Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas parlamentui pristatė naujos redakcijos Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektą ir lydimuosius dokumentus, kuriais numatoma tobulinti galiojančią pensijų kaupimo sistemą.
Teikiamomis pataisomis siekiama atpiginti ją pensijų kaupimo dalyviui, nustatyti palankesnes pensijų kaupimo bendrovės keitimo sąlygas, įteisinti atlyginimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už kaupiamųjų įmokų administravimą, taip pat tobulinti pensijų fondų veiklos reglamentavimą.
Teisės aktų pakeitimais numatoma atsisakyti apribojimo keisti pensijų kaupimo bendrovę asmenims, kuriems nuo pirmosios pensijų kaupimo sutarties sudarymo praėjo mažiau negu 3 metai. Šie asmenys pensijų kaupimo bendrovę galėtų keisti, jei jų vardu į pensijų fondą yra pervesta bent viena kaupiamoji įmoka. Asmenims keičiant pensijų kaupimo bendrovę, galėtų būti taikomi atskaitymai, tačiau jie negalėtų viršyti 4 proc. asmens vardu pervedamų lėšų. Kitiems pensijų kaupimo dalyviams keičiant pensijų kaupimo bendrovę pirmą kartą per kalendorinius metus, išlaidoms su pensijų kaupimo bendrovės keitimu galėtų būti atskaitoma ne daugiau kaip 0,1 proc. asmens vardu pervedamų lėšų.
Siekiant pensijų kaupimo dalyviams atpiginti pensijų kaupimo sistemą bei labiau susieti pensijų kaupimo bendrovių taikomus atskaitymus su jų veiklos rezultatais, siūloma laipsniškai atsisakyti atskaitymo nuo dalyvio vardu pervedamos įmokos ir mažinti atskaitymą nuo dalyvių sukaupto turto. Konservatyvaus investavimo pensijų fonduose ketinama įtvirtinti, kad maksimalūs atskaitymai nuo turto galėtų sudaryti ne daugiau kaip 0,7 proc. asmens sąskaitoje apskaičiuotų lėšų metinės vertės; maksimalūs atskaitymai nuo dalyvio vardu įmokėtos įmokos 2013 metais sudarytų ne daugiau kaip 2 proc. ir kasmet būtų mažinami po 0,5 proc., kol pasieks 0.
Nekonservatyvaus investavimo pensijų fonduose siūloma nustatyti, kad maksimalūs atskaitymai nuo turto galėtų sudaryti ne daugiau kaip 1 proc. asmens sąskaitoje apskaičiuotų lėšų metinės vertės; maksimalūs atskaitymai nuo dalyvio vardu įmokėtos įmokos 2013 metais sudarytų ne daugiau kaip 2 proc. ir kasmet būtų mažinami po 0,5 proc., kol pasieks 0.
Kaip pažymima projektų aiškinamajame rašte, pritaikius naują atskaitymų modelį, pensijų kaupimo bendrovių gaunamų pajamų dydis būtų labiau susietas su pensijų lėšų valdymo efektyvumu, nes nebebūtų daromi su pensijų fondo finansiniais rezultatais nesusiję atskaitymai nuo įmokos. Leidžiami atskaitymai nuo valdomo turto būtų glaudžiai susiję su valdytojų pasiektais rezultatais, išsaugant ir didinant pensijų fondo turto vertę.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, pensijų kaupimo dalyvis turi teisę kartą per kalendorinius metus pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Šiuo atveju iš jo pensijų turto padengiamos pensijų kaupimo bendrovės, iš kurios valdomo pensijų fondo pereinama, išlaidos, susijusios su asmens perėjimu į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą. Šios išlaidos negali viršyti 0,2 procento pensijų kaupimo dalyvio vardu pervedamų piniginių lėšų. Pereiti į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą gali tik tie dalyviai, nuo kurių pirmosios pensijų kaupimo sutarties įsigaliojimo praėjo daugiau nei 3 metai. Atskaitymai iš pensijų turto pagal kiekvieną pensijų kaupimo sutartį su pensijų kaupimo bendrove per metus gali sudaryti ne daugiau kaip 1 proc. nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės ir ne daugiau kaip 10 proc. dalyvio vardu įmokėtų įmokų.
Už įstatymų projektus po pateikimo balsavo 68 Seimo nariai, prieš balsavusiųjų nebuvo, susilaikė 11 parlamentarų. Pritarus po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data - gegužės 24 d. Seimas po pateikimo pritarė ir liberalcentristo Artūro Meliano parengtam Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siekiama sumažinti administravimo atskaitymus už pensijų fondų valdymą ir fondų valdytojų atlyginimus susieti su jų veiklos rezultatais.
„Manau, kad Pensijų fondų valdytojų uždarbis turi priklausyti nuo investavimo rezultato ir žmonių pinigų fondų sąskaitose augimo. Tai paskatintų pensijų fondų valdytojus labiau stengtis ir atsakingiau investuoti, o dirbantiems Lietuvos žmonėms būtų sudaryta galimybė daugiau sukaupti būsimoms pensijoms“, - teigė LiCS frakcijos narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas A. Melianas.
Įstatymo pakeitimo tikslas yra sumažinti pensijų fondų bendrovių ribinius administravimo mokesčius ir skatinti fondų administratorius didinti valdomų fondų efektyvumą. Siekiama sumažinti atskaitymus pensijų fondų bendrovės naudai: neigiamo veiklos rezultato atveju - vietoje 1 proc. nuo dalyvio pensijų sąskaitoje apskaičiuotų lėšų vidutinės metinės vertės iki 0,2 procento, vietoje 10 proc. nuo dalyvio vardu įmokėtų įmokų - 3 procentus bei numatyti, kad pensijų fondą administruojančiai bendrovei atitektų ne daugiau kaip 10 proc. dalyvio pensijų sąskaitoje esančių metinio prieaugio lėšų.
Ši pataisa, pasak parlamentaro, būtų realus pensijų fondų administratorių paskatinimas siekti fondų veiklos pelningumo.
