seimo komisija

Seimas ketvirtadienį planuoja pirmą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. Tokiu būdu būtų baigta išvadų projekto pateikimo procedūra.  Ji pradėta kovo 28 dieną. Tuomet komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas pristatė komisijos išvadas ir atsakė į Seimo narių klausimus.

Seimo tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūno pateiktos informacijos apie žvalgybos tarnybos galbūt atliktą paslaugą kandidatui į prezidentus Gitanui Nausėdai ir tyrėjų klausimai sukėlė tirtų institucijų vadovų isteriją, pareiškė laikinosios komisijos pirmininkas Vytautas Bakas. Jo teigimu, reakcija į komisijos išvadas rodo, jog norima susiaurinti Seimo konstitucines teises, apribojant parlamentinės kontrolės galimybes.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis pranešėjo istoriją tyrusios Seimo komisijos išvadas vadina netiesa ir interpretacijomis. „Nežinau, iš ko daromos tokios išvados, traukiama iš konteksto, yra kalbama neteisybė, labai daug neteisybės yra tame, tai vertinu taip“, – interviu LRT laidoje „Dienos tema trečiadienį sakė D. Jauniškis.

 Vadinamajai Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusiai Seimo komisijai paskelbus išvadas, politologai sako, kad jos sudaro prielaidas kreiptis į Generalinę prokuratūrą dėl tarnybų ir jų vadovų veiksmų. Anot jų, tai leidžia kelti klausimą ir dėl prezidento Gitano Nausėdos priesaikos sulaužymo, tačiau apkalta vargiai įmanoma.  Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Ignas Kalpokas.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija patenkino Generalinės prokuratūros prašymą ir pradėjo tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją tyrusios komisijos narių veiksmų. Generalinė prokuratūra kreipimesi į parlamento etikos sargus nurodė, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija savo veiksmų su prokuratūra nederino ir taip atskleidė pranešėjo asmens duomenis.

Po pasirodžiusių Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tiriančios komisijos išvadų, parlamentinio tyrimo rezultatą ėmė kritikuoti jame figūruojančios institucijos, viena jų – Generalinė prokuratūra. Visgi, komisijos pirmininkas Vytautas Bakas aiškina, kad prokuratūra didesnį dėmesį turėtų skirti pranešėjų apsaugai, ne komisijos kritikavimui.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kritiškai vertina šalies vadovo sprendimą ignoruoti parlamentinės komisijos užduotus klausimus apie ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais. „Tai daug klausimų kelianti informacija. Prezidentas ir jo aplinka galėjo atsakyti į tuos klausimus. Dabar viskas liko pakibę ore“, – teigė ministrė.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusi komisija antradienį pateikė savo išvadas. BNS pateikia svarbiausius jų akcentus: 1. Pats G. Nausėda paprašė patikrinti jo rėmėjus ir komandą „Informaciją apie Gitano Nausėdos aplinką gavo VSD direktorius Dariaus Jauniškis iš fizinio asmens (žmogiškojo šaltinio), kuris galėjo būti tik pats Gitanas Nausėda ar jo pavedimu veikęs asmuo“. „VSD direktorius D. Jauniškis talkino 2019 metų prezidento rinkimuose dalyvavusiam kandidatui G. ...

Valstybės saugumo departamentas (VSD) Seimo komisijos išvadas dėl pranešėjo Tomo Gailiaus istorijos vadina tendencingomis. Pasak tarnybos, taip sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą bei įtaką žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms. „Išvados parengtos iš esmės ignoruojant VSD pateiktus duomenis bei Žvalgybos kontrolieriaus išvadas ir remiantis selektyviai atrinkta informacija bei vienpusiška jos interpretacija.

Seimo laikinajai komisijai pradėjus tirti pranešėjo istoriją, susijusią su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, prokuroras Artūras Urbelis paragino nusišalinti komisijos vadovą Vytautą Baką.

