Parduotuvių tinklai nurodė, kad šimtus tonų maisto kasmet atiduoda labdaroms, o leidimas pardavinėti sumažintų maisto švaistymą, ypač namų ūkiuose.
Atstovai paminėjo, kad tarp pirkėjų populiarėja besibaigiantys galioti maisto produktai ir įvardijo, kiek jie būna nukainoti. Jie paspėliojo, kiek galėtų kainuoti nebegaliojantys maisto produktai, nuo ko ta kaina priklausytų ir paaiškino, kuo skiriasi ant tam tikrų prekių nurodytos datos.
Vis tik kai kurie pripažino, kad nebegaliojančių maisto produktų asmeniškai nepirktų ir atkreipė dėmesį, kad net ir leidus juos pardavinėti viskas priklausytų nuo reglamentavimo. Jei trūktų aiškumo, atsirastų nusinuodijimų rizika, kuri kristų ant prekybininkų pečių.
Aukoti galima, o pardavinėti – ne?
„Lidl Lietuva“ atstovės ryšiams su visuomene Linos Skersytės teigimu, tinkami vartoti besibaigiančio galiojimo fasuotos duonos gaminiai ar bakalėjos prekės su pažeista pakuote yra neatlygintinai atiduodami „Maisto banko“ organizacijai.
„Maisto bankui“ aukojame ir vaisius bei daržoves. Taip pat bendradarbiaujame su ūkininkais, perduodami jiems nurašytus, bet gyvūnų pašarui tinkamus produktus“, – pasakojo pašnekovė.
Tą sako ir „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė. Anot jos, likę maisto produktai, kuriuos vis dar saugu vartoti, pavyzdžiui, prekinę išvaizdą praradę vaisiai, atiduodami „Maisto bankui“.
O nebetinkami vartoti – ūkininkams, kurie jais šeria gyvulius, paukščius arba atliekas kompostuoja: „Tik nedidelę dalį produktų atiduodame perdirbti į biodujas.“
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis taip pat paminėjo, kad dažnai besibaigiančio galiojimo prekes pasiima tos organizacijos, kurios užsiima labdara. Jo skaičiavimais, „Norfa“ tokioms organizacijoms per metus atiduoda apie 1 tūkst. tonų maisto.
„Iki“ atstovė Greta Viltrakytė atkreipė dėmesį, kad toks sprendimas suvienodintų sąlygas: „Šiuo metu tokius produktus aukoti galima, o pardavinėti – ne.“
„Rimi“ Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovės Dalios Čenkienės teigimu, įmonė kasmet didina maisto atidavimą „Maisto bankui“. O pernai tinklo parduotuvėse Baltijos šalyse pristatė dirbtiniu intelektu pagrįstą sprendimą nukainavimo lipdukams, kurie kliento pasirinktoje parduotuvėje rodo ten esančius besibaigiančio galiojimo produktus.
Pašnekovė pridūrė, kad fizinėse parduotuvėse tokius produktus pirkėjai įprastai gali pastebėti pieno, daržovių, mėsos, žuvies ir kepinių skyriuose, o jų lentynas žymi ryškiai oranžiniai lipdukai.
„Ne paslaptis, kad pirkėjai mėgsta nubrauktą kainą ir noriai renkasi nukainotus produktus, kurie leidžia ne tik sutaupyti, bet ir prisideda prie maisto išmetimo problemos.
Žinoma, visuomet primename, kad tokių produktų galiojimo terminas yra trumpesnis, tad pirkėjai turėtų įsivertinti, kaip greitai galės besibaigiančio galiojimo prekę suvartoti“, – pasakojo D. Čenkienė.
Ji papildė, kad, priklausomai nuo produkto kategorijos, tokia prekė gali būti tinkama vartoti tą pačią dieną ar dar kelias dienas vėliau. Kai kuriais atvejai ir ilgiau, jei įsigytus produktus galima užšaldyti.
Greitai nustosiančios galioti prekės atpiginamos iki 70 proc.
„Lidl“ atstovė paminėjo, kad likus paskutinėms dienoms iki tinkamo vartoti termino pabaigos prekės yra nukainojamos.
Ji įvardijo, kad nukainojamos būna įvairių kategorijų prekės: šviežia fasuota mėsa, atvėsinti ar šaldyti produktai, bakalėjos prekės.
Anot L. Skersytės, šių kategorijų prekėms taikoma standartinė, 30 proc. nuolaida. Kartais nukainotos būna ir gėlės vazonuose – tokioms prekėms taikoma 50 proc. nuolaida.
„Maximos“ atstovė paminėjo, kad darbuotojai dar prieš parduotuvės atidarymą peržiūri visų prekių galiojimus ir atrenka produktus, kuriems dienos metu sumažina kainas 30 proc., 50 proc. ar 70 proc.
„Prekės su besibaigiančiu galiojimu jau pirmąją parduotuvės darbo valandą atsiduria specialiu skiriamuoju ženklu „Sumažinta kaina“ pažymėtose lentynose. Tokių prekių papildymas priklauso nuo to, kiek konkrečių produktų tą dieną yra parduotuvėje.
