Pataisas Seimui pateikusi Žemės ūkio ministerija pripažįsta, kad yra maža tikimybė, jog smulkios, iki 11 narių turinčios kooperatinės bendrovės galės pritraukti narių investuotojų – jos paprastai turi mažesnę apyvartą, pagamina mažiau žemės ūkio produkcijos ir sukuria mažesnę pridėtinę vertę nei stambios bendrovės, kurių plėtrai labiausiai reikia investuotojų.
Kooperatinės bendrovės nariai, kurie norėtų tapti tokiais investuotojais, su ja pasirašytų investavimo sutartį. Jie negalėtų sudaryti daugiau kaip 20 proc. bendrovės narių.
Nariais investuotojais nebūtų laikomi nariai, kurie į bendrovę investuoja per papildomus pajinius įnašus.
Iš 60 veikiančių žemės ūkio kooperatinių bendrovių 14 (apie 23 proc.) turi po penkis, o 20 (apie 33 proc.) – daugiau nei 30 narių.
Pakeitimais taip pat siūloma pakeisti pripažinimo kooperatinėmis bendrovėmis kriterijus, reglamentuoti pelno bei nuostolių skirstymo tarp narių tvarką, kad žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko teigimu, kooperacija vyktų „plačiau, o ne tik vienos, ar susijusių asmenų tarpe“.