Dvi Seimo komisijos nusprendė, kad savų liežuvių nesuvaldę Petras Gražulis ir Remigijus Žemaitaitis turi būti teisiami baudžiamosiose bylose. Viena komisija siūlo naikinti P. Gražulio neliečiamybę dėl to, kad jis Seime iškoneveikė gėjus, o kita nusprendė, kad R. Žemaitaitis skleidžia antisemitizmą ir tą turi įvertinti Konstitucinis Teismas. Abu parlamentarai kartoja, kad nieko blogo nepadarė ir nepasakė, ir kaltina valdančiuosius susidorojimu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kai kurioms šalies savivaldybėms skundžiantis dėl iki kelių kartų išaugančių bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) darbų įkainių, už energetiką atsakinga Seimo komisija siūlo atnaujinti prieš daugiau nei dešimtmetį priimtus jų skaičiavimą reglamentuojančius teisės aktus.

Ketvirtadienį į pirmą posėdį renkasi laikinoji Seimo komisija, turinti pateikti išvadą, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui. Pasak komisijos pirmininko konservatoriaus Arūno Valinsko, per pirmą posėdį komisijos nariai tik patvirtins darbo reglamentą, posėdžių grafiką, sutars dėl būsimų veiksmų. Jo teigimu, komisija tikisi išvadą Seimui pateikti iki spalio 10 dienos, pagal pirminį projektą dirbti planuota iki gruodžio 1 dienos.

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija nusprendė prašyti Valstybės kontrolės atlikti visų iki šiol Lietuvoje rengtų pasaulio jaunimo susitikimų finansinį ir veiklos auditą. „Kreipsimės į Valstybės kontrolę, kad būtų atliktas auditas nuo 2013 iki 2018 metų ir patikrintas susitikimų finansavimas, ar teisingai panaudotas, ar rezultatai pasiekti, ar atitinka kriterijus“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė komisijos pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Smirnovas.

Nederamu seksualiniu elgesiu apkaltintas konservatorius Mykolas Majauskas pozicijos nekeičia ir bet kokius jam mestus kaltinimus toliau neigia. Tuo metu Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis dėl jo veiksmų žada Seime sudaryti elgesio vertinimo komisiją Politikas neneigia, kad baruose lankėsi su jaunesnėmis merginomis, tačiau visuomet bendravo tik darbiniais projektų klausimais. „Niekuomet savo elgesiu nekėliau abejonių ar įtarimų. Paskleista informacija yra netiesa ir absoliutus absurdas.

 Seimo sudaryta laikinoji LRT veiklos tyrimo komisija ketvirtadienį renkasi į pirmą posėdį. „Tai yra pirminis darbinis susitikimas. Pirmiausia bus aptarti mūsų pagrindiniai tikslai, ką mus Seimas įpareigojo atlikti.

Parlamentinė tyrimo komisija, analizuojanti, kodėl į Lietuvą, skirtingai negu į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis, tiekiami nevienodos kokybės ar sudėties to paties prekės ženklo maisto produktai, su verslu aiškinsis, kieno iniciatyva – Lietuvos pusės ar gamintojų – pakeičiama sudėtis. Komisijos posėdis vyks ketvirtadienį vyks Seime.

Seimo Energetikos komisija ir įvairių institucijų atstovai ketvirtadienį aptars centralizuoto šildymo ir kitų komunalinių paslaugų kainas. Komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys sako, kad ypač didelis dėmesys bus skiramas šilumos kainoms, nes jos pastaruoju metu kyla. „Pagrindiniai klausimai – tai komunalinių kainų tendencijos: netolimos praeities, kokios dabar nustatytos, ir kokios numatomos.

Seimo laikinoji komisija, turinti pateikti išvadą dėl Seimo nario Kęstučio Pūko imuniteto panaikinimo, penktadienį planuoja patvirtinti savo išvadą. „Galvočiau, kad taip“, – ketvirtadienį BNS sakė komisijos pirmininkas „valstietis“ Antanas Baura. Prokurorai K. Pūkui nori pateikti įtarimus dėl galimo seksualinio priekabiavimo ir ginklo laikymo taisyklių pažeidimo. A. Baura teigė turįs K. Pūko patikinimą, kad atvyks į komisijos posėdį su advokate.

