Prekybos tinklai tikina, kad tokio sprendimo skubotai priimti nevertėtų, mat reikia atsižvelgti tiek į prekybininkų, tiek į darbuotojų, tiek į pačių pirkėjų norus bei nuomonę.
Parduotuvių atstovų teigimu, sekmadienis yra svarbi apsipirkimo diena, kartais sulaukianti net daugiau klientų nei kitomis dienomis. Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė darbuotojų šiam draudimui taip pat nepritartų.
Pašnekovų nuomone, jei toks sprendimas būtų priimtas, jis turėtų galioti visoms parduotuvėms, nepriklausomai nuo jų dydžio. Vis tik kai kurie šią iniciatyvą palaiko, įžvelgdami keletą privalumų.
Draudimo išimtys ir baudos
Seime įregistruoto Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisų tikslas, kaip nurodoma pačiame projekte, – riboti didelę rinkos galią turinčių prekybos įmonių panaudojimą, užtikrinti tiekėjų ir mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą bei konkurenciją.
Šie reikalavimai negaliotų:
- du sekmadienius iki pirmųjų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienų;
- prekybos vietose, organizuotose tik festivalių, mugių ir kitų ypatingų, teminių ar sporto bei pramogų renginių reikmėms;
- maisto ir gėrimų prekybos vietose oro uostuose, geležinkelio ir autobusų stotyse.
Būtų draudžiama laikinomis dirbtinėmis priemonėmis sumažinti prekybos plotą siekiant atitikti nustatytą reikalavimą.
Pažymėtina, kad už įstatymo nesilaikymą mažmeninės prekybos įmonėms būtų skiriama bauda iki 0,7 procento jų praėjusių finansinių metų pardavimo pajamų.
Vis tik „Rimi Lietuva“ vadovas Vaidas Lukoševičius nurodo, kad draudimo dėl darbo sekmadieniais klausimas reikalauja gilių diskusijų.
„Manome, kad nacionaliniai sprendimai neturėtų būti priimami skubotai, juos reikėtų nuodugniai įvertinti tiek iš prekybininkų bei darbuotojų, tiek iš visuomenės, t. y. pirkėjų, pozicijos, atsižvelgiant į jų nuomonę ir poreikius“, – teigė pašnekovas.
Sekmadieniai – svarbi diena, laisvadienio nenori ir darbuotojai?
„Rimi Lietuva“ atstovo teigimu, kiek anksčiau, kai panašios diskusijos kilo visuomenėje, įmonėje buvo apie tai kalbėta su darbuotojais ir atlikta vidinė jų apklausa. Tuomet apie 60 proc. darbuotojų tokiai iniciatyvai nepritarė.
Pašnekovas pažymėjo, kad atsižvelgiama ir į pirkėjų poreikius. Jo teigimu, nemaža dalis žmonių sekmadieniais yra įpratę atlikti savaitinius apsipirkimus, ruoštis maistą ateinančioms užimtoms dienoms, tad gyvenantiems tokiu ritmu gali kilti papildomų nepatogumų.
„Todėl visų pirma kviestume gerai išdiskutuoti šį klausimą tarp sprendimų priėmėjų, prekybininkų bei visuomenės, o tik tuomet imtis ribojimų“, – komentavo V. Lukoševičius.
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė irgi pastebi, kad pirkėjams sekmadienis yra svarbi diena apsipirkimams: „O mums svarbiausia patenkinti pirkėjų poreikius.“
Ji nurodė, kad pirkėjų srautas sekmadieniais yra panašus kaip ir kitomis savaitės dienomis. Šią dieną žmonės skiria tiek savaitiniams, tiek papildomiems apsipirkimams.
„Maxima“ Prekybos departamento direktorė Liusana Krivonė taip pat pasidalino pirkėjų apklausos ir apsipirkimo tendencijomis. Šios esą rodo, jog pirkėjai nori, kad jų lankomos parduotuvės dirbtų ir savaitgaliais.
„O, analizuodami pardavimų duomenis, fiksuojame, kad savaitgaliais, ypač sekmadieniais, apsiperka daugiau pirkėjų nei įprastomis, darbo dienomis. Būtent dėl egzistuojančio pirkėjų poreikio, mūsų parduotuvės dirba ir sekmadieniais“, – savo įžvalgomis dalinosi pašnekovė.