Anksčiausiai į „Sumažintos kainos“ lentynas keliauja greitai gendantys produktai. Mėsos, žuvies ar lietuvių pamėgtų krevečių pigiau galima įsigyti likus 1–3 dienoms iki jų galiojimo pabaigos. Besibaigiančio galiojimo duona bei ne parduotuvėje kepamos bandelės atpigintų prekių lentynose išdėliojamos paskutinę galiojimo dieną“, – komentavo I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Norfos“ atstovas pastebi, kad nukainotas maistas, kuris tuoj nustos galioti, pastaruoju metu tapo populiaresnis nei anksčiau. Jo spėjimu, tai tikriausiai susiję su gyventojų pajamomis ir maisto brangimu apskritai.
D. Ryliškis nurodė, kad tokių prekių kainos būna įvairios, paprastai atpigintos nuo 15 iki 30 proc., o kartais ir 50 proc. Jis įvardijo, kad dažniausiai tai būna greitai pasibaigiančio galiojimo prekės, tokios kaip mėsa, pieno produktai ir pan., kurių galiojimas baigsis kitą dieną.
Pašnekovas teigė, kad pasibaigusio galiojimo prekės tikriausiai būtų dar labiau atpigintos: „Bet čia yra tik pasvarstymai, pafantazavimai. Neaišku, kokios tos kainos būtų. Viskas priklauso nuo aplinkybių.
Kainos priklausytų nuo paklausos. Ar pirkėjai pirktų tokius produktus? Kažkas pirktų, kažkas, matyt, nepirktų. Aš, tarkime, nepirkčiau produktų su pasibaigusiu galiojimu. Bet atsirastų, matyt, žmonių, kurie galbūt ir pirktų. Įvairių tų žmonių būna.“
Įžvelgia rizikų apsinuodyti
„Iki“ atstovė nurodė, kad tinklas palaiko draudimo pardavinėti pasibaigusius galioti maisto produktus panaikinimą.
Nepaisant visų prieš tai išvardintų privalumų G. Viltrakytė paminėjo ir tai, kad taip būtų suteikiamos didesnės galimybės įsigyti kokybiškų produktų pigiau, ypač kylant kainoms.
Vis tik ji pridūrė, kad būtent įstatymas ir turi sureguliuoti, iki kada pardavinėti tokius produktus.
Anot „Rimi“ atstovės, visos iniciatyvos maisto nešvaistymo klausimais yra labai sveikintinos ir reikalingos. Vis dėlto ji pažymėjo, kad turėtų būti aiškus reglamentavimas bei kokybiniai kriterijai, kurie nusakytų, kokie produktai galėtų būti pardavinėjami.
O „Norfos“ atstovas neslėpė, kad turi tam tikrų nuogąstavimų. Jo teigimu, reikėtų labai aiškaus valstybės reglamentavimo, kaip ir kokiais produktais prekiauti.
„Vis tiek būtų nustatyti kažkokie terminai, kad nebūtų palaida bala. Tikrai nenorėtume, kad atsitiktų kažkokių nelaimių, kad žmonės apsinuodytų. Jei draudimas prekiauti tokiais produktais būtų atšauktas, priklausytų nuo aibės dalykų, ar tokius produktus pardavinėtume. T. y. apie kokius produktus eina kalba, kokia būtų tvarka ir pan.
Mes tikrai norime išvengti rizikų, nes nesvarbu, net jeigu valstybė ir leistų pardavinėti tokius produktus, vis tiek atsakomybė būtų mūsų, prekybininkų, jeigu kažkas atsitiktų. Tada prasideda ir reputacijos, ir sveikatos klausimai. Šie dalykai turi būti gerai apgalvoti“, – savo įžvalgomis dalinosi D. Ryliškis.
Galiojimo datų tipai ir jų skirtumai
„Rimi“ atstovė atkreipė dėmesį, kad maisto produktai turi dviejų tipų galiojimo laikus.
Jos aiškinimu, vienas jų yra „Tinka iki“ – ši data žymi, iki kada produktas yra saugus vartoti. Paprastai ji rašoma ant trumpo galiojimo maisto produktų, tokių kaip mėsa, pienas ar žuvis. Šiuo atveju jokių kompromisų būti negali – peržengus datą produktą būtina utilizuoti.
Antrasis produkto galiojimo laiką nusakantys ženklinimas – „Geriausia iki“ – žymi, iki kada produktas yra maksimaliai kokybiškas, tačiau ir po šios datos produktas vis dar saugus vartoti, bet gali pakisti tam tikros kokybinės savybės: skonis, kvapas, lipumas ir pan.
„Taip pat svarbu įvertinti, ar ant produkto nėra akivaizdžių maisto saugos problemų – pelėsio, puvėsio, nesklinda blogas kvapas“, – pridūrė D. Čenkienė.
Pasak „Iki“ atstovės, priėmus sprendimą leisti pardavinėti pasibaigusius galioti maisto produktus būtų mažinamas švaistymas, ypač namų ūkių lygiu.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad „Geriausia iki“, kaip ir sako pavadinimas, yra rekomendacinė data. Daugybė produktų po šios datos yra išmetami, nors vis dar būna tinkami vartoti.
„Net jeigu pirkėjai ir nepirks tokių produktų parduotuvėse, vien „legalizavimo“, „normalizavimo“ veiksmas, tokios praktikos įteisinimas, tikėtina, kad bent kažkiek pakeis vartotojų įpročius, sumažins išmetamų produktų, kurie buvo pirkti likus daug laiko iki galiojimo pabaigos, kiekį namuose“, – kalbėjo G. Viltrakytė.