 Seimo Antikorupcijos komisija, tirianti parlamentaro Artūro Skardžiaus šeimos interesus energetikoje, kviečia energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną paaiškinti ministerijos ekspertų pateiktą nuomonę apie Seimo nario teiktas pataisas atsinaujinančios energetikos srityje. „Kviečiame energetikos ministrą, kad pristatytų išvadas, kurios buvo gautos po to, kai kolegos paprašė ekspertinės nuomonės dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos teiktos nuomonės.

 Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Valstybės istorinės atminties komisija nusprendė tęsti Valstybės Nepriklausomybės stipendijos teikimą. Kaip pranešė Seimo ryšių su visuomene skyrius, peržiūrėjus Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo nuostatus ir sudarius skyrimo komisiją, stipendiją būtų galima skirti jau 2018 metais. Tai būtų simboliška, nes pirmoji Valstybės Nepriklausomybės stipendija įteikta minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-metį.

  Seimo komisija šiemetinę Laisvės premiją siūlo teikti kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui, o pernykštę – pirmajam šalies vadovui atkūrus nepriklausomybę Vytautui Landsbergiui.   „Komisijos siūlymas yra teikti Seimui balsuoti, kad 2017 metais Sausio 13 dieną būtų įteiktos dvi premijos – už 2015-uosius, kadangi pernai nebuvo įgyvendintas įstatymas, ir už 2016-uosius.

Seimo komisija šią savaitę planuoja apsispręsti, kam teikti šiemetinę Laivės premiją. „Renkamės trečiadienį į posėdį ir užsiimsim (kandidatūrų) svarstymu. Aš tikiuosi, kad nuspręsime dėl teikimo, jei nebus ypatingų nesutarimų ar nuomonių išsiskyrimų, nes mes iki Kalėdų norėtumėm atiduoti Seimui“, – BNS sakė komisijos pirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Darbo partijos nariui Vytautui Gapšiui atsisakius Seimo nario mandato savo darbą turėtų baigti ir laikinoji tyrimo komisija, kuri nagrinėjo generalinio prokuroro prašymą panaikinti šio politiko teisinį imunitetą, mano kai kurie šios komisijos nariai. Trečiadienį turėjęs vykti komisijos posėdis atidėtas nenumatytam laikui, pranešta antradienį.

Seimo komisija, kuri turės teikti parlamentui siūlymą dėl Darbo partijos frakcijos atstovo darbiečio“ Vytauto Gapšio neliečiamybės panaikinimo, trečiadienį planuoja išklausyti patį parlamentarą ir prokuratūros atstovus. „Darbotvarkė patvirtinta, kviečiame prokuratūrą ir išklausome Seimo narį V.Gapšį. Jei išgirstam, viskas aišku, sėdam, rašom išvadas ir jas priimam, jei bus kas neaišku, dar ką nors kviesim papildomai“, – BNS sakė komisijos pirmininkas „tvarkietis“ Kęstas Komskis.

Seimo opozicija neteko žado – skandalingosios parlamento tyrimo komisijos dėl manipuliavimo slaptomis pažymomis sudėtyje jiems vietos neliko. Penktadienį Seimo plenarinis posėdis buvo skirtas Darbo kodekso projekto svarstymui, tačiau netikėtai partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūno Petro Gražulio prašymu į darbotvarkę buvo įtrauktas Seimo nutarimo dėl parlamentinės tyrimo komisijos dėl manipuliavimo slaptomis pažymomis klausimas.

Seimas tęsia diskusijas dėl parlamentinės tyrimo komisijos dėl manipuliavimo slaptomis pažymomis sukūrimo. Komisiją inicijavę „tvarkiečiai“ neslepia, jog nori tirti prezidentės Dalios Grybauskaitės veiksmus salptų pažymų skandaluose, tuo metu opozicija pažymi, kad tokios iniciatyvos prieštarauja Konstitucijai, todėl dėl komisijos reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą.

 Daugiausia valdančiųjų balsais trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijoje užblokuotas tyrimas dėl galimos korupcijos Druskininkų vandens parke. Už šio klausimo svarstymą buvo keturi komisijos nariai, prieš - penki, trys susilaikė. Prieš socialdemokratų mero Ričardo Malinausko valdomo Druskininkų klausimo įtraukimą į darbotvarkę buvo arba susilaikė dėl to komisijai priklausantys socialdemokratų, „darbiečių“, „tvarkiečių“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Mišrios Seimo narių grupės atstovai.