„Iki“ atstovės Gretos Viltrakytės teigimu, kaip rodo ekonomiškai išsivysčiusių šalių praktika, parduotuvių nedarbas sekmadienį prisideda prie didesnės darbuotojų gerovės.
„Esame svarstę ir svarstome visokius variantus, tačiau nerimaujame, kad rinka tokiam žingsniui dar nepasiruošusi. Lietuviai mėgsta į parduotuves eiti savaitgaliais, apsipirkti jose sekančiai savaitei.
O kartais pirkėjams parduotuvių lankymas savaitgaliais būna tiesiog tam tikras laisvalaikio praleidimo būdas. Stebime pirkėjų elgseną, organizuojame apklausas ir esame pasiruošę darbo laiką keisti tuomet, kai pirkėjams tai taps aktualu“, – kalbėjo pašnekovė.
Nors darbuotojų sumažėtų, yra ir privalumų
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis priminė, kad „Norfa“ pirmoji pradėjo nedirbti per didžiąsias šventes:
„Nors įstatymo nebuvo ir jo iki šio nėra, mes rodėme iniciatyvą ir visi pasekė tuo keliu. Ir aš manau, ir vadovybė mano, kad tuo keliu reikėtų eiti ir toliau, tai turėtų būti reglamentuota įstatymu.“
D. Ryliškio nuomone, pradžiai geriausia būtų pabandyti nedirbti sekmadieniais pusę dienos, t. y. užsidaryti jau po pietų, ir pažiūrėti, kaip viskas einasi. Jeigu viskas gerai, tada galbūt ir apskritai nebedirbti sekmadieniais.
Kalbėdamas apie klientų srautus ir paklausą atstovas teigė, kad dalį tų klientų perimtų sekmadieniais veikiančios mažos parduotuvės, o kita dalis klientų bei apyvartos persiskirstytų per likusias 6 savaitės dienas.
Jis neslėpė, kad, esant mažesniam darbo dienų skaičiui, darbuotojų, aišku, sumažėtų. Tačiau atlyginimai padidėtų, nes, pagal tinklo tvarką, jie nėra fiksuoti, o mokami pagal darbo rezultatus:
„Kuo daugiau žmonės padaro, tuo daugiau gauna pinigų. Tai jeigu jiems padaugėtų krūvio, jie nudirbtų daugiau darbų, kadangi pirmadienį ar šeštadienį būtų daugiau pirkėjų, darbuotojai uždirbtų daugiau.“
Anot D. Ryliškio, toks draudimas nuostolių nesudarytų, o galbūt kaip tik leistų sutaupyti, kadangi reikėtų mažiau darbuotojų, būtų sunaudojama mažiau energijos.
Parduotuvių skirstymą pagal plotą vertina kritiškai
Paklaustas, ką mano apie draudimą dirbti tik toms parduotuvėms, kurių plotas yra lygus arba didesnis nei 500 kv. m., „Norfos“ atstovas atsakė, kad tai, jo supratimu, yra tiesiog parama smulkiajam verslui.
„Kažkas nedirba, negali dirbti, o kažkas gali. Vadinasi, kažkam sudaromos tos išskirtinės sąlygos. Vėlgi, jeigu toks bus priimtas sprendimas, vadinasi, toks ir bus. O mes palaikome patį principą nedirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis“, – komentavo D. Ryliškis.
Vis tik jis pridūrė, kad, jo samprotavimu, švenčių dienomis galbūt galėtų nedirbti visos parduotuvės, o sekmadieniais galėtų dirbti mažesnės. Pašnekovo nuomone, prie šito klausimo turėtų būti prieita kūrybingai: „Nes, jeigu šventės, tai, aš manau, kad tada švenčia visi.“
„Lidl Lietuva“ atstovė atkreipia dėmesį, kad, jeigu toks įstatymas būtų patvirtintas, jis greičiausiai galėtų galioti visiems sektoriams ir visų dydžių parduotuvėms.
Vis tik svarbu nepamiršti, kad didieji Lietuvos prekybos tinklai taip turi mažo ploto reikalavimus atitinkančių parduotuvių, tad jos veiktų ir toliau.
Pavyzdžiui, „Norfos“ atstovas nurodė, kad mažos parduotuvės sudaro apie 10 proc. visų tinklo parduotuvių.
„Maxima“ atstovė įvardijo, kad šiuo metu tinklas turi apie 180 parduotuvių, kurių prekybinis plotas yra didesnis nei 500 kv. m. Tad kitos parduotuvės yra lygios šiam plotui arba mažesnės.