Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija trečiadienį bendru sutarimu pasiūlė atnaujinti 2012 metais Energetikos ministerijos patvirtintą elektros įrenginių prijungimo prie tinklų tvarkos aprašą bei 2011 metais Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtintą įkainių nustatymo metodiką.
Komisijos narys liberalas Romualdas Vaitkus pateikė pavyzdį, kai ESO darbų kelio statybos projekte vertė išaugo 2,5 karto iki 700 tūkst. eurų.
„Yra vienas konkretus atvejis įrengiant Tauragės aplinkkelį, kai darbų vertė nuo 300 tūkst. eurų išauga iki 700 tūkst. eurų. Nėra uždėtos lubos, kiek kartų gali padidėti (darbų įkainiai – BNS), manau, kad visa tai reikėtų peržiūrėti – ir aprašą, ir metodiką, kuri yra taikoma nuo 2011–2012 metų, ji yra keistina“, – komisijos posėdyje kalbėjo R. Vaitkus.
Komisija pažymi, kad ESO elektros prijungimo, galios didinimo ar kitų paslaugų darbus pradeda atlikti tik savivaldybei apmokėjus preliminarią projektinę kainą.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė žada, kad tvarka bus peržiūrėta.
„Tikrai yra erdvės, kur peržiūrėti patį procesą, kad ta projektinė sąmata kuo mažiau skirtųsi nuo galutinės sąmatos, nes tai tikrai yra svarbu ir savivaldybėms, ir kitiems ūkio subjektams. Tai mes tikrai peržiūrėsime tą prijungimo tvarkoje (...), šitą klausimą spręsime“, – posėdyje teigė I. Žilienė.
Savo ruožtu ESO siūlo keisti projektų įgyvendinimo etapų eiliškumą, pirmiau pasirenkant rangovą, o tik po to sumokant sutartyje numatytą galutinę darbų kainą.
„Šiuo metu sutartis su ESO pasirašoma ir apmokama pagal preliminarią kainą ir tik tada skelbiamas viešas pirkimas. (...) Mūsų siūlomas pakeitimas – pirmiau vykdyti projekto rangos pirkimo procedūras, jeigu tai ESO vykdo darbus, o tada jau būtų ESO sutarties apmokėjimas, kad nebūtų to disbalanso ir neatitikimo, kad buvo pateikta viena kaina, o po to – kita“, – kalbėjo ESO Sprendimų klientams departamento vadovas Audrius Buivydas.
ESO savivaldybėms taip pat siūlo projektus įgyvendinti pagal vadinamąjį „fast track“ modelį, kai projektavimo ir rangos darbus atliktų pati savivaldybė su savo pasirinktu rangovu.
„Kai savivaldybės dažnu atveju organizuoja gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų takų rekonstrukcinius projektus, jie į tą patį konkursą kaip subrangą galėtų įsitraukti ir mūsų dalį, ir vienu pirkimu turėti ir galutinę apimtį, kainą, projektą. (...) Savivaldybės šioje vietoje išlošia tiek greitį, tiek patogumą, tiek koordinaciją tarp skirtingų rangovų“, – kalbėjo A. Buivydas.
ESO atstovo teigimu, 2022 metais savivaldybėms reikėjo primokėti už 29 proc. kartu su ESO įgyvendintų projektų, 2023 metais – už 26 proc.
Tuo metu darbų sąmata pernai sumažėjo 50 proc. projektų, užpernai – 51 proc. – permoką už darbus ESO grąžino savivaldybėms.
Pasak A. Buivydo, 92 proc. atvejų savivaldybėms už darbus primokėti tenka tuomet, kai projektai rengiami jų pačių pasirinkto projektuotojo.