Dar trys Seimo komisijos turi savo vadovybę. Ketvirtadienį Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininku patvirtintas Seimo narys socialdemokratas Juras Požela, pavaduotoju - "tvarkietis" Vytautas Kamblevičius. Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijai vadovaus Seimo narys "darbietis" Raimundas Paliukas. Jo pavaduotoju tapo liberalas Eugenijus Gentvilas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) sutiktų Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui atimti teisinį imunitetą tik įvertinusi Seimo komisijos išvadas. „Aš manau, kad bus sudaryta Seimo komisija, ir ji pateiks savo išvadas. Kada mes jas turėsime, tada ir svarstysime, ar sutinkame“, – ketvirtadienį po LLRA tarybos posėdžio žurnalistams sakė partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Dar savaitei, iki birželio 27 d., siūloma pratęsti Seimo laikinosios tyrimo komisijos, sprendžiančios dėl teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės, darbą. Tokį nutarimo projektą trečiadienį Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo šios komisijos pirmininkas Evaldas Jurkevičius. Per trečiadienį vakare vykstančio komisijos posėdžio pertrauką žurnalistams jis sakė, kad ketvirtadienį Seimas turėtų priimti sprendimą dėl komisijos darbo pratęsimo.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje šiandien apsilankiusi parlamentarė Agnė Zuokienė buvo užsipulta dėl darbo grupės, kuriai pati vadovauja, veiklos. Ši darbo grupė svarstė biobankų (biobanke saugomi biologiniai žmogaus mėginiai ir su jais susijusi klinikinė informacija, naudojama mokslinei ir industrinei veiklai, vystant biomedicininius tyrimus, – red. past.) teisinio reguliavimo klausimus. Parlamentarė Dangutė Mikutienė įsitikinusi, kad A. Zuokienė supainiojo interesus.

Seimo laikinoji tyrimo komisija, parlamentui turinti patarti, ar naikinti teisėjos Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę, darbo laiku nebaigs. Žadama prašyti Seimo, kad komisija išvadas galėtų pateikti savaite vėliau, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Seimo laikinajai tyrimo komisijai toliau sprendžiant, ar patarti Seimui naikinti teisėjos N. Venckienės teisinę neliečiamybę, netrūko aistrų.

Dėl Kauno teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės turėsianti apsispręsti Seimo laikinoji komisija greičiausiai nepamatys vaizdo medžiagos, kas vyko per Garliavos šturmą. Įraše turėtų būti užfiksuota, kaip buvo atliktas mergaitės perdavimas jos motinai Laimutei Stankūnaitei ir kaip N. Venckienė neva sužalojo policijos pareigūną, kuo ją kaltina Generalinė prokuratūra.

Seimo laikinoji tyrimų komisija, spręsianti dėl teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės, pradėjo svarstyti, kokias užklausas ji turi pateikti atitinkamoms institucijoms dėl papildomos informacijos.

Teisėja Neringa Venckienė pateikė laikinajai Seimo komisijai savo atsakymą į jai keliamus kaltinimus ir įtarimus, dėl kurių Generalinė prokuratūra prašo panaikinti jai teisinę neliečiamybę. N. Venckienė teigė, esą visi kaltinimai yra nepagrįsti, ir vadino juos mėginimu susidoroti. Komisija, svarstanti, ar panaikinti teisėjos neliečiamybę, tęsia darbą ir į kitą posėdį rinksis trečiadienį 16 valandą. Jame bus svarstomas klausimas, ar paviešinti filmuotą medžiagą iš mergaitės paėmimo. Balsas.

Su valstybiniu vizitu antradienį į Latviją nuvykusi prezidentė Dalia Grybauskaitė su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu aptarė dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo klausimus, bendrus energetikos projektus, derybų dėl naujosios ES finansinės perspektyvos pozicijas. Daugiausia dėmesio skirta šalių energetinio saugumo stiprinimui.

