Priimdamas tokį sprendimą Seimas atsižvelgė į Teisės departamento kritišką projekto įvertinimą.
„Lietuvos Respublika yra daugybės tarptautinių organizacijų narė ir yra sudariusi labai daug įvairių tarptautinių sutarčių ir susitarimų, ją saisto prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai, todėl įstatymų leidybos procese privalo būti į juos atitinkamai atsižvelgiama. Tačiau tai nesuponuoja formalizuoto reikalavimo kiekvieną įstatymo projektą patikrinti suderinamumo su kiekvienu Lietuvos Respubliką saistančiu tarptautiniu dokumentu atžvilgiu“, – savo išvadoje sako Seimo teisininkai.
Už Seimo statuto pataisų atmetimą balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo 8, susilaikė 26.
Jas inicijavusi Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja, „valstietė“ Guoda Burokienė mano, kad lygiavimasis į Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus padėtų mums kryptingiau ruošti įstatymų projektus. Anot jos, pataisos skatintų įstatymo projektų iniciatorius įvertinti, kokį galimą poveikį įstatymas daro aplinkai bei darnios visuomenės kūrimui.
Kaip pastebi G. Burokienė, Jungtinių Tautų ekonomikos komisija Europai paskelbė, kad iki 2023 metų iš išsikeltų 115 tikslų yra pasiektas vos 21 darnaus vystymosi tikslas, t. y. 18 proc. išmatuojamų rodiklių.
ELTA primena, kad 2015 m. Jungtinės Tautos priėmė Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. Jos tikslas – iki 2030 m. visame pasaulyje pasiekti darnų socialinį, ekonominį ir aplinkosauginį vystymąsi.
