistane, sankcijų ir Gorbačiovo „perestroikos“ subyrėjo Sovietų Sąjunga.
„Patys atsimename, kaip Sovietų Sąjunga žlugo gana greitai. Aš tikrai netikiu, kad ji gali žlugti be Putino režimo pašalinimo. Šitas karas yra dėl Putino režimo išlikimo. Putino režimas turi trauktis ir Rusija turi būti demilitarizuota, nes tai yra grėsmė – pradedant nuo Kaliningrado“, – Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis.
„Jie labai sunkiai serga“
Rusija pati nepasikeis. Ji niekada netaps demokratiška, jei būsimi jos vadovai, naujai susiformavę režimai turės galimybę ir toliau ginkluotis iki dantų, gamintis naujas raketas ir žvanginti branduoliniu ginklu.
„Tokia represijos ir propagandos sintezė verčia kalbėti apie tai, kad tai yra visuomenė, kurią vis dar lengva valdyti. Tikėtis, kad iš jos ateis kažkoks Maidanas ar noras atsikratyti to autoritarinio režimo, matyt, yra labai sudėtinga“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„22 metus Vakarai kišo pinigus bandydami pakeisti Putino smegenis ir susikūrė sau monstrą. Reiškia, kad visos kitos priemonės, išskyrus ginklus, prieš šitą kriminalinę karinių nusikaltėlių gaują nepadės – ją reikia sunaikinti, ją jau seniai reikėjo sunaikinti. Antrajame pasauliniame kare šita rusofašistinė ir komunistinė ideologija liko gyventi“, – antrino Ž. Pavilionis.
Rusijai reikalingas naujasis Niurnbergas. Teisinis – karo nusikaltimus vykdančiai Rusijos valdžiai, moralinis – visai Rusijos tautai. Tik tokiu atveju nuolat pasaulio tvarką laužanti šalis ir jos tauta gali rasti taikos ir demokratijos kelią.
„Mes turime siekti iš esmės to paties proceso, kokį po Antrojo pasaulinio karo išgyveno Vokietija tam, kad išgydytume visą visuomenę. O ji labai sunkiai serga, tą reikia turėti galvoje. Patys Rusijos žmonės, pati tauta – jie labai sunkiai serga. Tai tam, kad juos išgydytume nuo to vėžio, kuris yra juos apėmęs, būtina tokia programa“, – M. Laurinavičius.
„Turime reikalą su ypatingu blogiu. Tai jeigu mes esame žmonės, tai blogį reikia tiesiog naikinti“, – pritarė Ž. Pavilionis.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