Laikinoji Seimo komisija, ieškanti atsakymų į klausimus, ar Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūra yra efektyvi, ir – svarbiausia – siekianti išsiaiškinti banko „Snoras“ nacionalizavimo ir bankroto aplinkybes ir tikslingumą, savo užduotį netrukus bus įvykdžiusi. Šią savaitę, pagal bendrą susitarimą, komisijai vadovaujantis Valentinas Mazuronis parengė ir pateikė komisijos nariams išvadų projektą. O kitą trečiadienį turėtų būti balsuojama dėl galutinio dokumento.

Seimo laikinoji komisija, tirianti „Snoro“ bankroto aplinkybes, kitą savaitę į posėdį ketina kviesti premjerą Andrių Kubilių, finansų ministrę Ingridą Šimonytę ir buvusį premjerą Gediminą Kirkilą. Po dviejų savaičių komisija dar kartą ketina pasikviesti komisijoje anksčiau jau apsilankiusį Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską. Tai po trečiadienį vykusio komisijos posėdžio žurnalistams sakė laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.

Seimo Antikorupcijos komisija (AK) reiškia atvirus priekaištus šalies vadovei Daliai Grybauskaitei ir jos patarėjui Jonui Markevičiui. „Komisija apgailestauja, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė nelygiavertiškai vertino ir du vykusius konkursus į FNTT vadovo pareigas – 2010 m. gegužės mėn.

„Man susidarė įspūdis, kad ministro R. Palaičio argumentai  yra šiek tiek logiškesni – jis nuosekliai vardija savo veiksmų seką. Kai kurių komisijos narių viešas elgesys mane smarkiai stebina“, – paskelbus Antikorupcijos komisijos išvadas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo teisėtumo Balsas.lt sakė politikos apžvalgininkas Vygantas Vareikis. „Pasakyti, kad N. Puteikis nori ar siekia sužinoti tiesą, aš labai abejočiau.

Išsiskyrus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių nuomonėms, penktadienį komitetas nesuformulavo savo rekomendacijų dėl laikinosios komisijos, tirsiančios „Snoro“ problemas, sudarymo. Penktadienį už uždarų durų posėdžiavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išklausė Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros atstovų informaciją.

Seimo opozicijos lyderio Valentino Mazuronio teigimu, klausimas dėl komisijos „Snoro“ banko bankrotui ištirti sudarymo iš Seimo posėdžio programos buvo išmestas neteisėtai, sulaužant susitarimus, ir tai galima laikyti valdančiųjų bandymu užgniaužti demokratiją, tiesos ieškojimą. „Mus tikrai labai nemaloniai nuteikė pati tendencija, kad bijant, jog tiesa arba informacija bus pasiekiama visiems Lietuvos piliečiams, iš esmės yra laužomi demokratijos pagrindai.

Parlamentarai neeilinėje sesijoje antradienį  po pateikimo pritarė opozicijos siūlymui sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamame banke „Snoras“ išaiškinimo.

Seimo narių grupė įregistravo Seimo nutarimo projektą dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos „Galimai neskaidriems ir galimai grėsmes nacionaliniam saugumui keliantiems procesams energetikos sektoriuje ištirti“. Seimas turėtų įpareigoti komisiją ištirti ir nustatyti, ar yra požymių, kad politinės ir interesų grupuotės daro galimai neteisėtą poveikį sprendimams šalies energetikos sektoriuje, ypač Ignalinos atominėje elektrinėje.

Seimo laikinoji komisija, tirianti galimai neteisėtą politinių ir interesų grupuočių poveikį teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams, nutarė netirti Seimo nario socialdemokrato Andriaus Šedžiaus siūlymo naikinti Specialiųjų tyrimų tarnybą.

Seimo specialioji tyrimo komisija, sprendžianti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą parlamentarui Linui Karaliui, jau yra gavusi jo diplomatinį pasą. Tai trečiadienį patvirtino šios komisijos pirmininkas Kęstutis Masiulis. "Diplomatinį pasą turime, bet nieko nekomentuosime. Uždaro posėdžio turinys negali būti iki jo pabaigos paviešinamas. Kada baigsis procesas, tada pamatysime visą tikrą medžiagą",- sakė K. Masiulis. Jis atsisakė nurodyti L. Karaliaus kelionės maršrutą.